7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Sveikinimas iš praeities

Prisimenant ryškų dailės istoriką ir kritiką Mikalojų Vorobjovą (g. 1903 m. gegužės 19 d.)

Nr. 18 (1383), 2021-05-07
Tarp disciplinų
Mikalojus Vorobjovas. Iš LNDM archyvo
Mikalojus Vorobjovas. Iš LNDM archyvo

Tėvų laiškas Mikalojui Vorobjovui, publikuotas Giedrės Jankevičiūtės sudarytoje knygoje „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“, I tomas, (p. 132–133), R. Paknio leidykla, 2017. Transkribavo ir iš rusų kalbos vertė Audra Kairienė.

 

Mielas ir Brangus Kolenka!

 

Rašau tau šiandien, kad mano laišką gautum antradienį, per savo gimimo dieną. Stipriai stipriai tave bučiuoju, mano aukseli, linkiu laimės būsimam gyvenime, visų tavo troškimų išsipildymo, sėkmės būsimuose egzaminuose ir laimingo užbaigimo. Trejetas dienų po 19-osios ir tavo angelo diena, todėl priimk mano sveikinimus ir šios dienos proga. Kad šios dienos kaip nors būtų išskirtos iš kasdienybės, vakar mes tau pasiuntėm 25 markes. Gali pakviesti savo pažįstamus į kavinę ir pavaišinti ledais, kaip tik oras tinkamas šaltam valgiui – tikriausiai ir pas jus toks pat karštis kaip pas mus. Galiu tau pranešti, kad pas mus degė teatras[1], sudegė visos dekoracijos ir drabužinė. Nuostolių apie du milijonus ir viso to, kas 10 metų po truputėlį buvo kaupiama, per keturias valandas neliko nė pėdsako. Užsiliepsnojo ketvirtadienį per pakylėjimą, antrą dienos, dekoracijų skyriuje. Tuo metu scenoje vyko dramos repeticija, naujas Sutkaus spektaklis[2], kur Veročka statė baletą. Nugrimuoti artistai bandė gelbėti, kas ką įstengė. Vakare turėjo būti rodoma opera „Samsonas ir Dalila“[3], ir tiek kalbėta apie tą pastatymą, jog ir mes paėmėm bilietus, norėjom pamatyti dekoracijas, kurios nupieštos Rygoje. Žinoma, visa tai sudegė, taip pat ir „Poloviečių šokių“[4] dekoracijos bei visi brangūs kostiumai. Dūmų buvo tokia gausybė, kad žmonės duso; 40 žmonių atgaivino, o vienas – gydytojas jį dukart gelbėjo – ir trečiąkart tas pasimirė. Buvo daug sužeistųjų, greitoji pagalba vos spėjo juos gabenti į ligoninę. Sudegė visi Kipro[5] kostiumai už 60 000 Lt. Bobrovičius[6], dusdamas nuo dūmų, išvežė visus savo amerikietiškus lagaminus su kostiumais. Reginys buvo siaubingas, visas miestas sulėkė į gaisravietę. Penktadienį turėjo būti Obuchovo ir Nemčinovos baletas[7], šeštadienį naujas dramos spektaklis, o nuo pirmadienio trys operos, kur turėjo diriguoti Kuperis[8], paskui buvo laukiama atvykstant Barsovos[9], ir viskas šuniui ant uodegos. Apie gaisro priežastis kalbama įvairiai: vieni sako, kad srovės jungimas, kiti – neatsargus elgesys su papirosu, treti – kerštas, nes daug ką atleido. Atleido daug darbininkų, muzikantų, baletmeisterį Vasiljevą[10] ir Galaunienę[11]. Beje, Obuchovas ir Nemčinova negražiai pasielgė su Vasiljevu: jo neperspėję pasirašė kitų metų sutartį, o kadangi Vasiljevui gegužę baigiasi sutartis – ir eik, kur nori! Dabar visi artistai baiminasi, kad jiems nemokės ir juos atleis. Turėjau nutraukti laišką, nes atėjo Asenka, o paskui ją ir Preisicha. Preisova pasakoja, jog vis dėlto „Samsonas ir Dalila“ bus rodoma, nes iš Rygos iškvietė Lernerį[12], kuris ir piešė tas dekoracijas, o kadangi iš šios operos kai ką išgelbėjo, jis padarys ko trūksta. Pats teatras, t.y. žiūrovų salė, nenukentėjo, nes šiemet nuo scenos padarė geležinę uždangą, kuri gaisrui ištikus buvo nuleista. Atnaujinama drama, Dobužinskio dekoracijos, Veročka turi būti patenkinta. Daugiau jokių naujienų. Toscaninio „Sevilijos kirpėją“ jau turiu. Ancia prašo pasveikinti tave ir Miša siunčia sveikinimus. Bučiuoju tave, mano brangusis, stipriai, būk sveikas, mylinti mamytė.

Nuoširdžiai sveikinu tave, mano brangus Kolenka, su artėjančiomis gimimo ir vardo dienomis. Linkiu visa ko geriausio. O tai mes įsivaizduojame kaip žinomus pasiekimus, tavo paties numatytus ir kartu naudingus mums. Gyvename mintimis nors kelerius metus pagyventi arti tavęs, nuolatinis išsiskyrimas darosi vis sunkesnis. Stipriai bučiuoju tave, mano brangusis! Tavo mylint. tėtis.

 

Šeštadienis, 1931 m. gegužės 16 d.

 

[1] Gaisras Valstybės teatre kilo gegužės 14 d. Veikiausiai jo priežastis buvo netvarkinga elektros instaliacija.

[2] Prieš užsiliepsnojant teatrui vyko Jacinto Benaventės komedijos „Išvirkščias gyvenimas“ (rež. Antanas Sutkus) generalinė peržiūra. Vėliau spektaklis buvo parodytas tik kartą.

[3] Camille’io Saint-Saënso opera „Samsonas ir Dalila“ (rež. Teofanas Pavlovskis, dail. Ludolfas Libertas, dirig. Mykolas Bukša). Samsono partiją atliko Kipras Petrauskas, Dalilos – Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Spektaklis buvo rodomas ilgai.

[4] Aleksandro Borodino baletą „Poloviečių šokiai“ pastatė Teodoras Vasiljevas (pagal Michailo Fokino choreografiją), dirigavo Leiba Hofmekleris, dekoracijas ir kostiumus projektavo Mstislavas Dobužinskis. Be kitų, šoko Olga Malėjinaitė. Premjera įvyko 1931 m. balandžio 26 d.

[5] Kipro Petrausko.

[6] Juozas Babravičius.

[7] Sunku pasakyti, apie kurį tiksliai spektaklį kalbama: Anatolijus Obuchovas ir Vera Nemčinova iki 1935 m. Kauno valstybės teatre sukūrė ne vieną baleto spektaklį, jie buvo gana dažnai rodomi.

[8] Emil Kuper – rusų dirigentas, iš SSRS emigravo 1922 metais.

[9] Valerija Barsova – rusų ir sovietų operos dainininkė, pedagogė.

[10] Teodoras Vasiljevas 1931 m. buvo Valstybės teatro baletmeisteris, pastatė šokius spektakliui „Sabbatai Cevi“, operoms „Samsonas ir Dalila“, „La Péricole“, taip pat „Poloviečių šokius“ iš Aleksandro Borodino operos „Kunigaikštis Igoris“.

[11] Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė – dainininkė (kolaratūrinis sopranas), 1920–1931 m. Valstybės teatro solistė.

[12] Turimas omeny Ludolfas Libertas – latvių dailininkas, scenografas, pedagogas.

Mikalojus Vorobjovas. Iš LNDM archyvo
Mikalojus Vorobjovas. Iš LNDM archyvo