Žmogus – gamtos dalis, kad ir kaip nebenorime to pripažinti. Vis dažniau save tapatiname su technologijomis – jos tapo mūsų kasdienybės dalimi. Kam eiti į gamtą, jei gali paprašyti dirbtinio intelekto, kad sugeneruotų gamtos vaizdinį? Nori pasijusti tarsi būtum prie ežero kranto? Prašom. Nori gražaus, estetiško saulėlydžio? Bus padaryta. Ir visa tai gali pamatyti sėdėdamas ant savo patogios sofos, net nereikia atsistoti. Ar tai tampa skaitmenine gamta? Digital nature?
„Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.„Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.„Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.„Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.„Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.Šarūnas Baltrukonis, „Traversing“. „Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.Lukas Jonikas, „Dream beyond“. „Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.Mantas Valentukonis, „Deja Vu (Reversed)“. „Zabolis Art Prize 2025“ finalininkų paroda „Digital Nature“, fragmentas. 2025 m. R. Šimulynaitės nuotr.
Save priskiriu skeptikų grupei – netikiu vaiduokliais, demonais ar mitologinėmis būtybėmis. Visiems „paranormaliems“ reiškiniams bandau rasti loginį paaiškinimą. Man už neaiškias būtybes, apsuptas pasakojimų ir legendų, baisesnis žmogus. Bet pastaruosius kelerius metus esu apsėsta minčių apie raganas. Gal jos mane užbūrė?
Ar kaip žmonės kada nors baigiame klajoti? Galutinai atrandame vietą sau ir kitiems? Ar kada nors baigiasi žingsniai, kelionės mašinomis, autobusais ir troleibusais? Ar kada nors mintys baigia klajoti galvoje – po dar neatrastus kampelius, po tamsiausias užslėptas vietas? Regis, jau viskas atrasta, visos kertės peržvelgtos, tačiau pakanka menkiausio šešėlio, užuominos, kvapo, kad vėl leisčiausi į naują kelionę. Viskas aplinkui keičiasi taip lėtai, bet ir taip greitai. Mintys niekada nesustoja – jos kaip vėjas: kartais lengvu gūsiu praskrieja galvoje, kartais sukasi lyg uraganas. Kelionės ir klajonės tiek mintimis, tiek žingsniais niekada nesibaigs.
Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.Emilija Zakarauskaitė, „Kelionės ir klajonės“, parodos fragmentas. 2025 m. V. Balkutės nuotr.
Dalį šiltos vasaros praleidau neaiškiame Lietuvos kampelyje – namuose. Apsupta laukų ir miškų. Į Vilnių grįžau tarsi į kitą pasaulį – miesto triukšmas, skubantys žmonės, pilkos gatvės ir nuolatinis judėjimas atrodė kaip priešingybė ramybės ir tylos prieglobsčiui, kurį palikau už savęs. Bet kartu tai buvo ir įkvėpimo šaltinis – kiekvienas garsas, šviesos blyksnis, miesto ritmas įtraukė ir užpildė kasdienybę naujomis emocijomis primindamas, kaip svarbu yra gamtos ir miesto šurmulio pusiausvyra. Sugrįžimas į miestą reiškia grįžimą į meno pasaulį. Buvau pasiilgusi galerijų, muziejų, parodų.
Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.Andy Sweet, „Ten, kur nesibaigia vasara“, parodos vaizdas. 2024 m. LNDM. G. Grigėnaitės nuotr.
Namie visada turėjome didelę knygų kolekciją, kurią dar sovietmečiu surinko senelis. Seniausia knyga galbūt yra proprosenelės tikybos vadovėlis. Bet šitos knygos mane vaikystėje nedomino – jos neturėjo paveiksliukų. Aš buvau vizualus vaikas, o skaityti man nesisekė. Labiau norėjau kurti savo pasakojimus nei skaityti kitų. Vis dėlto namuose niekada netrūko ir vaikiškų knygelių, kurios netgi buvo interaktyvios, su įvairiomis technologijomis. Nors aš užaugau, vaikiškų knygelių kolekcija nemažėjo – kaip tik ji didėjo, nes mama dirbo darželio mokytoja. Viena iš tų vaikiškų knygelių išsiskyrė savo meniškomis iliustracijomis – tai Kęstučio Kasparavičiaus „Mažoji žiema“.
Benas Matijošaitis, „Vertigo“. 2023 m. A. N. nuotr.Andrėja Maiburovaitė, „Noriu atgimti nauju švariu žmogumi naujame švariame pasaulyje“. 2024 m. „Contour Art Gallery“ ir „Dūmų fabriko“ prizas. A. N. nuotr.Deimantė Petkevičiūtė, „Chamutas“. 2023–2024 m. A. N. nuotr.Gabija Pernavaitė, „Keistas akimirkos sraigtas, sūkuryje gyvenanti detalė žvilgsniu susibūrimas ilgas, bet menamas jau laikas“. 2024 m. A. N. nuotr.Gintarė Konderauskaitė, „Mirti, keltis, valgyti tortą, kaitintis saulėje“. 2024 m. Prizas už drąsą. A. N. nuotr.Indrė Rybakovaitė, „Šiauriniai Liepojos fortai“. 2024 m. I vieta. A. N. nuotr.Kristijonas Gurčinas, „Arbatinė amžinai“. 2023 m. II prizinė vieta. A. N. nuotr.Liucija Pačkauskaitė, „Kalvelė, kur gyvena Norfos apsauginė“. 2024 m. Prizas už originalumą konceptualiai įvardinant tapybos grožį. A. N. nuotr.
Netikėtas junginys: akmuo, širdis ir pienas. Tokio, maniau, gyvenime tikrai nesutiksiu. Niekada netoptelėjo, kad šie žodžiai gali turėti ką nors bendro. Ar tik aš to nematau? Gal skaitytojas regi sąsają? Bet šiuos tris žodžius pamačiau Užupio meno inkubatoriaus plakate – taip menininkė Ara Radvilė (Radvilė Juozapaitytė, g. 1995) nusprendė pavadinti savo asmeninę parodą. Pirmiausia turi imti nagrinėti ne meno kūrinius, bet sąvokas.
Ara Radvilė, „Kalnas sutinka saulę“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.Ara Radvilė, „Uogautoja“. 2024 m. A. Radvilės nuotr. Ara Radvilė, „Vasara“. 2024 m. A. Radvilės nuotr.Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.Ara Radvilė, „Akmuo, pienas, širdis“, parodos vaizdas. 2024 m. A. Radvilės nuotr.
Galvoje girdisi žodžiai. Labirintas. Išėjimas. Kur jis? Aklavietė. Posūkis į dešinę. Posūkis į kairę. Vėl aklavietė. Čia jau buvau. Išėjimas. IŠĖJIMAS. VISKAS ATRODO TAIP PAT. PRISIMENU VISKĄ BLOGAI. Atrodo, čia buvau. Bloga atmintis, čia tikrai nebuvau. (FALSE) MEMORIES.
Mary Marinopoulou, „Crises/Memories“. 2023 m. E. Kazazajevaitės nuotr.Natalija Gabalytė, „... and you did this... for what?“. 2024 m. E. Kazazajevaitės nuotr.Natalija Gabalytė, koliažas. 2023 m. E. Kazazajevaitės nuotr.Natalija Gabalytė, koliažas. 2023 m. E. Kazazajevaitės nuotr.
Kiekvienas iš mūsų susiduria su savomis baimėmis, ar tai būtų niktofobija (tamsos baimė), ar akrofobija (aukščio baimė), ar bijojimas nebūtų, nematomų žmogaus pavidalo esybių, vaiduoklių – fasmofobija. Kai kurie savo baimes išgyvena lengviau nei kiti; kai kurios baimės „nurašomos“ kaip neracionalios, kvailos. Baimes kuriame savo galvoje; jos kyla dėl įvairių minčių ir jas gali provokuoti įvairūs veiksniai. Visoms baimėms galime atrasti racionalų paaiškinimą, bet retkarčiais ieškome to paranormalaus reiškinio. Labiau tikintys visata ir jos galiomis baimes sieja su praeities gyvenimu ir jo pasibaigimu. Kai kurie žmonės kaip tik siekia išsivaduoti nuo savo baimių kovodami su jomis; kai kuriuos baimės „suvalgo“.
Aglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukosAglaja Ray, „Nebijau vaiduoklio“. 2023 m. A. Narušytės nuotraukos