Šokis
Helmutas Šabasevičius
Šokio dienoraščiai
Lapkritis ir gruodis
Šiuolaikinio šokio kūrėjai pastaruoju dešimtmečiu nebenori būti vien menininkai – juos traukia įvairiausių reiškinių tyrimai, kurių rezultatas nebūtinai turi būti kūrinys, apsiribojantis estetinės programos įgyvendinimu. Su vienu tokių spektaklių-tyrimų supažindino Šeiko šokio teatras, Vilniuje parodęs spektaklį „Audros akis“.
Ignas Zalieckas
Žiūrint į tamsą
Lora Juodkaitė spektaklyje „Tamsoje mes matome geriau“ Paryžiuje
„Teatras ir scena, perpildyta fanfarų, putų ir netikro kraujo, arba neprieinamas, abstraktus minimalizmas, o gal futurizmas?“ Galima vardyti ir vardyti tokius po spektaklių dažnai girdimus neigiamus komentarus, pasipiktinimo šūksnius ar dūsavimus bei šventės patirties ilgesį. Deja, dažnai teatre tenka sulaukti būtent to, tačiau šįkart pasirodymas vyko kitaip.
Agnė Zėringytė
Kritinio mąstymo siekis, pasitelkiant šokį
Pokalbis su šokėju Mantu Daraškevičiumi
Mantas Daraškevičius, baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių, nuo 2006 m. šoka Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupėje. 2008–2009 m. jis stažavosi Estijos „Vanemuine“ teatre. Per savo karjerą sukūrė vaidmenis spektakliuose „Barbora Radvilaitė“ (choreografė Anželika Cholina, LNOBT, 2011), „Čiurlionis“ (choreografas Robertas Bondara, LNOBT, 2013), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, LNOBT, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, LNOBT, 2018), „Stebuklingas mandarinas“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, LNOBT, 2018) ir kt.
Žilvinas Dautartas
Ne visos gulbės grįžta
XII baleto mokyklos laida. Jolanta Valeikaitė
Dvyliktoji mūsų baleto mokyklos laida nedaug kuo skyrėsi nuo ankstesnių – dominavo merginos, o vyrai buvo tik savotiškas priedas. Ir vis dėlto laida nustebino. Ne tik dėl vienos realios pretendentės į būsimas žvaigždes, bet ir dėl mokyklos pedagogų gretas papildžiusios buvusios baleto solistės Ados Tamulevičiūtės-Nasvytienės.
Greta Vilnelė
Atminties šokis
Performatyvus šokio vyksmas „Nematomas šokis“
Kas yra šokis? Judesys, choreografija, menas, jausmas, raiška, kontaktas, susitikimas, bendruomenė, mazochizmas, malonumas, būsena. Koks jis? Klasikinis, modernus, šiuolaikinis, elegantiškas, maištaujantis...
Ignas Zalieckas
Kūno ir gestų standartai probleminėje aplinkoje
Pokalbis su Anna Marija Adomaityte
Choreografė ir šokėja Anna Marija Adomaitytė šiuolaikinio šokio mokslus baigė Šveicarijoje: studijavo Lozanos scenos meno universitete „La Manufacture“ (Haute école des arts de la scène) bei vizualiųjų menų magistrantūrą Lozanos meno ir dizaino universitete ECAL (École cantonale d’art de Lausanne). Šiuo metu gyvena ir kuria Ženevoje. Adomaitytės spektaklis „workpiece“ parodytas šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Naujausią menininkės kūrinį „Pas De Deux“ šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ komisija atrinko į įdomiausių jaunųjų Europos choreografų dvidešimtuką.
Rimgailė Renevytė
Šokančio kūno dokumentika
Gretos Grinevičiūtės šokio spektakliai
Kaip veikia kūno atmintis? Ar jis tikrai įsidėmi net menkiausius judesius, mažiausius kryptelėjimus? Ar tikrai jo audiniuose amžiams nugula traumos bei įvairūs poveikiai? Kaip kūnas prisimena patirtis? Kaip jas saugo savyje, kaip sugeba paleisti? Kaip kūnas užmiršta? Ką jis slepia?
Miglė Munderzbakaitė
Apie besikeičiantį šiuolaikinį šokį ir jo žiūrovą
Pokalbis su šokėja Sigita Juraškaite
Sigita Juraškaitė – scenos menų kūrėja, įvertinta už vaidmenis šokio spektakliuose „Apnea“ (choreografė Erika Vizbaraitė, 2020), „Z+“ (choreografė Agnietė Lisičkinaitė, šokio teatras „Airos“, 2017), „Viskas įskaičiuota“ (kūrybinė komanda Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Petras Lisauskas, Konstantinas Kosovecas, 2017), „Chimeros karoliai“ (choreografė Aira Naginevičiūtė, šokio teatras „Airos“, 2013) ir kt., taip pat už edukacines veiklas, skirtas jaunimo praktinėms bei teorinėms šiuolaikinio šokio žinioms plėsti. Kalbamės apie šokio reikšmę, spektaklius ir besikeičiančią, bet vis dar sunkiai pasiekiamą jaunųjų žiūrovų auditoriją.
Ignas Zalieckas
Kurti iš savo žiūros taško
Pokalbis su Nielsu Claesu
Belgijoje gimęs šokėjas ir choreografas Nielsas Claesas mokslus baigė Fontys šokio akademijoje Tilburge, Nyderlanduose. Šoko Lenkijoje, Izraelyje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Apsistojęs Lietuvoje, dirbo šokio teatre „Aura“, dabar – Šeiko šokio teatre. Kartu su Gintare Marija Ščavinskaite sukūrė šokio spektaklį „Aside“ (Šeiko šokio teatras, 2017), už jį apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Šiemet gavo antrąjį už vaidmenis šokio spektakliuose „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir „Maciej Kuźmiński Company“, 2020) ir „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras, 2020). Sukūrė spektaklius „Maathai“ (Lenkijos šokio teatras), „Troškulys“ (šokio teatras „Aura“), „Jiems patinka“ (M.K. Čiurlionio menų mokykla) ir „Paženklintas“ (Šeiko šokio teatras, 2021), dalyvavusį šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.
Agnė Zėringytė
Įkūnyti Jozefą K.
Pokalbis su šokėju Zsoltu Venceliu Kovácsu
Jau trečią sezoną vengrų kilmės šokėjas Zsoltas Vencelis Kovácsas pasirodo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scenoje. Per tą laiką jis šoko ir klasikiniuose, ir moderniuose spektakliuose, tokiuose kaip „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Amžinybė ir viena diena“ (choreografas Itzik Galili, 2019), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020), „Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ (choreografai Pastoras ir Martynas Rimeikis, 2021). Šiais metais šokėjas atliko pagrindinį Jozefo K. vaidmenį Rimeikio balete „Procesas“ (2017), sukurtą remiantis Franzo Kafkos kūriniu.
