7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Paskelbti „Oskarų“ nominantai

 

Į geriausio  2013 m. filmo apdovanojimą pretenduoja net devyni filmai: „Amerikietiška afera“, „Kapitonas Phillipsas“, „Dalaso pirkėjų klubas“ („Dallas Buyers Club“), „Gravitacija“, „Ji“ („Her“), „Nebraska“, „Filomena“, „12 metų vergovės“ ir „Volstryto vilkas“.


Geriausio režisieriaus „Oskarui“ nominuoti: Davidas O. Russellas („Amerikietiška afera“), Alfonso Cuarónas („Gravitacija“),  Alexanderas Payne‘as („Nebraska“), Steve‘as McQueenas („12 metų vergovės“), Martinas Scorsese („Volstryto vilkas“).

 

Etninės savimonės dalis

Šiaudiniai puošmenys – liaudies kultūros reiškinys, leidžiantis pažinti tautos kūrybingumą ir pasaulėžiūrą. Būdingas lietuvių tradicinės kultūros bruožas buvo aplinkos šventinimas ir jos daiktų, įtrauktų į kalendorinių, šeimos ir gamtos virsmų švenčių apeigas, pavertimas simboliais. Lietuviai tikėjo, kad aplinka geba suderinti žmogaus gyvenimą, padeda siekti grožio ir dvasios darnos. Tikėjo, kad dar baltų liaudies mene vyravę medžių, dangaus šviesulių ar paukščių simboliai gali paveikti žmogaus gyvenimą.

 

Pirminio kūno link

Grynų gryniausia esmė, pirminis pradas – štai ką vertina ir ko siekia šiuolaikinio šokio kūrėja Lora Juodkaitė. Jos naujausiame spektaklyje „Atmintis“, pristatytame sausio 10 d. „Menų spaustuvėje“, išnyko laiko ir vietos koordinatės, žiūrovui buvo atvertas keistos ir paslaptingos būtybės pasaulis. Būtybė, angliškai creature, čia – Loros choreografinis kūrinys abiem prasmėmis: viena vertus, taip vadinti galime patį solo spektaklį, kita vertus – tai jos kūnu sukurtas personažas, savąją ašį praradusi persona, šiuolaikinis žmogus.

 

Grąžinant praeitį

Dr. Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija – tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vykstantys arbatvakariai – tai renginiai, kuriuose, pasitelkus teatrinę kalbą, bandoma sugrąžinti žiūrovą į XX a. pradžią ir leisti jam pabuvoti viename iš tuo metu rengtų slaptų ar pusiau slaptų susibūrimų.

II leidinių iniciatyvos nr. „Modernizmas – tarp nostalgijos ir kritiškumo“

 

Architektūros fondas pristato antrąjį leidinių iniciatyvos numerį tema „Modernizmas – tarp nostalgijos ir kritiškumo“, nuo šiol prieinamą lietuvių bei anglų kalbomis internete adresu www.archfondas.lt/leidiniu

 

Šio leidinio dėmesio centre – klausimas: kodėl pastaraisiais metais taip išaugo susidomėjimas modernistine architektūra? Architektūros [leidinių] fondas siūlo ieškoti atsakymo nagrinėjant dvejopą požiūrį į modernizmą – nostalgiškąjį ir kritinį. Ar ilgesys šiai epochai gali eiti išvien su kritiniu žvilgsniu? Ar galima tyrinėti pačią nostalgiją modernizmui, kūrėjų asmenines istorijas bei archyvus kaip vertingą dokumentą? Kokie iššūkiai laukia tyrėjų, kuratorių, menininkų, visuomenės?

 

Skirtingai augančios formos

 Dviejų žinomų vyresnės kartos menininkų – keramikės Onos Kreivytės-Naruševičienės bei jos vyro, skulptoriaus Jono Noro Naruševičiaus – kūrybos parodas jungia bendras pavadinimas – „Augančios formos“. Kartu nuėję ilgą gyvenimo kelią abu menininkai „augina“ savųjų kūrinių formas skirtingai.

Emilis Vėlyvis kaip lietuvių kino revoliucijos veidrodis

2006-ųjų pradžioje septyni jauni režisieriai, tarp kurių buvo Ignas Miškinis, Mantas Verbiejus ir Donatas Vaišnoras, parašė kino manifestą. Jis skelbė, kad „kino bankrotas – objektyvus lietuviškos kino kultūros faktas“. Jauni režisieriai suformulavo principus, turinčius atnaujinti lietuvių kiną. Tai buvo asmeniškumas (filmas turi remtis asmenine režisieriaus patirtimi), aktualumas (filmas privalo gimti „čia ir dabar“), komunikatyvumas (režisierius turi „suvilioti, įtraukti ir priblokšti žiūrovą“).

Lenkijos fotografijos ir dizaino paroda „Materia prima“

Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos dailės muziejus sausio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaromą Lenkijos fotografijos ir dizaino parodą „Materia prima“ (veiks iki 2014 m. kovo 2 d.). Parodą atidarys Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Kasner, parodos kuratorė Agnieszka Jacobson-Cielecka (Lenkija), Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Spaudos konferencija – sausio 16 d., ketvirtadienį, 11 val.

Adomo Varno (1879–1979) paroda „Tarp figūros ir gamtos“

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, sausio 18 d., šeštadienį, 15 val. įvyks Adomo Varno (1879–1979) tapybos parodos „Tarp figūros ir gamtos“ atidarymas.

 

Su A. Varnu siejami XX a. lietuvių dailės procesai, naujų stilių raida. A. Varnui būdingos romantizmo ir simbolizmo tendencijos palietė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Su M. K. Čiurlioniu dailininką siejo gamtos poetizavimas, figūrų ir gamtos sintezės paralelės. A. Varnas daug dėmesio skyrė vandens stichijai, jo tapyboje galima įžvelgti asmenybių personifikacijas, egzistencijos metaforų. Skirtingai nuo vizionieriškų M. K. Čiurlionio paveikslų, A. Varno darbuose vyrauja monumentalus piešinys, dažnai centrine kompozicijos ašimi tampa portretai, figūros, siužetų užuomazgos.

Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „Donelaitis“

Atidarymas sausio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val.Paroda bus eksponuojama iki vasario 10 d.

 

Paroda „Donelaitis“ – tai fotografo Virgilijaus Jankausko paieškos rasti Kristijono Donelaičio pėdsakus Mažojoje Lietuvoje šiandien, praėjus trims šimtams metų, kai gimė  garsiausias ir pirmasis lietuvių poetas. Parodoje pristatomas 12 spalvingų, grafiškų fotografijų ciklas, skirtas Kristijono Donelaičio 300 gimimo metinėms, UNESCO minimai sukakčiai.

PUSLAPIS
IŠ
1003