Į geriausio 2013 m. filmo apdovanojimą pretenduoja net devyni filmai: „Amerikietiška afera“, „Kapitonas Phillipsas“, „Dalaso pirkėjų klubas“ („Dallas Buyers Club“), „Gravitacija“, „Ji“ („Her“), „Nebraska“, „Filomena“, „12 metų vergovės“ ir „Volstryto vilkas“.
Geriausio režisieriaus „Oskarui“ nominuoti: Davidas O. Russellas („Amerikietiška afera“), Alfonso Cuarónas („Gravitacija“), Alexanderas Payne‘as („Nebraska“), Steve‘as McQueenas („12 metų vergovės“), Martinas Scorsese („Volstryto vilkas“).
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | |||||
![]() |
Dr. Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija – tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vykstantys arbatvakariai – tai renginiai, kuriuose, pasitelkus teatrinę kalbą, bandoma sugrąžinti žiūrovą į XX a. pradžią ir leisti jam pabuvoti viename iš tuo metu rengtų slaptų ar pusiau slaptų susibūrimų.
Architektūros fondas pristato antrąjį leidinių iniciatyvos numerį tema „Modernizmas – tarp nostalgijos ir kritiškumo“, nuo šiol prieinamą lietuvių bei anglų kalbomis internete adresu www.archfondas.lt/leidiniu
Šio leidinio dėmesio centre – klausimas: kodėl pastaraisiais metais taip išaugo susidomėjimas modernistine architektūra? Architektūros [leidinių] fondas siūlo ieškoti atsakymo nagrinėjant dvejopą požiūrį į modernizmą – nostalgiškąjį ir kritinį. Ar ilgesys šiai epochai gali eiti išvien su kritiniu žvilgsniu? Ar galima tyrinėti pačią nostalgiją modernizmui, kūrėjų asmenines istorijas bei archyvus kaip vertingą dokumentą? Kokie iššūkiai laukia tyrėjų, kuratorių, menininkų, visuomenės?
![]() |
Dviejų žinomų vyresnės kartos menininkų – keramikės Onos Kreivytės-Naruševičienės bei jos vyro, skulptoriaus Jono Noro Naruševičiaus – kūrybos parodas jungia bendras pavadinimas – „Augančios formos“. Kartu nuėję ilgą gyvenimo kelią abu menininkai „augina“ savųjų kūrinių formas skirtingai.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() |
2006-ųjų pradžioje septyni jauni režisieriai, tarp kurių buvo Ignas Miškinis, Mantas Verbiejus ir Donatas Vaišnoras, parašė kino manifestą. Jis skelbė, kad „kino bankrotas – objektyvus lietuviškos kino kultūros faktas“. Jauni režisieriai suformulavo principus, turinčius atnaujinti lietuvių kiną. Tai buvo asmeniškumas (filmas turi remtis asmenine režisieriaus patirtimi), aktualumas (filmas privalo gimti „čia ir dabar“), komunikatyvumas (režisierius turi „suvilioti, įtraukti ir priblokšti žiūrovą“).
![]() | ![]() |
Lenkijos institutas Vilniuje ir Lietuvos dailės muziejus sausio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) atidaromą Lenkijos fotografijos ir dizaino parodą „Materia prima“ (veiks iki 2014 m. kovo 2 d.). Parodą atidarys Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Kasner, parodos kuratorė Agnieszka Jacobson-Cielecka (Lenkija), Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Spaudos konferencija – sausio 16 d., ketvirtadienį, 11 val.
![]() |
M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, sausio 18 d., šeštadienį, 15 val. įvyks Adomo Varno (1879–1979) tapybos parodos „Tarp figūros ir gamtos“ atidarymas.
Su A. Varnu siejami XX a. lietuvių dailės procesai, naujų stilių raida. A. Varnui būdingos romantizmo ir simbolizmo tendencijos palietė ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. Su M. K. Čiurlioniu dailininką siejo gamtos poetizavimas, figūrų ir gamtos sintezės paralelės. A. Varnas daug dėmesio skyrė vandens stichijai, jo tapyboje galima įžvelgti asmenybių personifikacijas, egzistencijos metaforų. Skirtingai nuo vizionieriškų M. K. Čiurlionio paveikslų, A. Varno darbuose vyrauja monumentalus piešinys, dažnai centrine kompozicijos ašimi tampa portretai, figūros, siužetų užuomazgos.
Atidarymas sausio 15 d. (trečiadienį) 17.30 val.Paroda bus eksponuojama iki vasario 10 d.
Paroda „Donelaitis“ – tai fotografo Virgilijaus Jankausko paieškos rasti Kristijono Donelaičio pėdsakus Mažojoje Lietuvoje šiandien, praėjus trims šimtams metų, kai gimė garsiausias ir pirmasis lietuvių poetas. Parodoje pristatomas 12 spalvingų, grafiškų fotografijų ciklas, skirtas Kristijono Donelaičio 300 gimimo metinėms, UNESCO minimai sukakčiai.
![]() |