7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Monika Jašinskaitė

Monika Jašinskaitė

Šimtmečio pasakojimai Estijos teatruose

Įspūdžiai iš Estijos teatro festivalio „Draama“

Valstybės šimtmečio minėjimo renginiai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose 1918 m. atkurtose valstybėse. Šia proga 2014 m. pavasarį Estijos teatrai sukūrė specialų projektą „Šimtmečio pasakojimai“ („Tale of The Century“).

Scena iš spektaklio „BB naktyje“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „BB naktyje“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Estijos istorija. Tauta, gimusi iš šoko“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionės. Pažadėtoji žemė“. S. Viik nuotr.
Scena iš spektaklio „Kelionės. Pažadėtoji žemė“. S. Viik nuotr.
Scena iš spektaklio „Paliesti mėnulį“. G. Liivamägi nuotr.
Scena iš spektaklio „Paliesti mėnulį“. G. Liivamägi nuotr.
Monika Jašinskaitė

S. Degutytė: vaikai nebemato, kaip tėvai dirba

Gegužės 26 d., šeštadienį, „Menų spaustuvėje“ žiūrovų laukia naujas spektaklis visai šeimai – da-da-darbo pasaka „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Kišeninė salė trumpam virs į garažą, kuriame Stalo teatro kūrėjai, pasitelkę įvairius darbo įrankius, seks pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Apie spektaklio idėją, būsimą formą ir galimas naudas mažiesiems žiūrovams kalbamės su kūrėjomis – režisiere ir aktore Saule Degutyte bei kompozitore Snieguole Dikčiūte.

Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Spektaklis „Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“. Organizatorių nuotr.
Monika Jašinskaitė

Būti dukra poteleviziniame amžiuje

Gretos Grinevičiūtės spektaklis „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“

Kovo 29 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko Gretos Grinevičiūtės spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ premjera. Grinevičiūtė yra jauna šokėja, baigusi šiuolaikinį šokį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ją greičiausiai jau matėte: kaip atlikėją Airos Naginevičiūtės, Jono Tertelio, Vyčio Jankausko kūriniuose, kaip kūrėją spektaklyje „B ir B dialogas“, o gal net blondinės amplua per nacionalinio transliuotojo žinias. „Šokis dulkių siurbliui...“ – pirmas jos pilnametražis solinis darbas, tad šiame tekste iš arčiau pažvelkime į keletą jo elementų.

Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui. V. Ruzgaitės nuotr.
Monika Jašinskaitė

Teatras Lietuvoje per daug saugus

Pokalbis su režisieriumi Artūru Areima

„Ateidamas į teatrą norėčiau nežinoti, kas man bus“, – pristato Artūras Areima savo teatro viziją. Kadaise įvardytas teatro chuliganu ir priskirtas kultūriniams ekshibicionistams, režisierius ruošiasi naujai premjerai. Šį savaitgalį OKT studijoje jis pristatys šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesės „Po ledu“ interpretaciją, taip pradėdamas antrąjį AAT | Artūro Areimos teatro sezoną.

Artūras Areima. M. Jašinskaitės nuotr.
Artūras Areima. M. Jašinskaitės nuotr.
„Po ledu“. M. Puidos nuotr.
„Po ledu“. M. Puidos nuotr.
Monika Jašinskaitė

Pradedančių choreografių problemos

Pokalbis su Agniete Lisičkinaite ir Sigita Juraškaite

Dvi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventės, baigusios šiuolaikinio šokio bakalauro studijas, „Menų spaustuvės“ organizuojamame „Atviros erdvės“ konkurse laimėjo galimybę sukurti savo šokio spektaklį. Agnietė Lisičkinaitė ir Sigita Juraškaitė buvo ruošiamos kaip atlikėjos ir kelerius metus šoko kurso vadovės, choreografės Airos Naginevičiūtės spektakliuose. Meno konsultantu jos pasirinko choreografą Andrių Katiną, o Monikai Jašinskaitei Lietuvos šokio informacijos centro projektas „Kritikai vs. choreografai“ suteikė galimybę prie šio projekto prisijungti kaip dramaturgei. Prie pastatymo taip pat dirba ir jaunųjų kūrėjų bendražygė Laura Darbutaitė. Su pradedančiomis choreografėmis kalbamės po kiek daugiau nei dvi savaites trukusio kūrybinio proceso.

Agnietė Lisičkinaitė (kairėje) ir Sigita Juraškaitė, spektaklio eskizas „Moteris=?“. A. Kacelavičiaus nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė (kairėje) ir Sigita Juraškaitė, spektaklio eskizas „Moteris=?“. A. Kacelavičiaus nuotr.
Sigita Juraškaitė, Agnietė Lisičkinaitė ir Laura Darbutaitė Menų spaustuvės studijoje
Sigita Juraškaitė, Agnietė Lisičkinaitė ir Laura Darbutaitė Menų spaustuvės studijoje
Monika Jašinskaitė

Pirminio kūno link

Loros Juodkaitės šokio spektaklis „Menų spaustuvėje“

 

Grynų gryniausia esmė, pirminis pradas – štai ką vertina ir ko siekia šiuolaikinio šokio kūrėja Lora Juodkaitė. Jos naujausiame spektaklyje „Atmintis“, pristatytame sausio 10 d. „Menų spaustuvėje“, išnyko laiko ir vietos koordinatės, žiūrovui buvo atvertas keistos ir paslaptingos būtybės pasaulis. Būtybė, angliškai creature, čia – Loros choreografinis kūrinys abiem prasmėmis: viena vertus, taip vadinti galime patį solo spektaklį, kita vertus – tai jos kūnu sukurtas personažas, savąją ašį praradusi persona, šiuolaikinis žmogus.

 

„Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
„Atmintis“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Jašinskaitė

Estetika poilsiui

Vyčio Jankausko šiuolaikinio šokio spektaklis „Aritmijos“

 

Praėjus beveik dvejiems metams nuo paskutinio pastatymo, lapkričio 30 d. choreografas Vytis Jankauskas „Menų spaustuvėje“ pristatė naujausią savo darbą „Aritmijos“. Juodoji salė buvo pilnutėlė, o vėliau žiūrovai pakviesti neišsiskirstyti, pabūti šokiu besidominčioje visuomenėje ir neformaliai pasikalbėti prie taurės vyno.
Nors neformalūs pašnekesiai apie meną nieko nestebina, „Aritmijų“ kūrėjų gestas šokio teatro kontekste man pasirodė malonus ir netikėtas. Galbūt čia galima įžvelgti mėginimą suartinti ir sustiprinti šokio bendruomenę, bet aš būčiau linkusi į tai žiūrėti kaip į logišką spektaklio, kalbančio apie individą visuomenėje, pratęsimą. „Žmogaus gyvenimas sociume yra kryžius, kurį šiuolaikiniam individui tenka nešti ant savo pečių“, – taip aprašyme pristatoma esminė kūrinio idėja. Mūsų šokio scenai tokia problematika nebūdinga, bet kultūriniame diskurse ji nėra labai nauja ar šiuolaikinė: galima prisiminti, tarkime, Albert’ą Camus, apie susidūrimus tarp individo ir visuomenės rašiusį prieš gerą pusę amžiaus.

 

Dainius Biskis, Riika Ihalainen spektaklyje „Aritmijos“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Biskis, Riika Ihalainen spektaklyje „Aritmijos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Aritmijos“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Aritmijos“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Jašinskaitė

Pažink kitą

Keturi „Shock Academia“ vakarai

Balandžio mėnuo. Tarptautinis festivalis. Studentai. Šiuolaikinis šokis. Visi žodžiai reiškia dinamiką, kitimą, naujumą. Leidžia numanyti augimą ir šventę.
 
Trečioji „Shock Academia“ – Tarptautinis studentų šiuolaikinio šokio festivalis – vyko Vilniuje balandžio 2–6 dienomis. Jei per tris pirmuosius vakarus neužklydote į Menų spaustuvę ar šeštadienį į „Teatro cechą“ Sluškų rūmuose, greičiausiai šios šventės net nepastebėjote. Vis dėlto šis festivalis – puiki proga pažvelgti į tai, ką jau turime ir ką galėtume turėti.
 

Kaip ir 2011 metais vykusi antroji „Shock Academia“, šiųmetė prasidėjo Airos Naginevičiūtės choreografija „Druska“. Tai buvo vienas iš trijų kertinių festivalio darbų. Grynojo šokio spektaklyje pasirodė tos pačios, tik jau

„Iš visos širdies tave myliu, Magdalena“ (Lenkijos nacionalinės Ludwiko Solskio dramos mokyklos šokio kurso studentų baigiamasis darbas). B. Barczyko nuotr.
„Iš visos širdies tave myliu, Magdalena“ (Lenkijos nacionalinės Ludwiko Solskio dramos mokyklos šokio kurso studentų baigiamasis darbas). B. Barczyko nuotr.
„Aš papasakosiu apie...“ (Latvijos kultūros akademijos studentai). Goodlife photography nuotr.
„Aš papasakosiu apie...“ (Latvijos kultūros akademijos studentai). Goodlife photography nuotr.
„Druska“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio kursas). Goodlife photography nuotr.
„Druska“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos šokio kursas). Goodlife photography nuotr.
„Pamečiau tave“ (Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis). Goodlife photography nuotr.
„Pamečiau tave“ (Aušra Krasauskaitė ir Darius Berulis). Goodlife photography nuotr.
Monika Jašinskaitė

Londonas – puiki vieta „kempinėms“

Pokalbis su Ieva Kuniskis

Dar negirdėta lietuvių choreografė Londone pristato naują šokio spektaklį – prieš kelias savaites mirgėjo Lietuvos žiniasklaida. Taip buvo pranešta apie Vilniuje gimusios ir augusios, dabar Jungtinės Karalystės sostinėje gyvenančios Ievos Kuniskis (g. 1982) premjerą „Išėjau pieno“ („Gone to Get Milk“). Kadaise taupiusi pinigus, kad tik galėtų pamatyti festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ spektaklius, šiandien ji jau baigusi Midlesekso universiteto šokio studijų programą ir žengia į profesionalią šokio sceną šiuolaikinio šokio centre „The Place“.

 
Judesio menas Tau pažįstamas nuo vaikystės. Tavo tėtis vadovavo pantomimos būreliui, pati lankei Jekaterinos Deineko šokio pamokas. Vis dėlto atvykusi į Londoną iš pradžių studijavai grafinį dizainą ir fotografiją. Kodėl galiausiai pasirinkai šokį?

Kitas specialybes studijavau ieškodama savo vietos. Nors man visada labai patiko šokis, nemaniau, kad galėčiau jį studijuoti. Atrodė, kad jei nešokau baleto nuo 3 metų, tai jau niekada šokėja nebūsiu. Esu labai

„Išėjau pieno“ („Gone to Get Milk“) www.juditakunis.com
„Išėjau pieno“ („Gone to Get Milk“) www.juditakunis.com
Monika Jašinskaitė

Oskaras Koršunovas: „Shopping and fucking“ parodė vartotojiškos visuomenės dugną

 

Prieš 13 metų pasirodęs legendinis Oskaro Koršunovo spektaklis pagal Marko Ravenhillo pjesę „Shopping and fucking“ lapkričio 30 d. sceną išvys paskutinį kartą. Kodėl Lietuvoje atsirado toks kūrinys? Kaip „Shopping...“ buvo sutiktas prieš trylika metų? Kokius atgarsius sukėlė mūsų visuomenėje ir kuria kryptimi vedė ką tik įsikūrusį teatrą? Apie visa tai pasakoja režisierius Oskaras Koršunovas.
 
OKT startas ir kontekstas Lietuvoje
1999 m. rugsėjo 9-ąją su Marko Ravenhillo „Shopping and fucking“ atsidarė mūsų teatras. Tai buvo stiprus proveržis. Spektaklis sulaukė atgarsio visuomenėje.
 
Iš tikrųjų vienu metu startavome su dviem spektakliais: šiuolaikinės dramaturgijos „Shoppingu...“ ir klasikiniu Williamo Shakespeare’o „Vasarvidžio nakties sapnu“. Tada nubrėžėme pagrindines gaires, kurių iki šiol laikomės, – šiuolaikiniuose kūriniuose ieškoti universalių vertybių ir statyti juos kaip klasiką, o klasikoje ieškoti dabar aktualių dalykų ir statyti ją kaip šiuolaikinį kūrinį. Tai tapo mūsų teatro moto.
 

„Shoppingas...“ buvo manifestinis spektaklis, sukėlė diskusiją. Tuometinis teatras nebeatliepė to, kas vyksta visuomenėje, jis visiškai prasilenkė su naujomis socialinėmis realijomis. Garsusis Lietuvos teatro metaforiškumas peraugo į

Oskaras Koršunovas. D. Matvejevo nuotrauka
Oskaras Koršunovas. D. Matvejevo nuotrauka
„Shopping and fucking“. Nuotrauka iš OKT teatro archyvo
„Shopping and fucking“. Nuotrauka iš OKT teatro archyvo