Užmetęs akį į ką tik praėjusių švenčių vaizdus per televizorių supratau, kad jos pradeda priminti vestuves. Piršliai melagiai ir vėl svarbūs (tik kas juos nubaus?), tauta vis dar jaučiasi lyg nekalta mergina, kurią būtinai reikia suvilioti, nes kitaip neišsirinks jaunikio, fone visąlaik skamba tai, ką lietuviai kažkodėl laiko pramogine muzika. Visa tai vyksta Katedros aikštėje ir jos apylinkėse. Jei Dievas turėjo laiko akies krašteliu pažiūrėti, kas ten vyksta, bijau, kad nesuprato mūsų.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Parodoje pristatomi Aistės Kirvelytės 1997–2013 metų darbai. Ekspozicija „Titanike“ organizuota taip, kad visi darbai tampa asmeninės ir institucinės fotografijos bei kino kolekcijos fragmentais. Fotojuostos ar kino juostelės karpymą ir įsižiūrėjimą į jos gabaliukus, kaip parodos giją, siūlo anksčiausias darbas „Žiūri kiną“ (1997, 170 x 300): ekspozicijoje matome tik vieną jo dalį. Apie visumos svarbą galime spėti iš šalimais ant kolonos pakabintos viso paveikslo fotografijos. Didžiagalvė būtybė laiko rankose kino juostelę ir užvertusi galvą žiūri į ją kadras po kadro. Matyt, net tada, kai ir iš paveikslo, ir iš juostelės lieka tik dalis.
Kasmet vis daugėja ne tik „Kino pavasario“ filmų, bet ir dienų. Iš didžiulės šiųmetinio festivalio programos išrinkome filmus, galinčius sudominti tuos žiūrovus, kurie pasiilgo tikro kino, nesivaiko kino madų ar paviršutiniškų apžvalgininkų nuomonės ir nori kartu su filmų kūrėjais vaikščioti ne raudonais kilimais, o naujais, kartais net nepramintais takais. Žinoma, tie keliai ne visada atves tiesiai prie šedevro, bet klajoti tikrai bus įdomu.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
„Mūzos aplanko tuos, kuriuos myli ir kurie myli jas....“ Ta gal net visa užvaldanti meilė žmoguje pasireiškia stipriu poreikiu kurti... ir tai nėra vien noro ar pasirinkimo dalykas. Gal net labiau kūrybiškos prigimties ar dar ko nors didesnio ir nevaldomo. Kaip tik ši prigimtis ir neleidžia rinktis tarp Euterpės, Polihimnijos, Uranijos, Aoidės ar Meletės. Kūrėjui subrendus dažniausiai paaiškėja, kad visos dvylika seserų yra to paties veido, balso ir gal net išvis jų ne dvylika, o tai viena būtybė. Dažniausiai tada jam atsiveria tikrieji gylis ir plotis, erdvė ir laikas, ribos ir sąlyčiai bei galimybė apsivalyti nuo ji kankinančios idėjos bet kuria iš dvylikos seserų kalba. Gal net ir kalba nėra tokia svarbi, nes juk dažniausiai kalbama apie tą patį, tik šiek tiek kitaip. Apie garsą, vaizdą, erdvę, laiką, esmą ir tapsmą. Apie patį kūrėją su jo mūza, kad ir kokia meilė juos sietų...
![]() | |||||
![]() |
Rusų kino sąjungos „Kinosojuz“ nariai atsakė į ukrainiečių kinematografininkų kreipimąsi, kuriame buvo prašoma neleisti įsiplieksti kariniam konfliktui tarp abiejų šalių. Ukrainiečių kino kūrėjai (tarp pasirašiusiųjų laišką – režisieriai Kira Muratova ir Romanas Balajanas, aktorė Larisa Kadočnikova, kritikas ir Ukrainos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Sergejus Trimbačius) kvietė rusų kolegas „pasakyti „ne“ planams atskirti mūsų tautas, pasėti pyktį, kuris gali katastrofiškai atsiliepti ir mūsų didžiajam menui“.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklyje „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (pagal Liudviko Jakimavičiaus kūrinį tokiu pat pavadinimu) pasakojama apie tai, kaip Žiogas Zigmas su savo žiogų armija padeda kunigaikščiui Vytautui laimėti Žalgirio mūšį. Spektaklis ypatingai nenustebina, bet norėtųsi režisierę ir kitus kūrėjus pagirti už pastangas einant naujos sceninės kalbos link. Spektaklyje pasirinkta lietuviška pasaka pasakojama nestandartiškai, naudojant vaidinimą papildančias videoinstaliacijas, veiksmo metu bandant mažuosius žiūrovus įtraukti į vaidinimą – juos ne tik kalbinant tiesiogiai, bet ir naudojant „teatro teatre“ principą.
Sandra Straukaitė pastaruoju metu itin daug kuria teatrui. Dabar ji baigia drabužius spektakliui apie visatos stebuklus „Kosmosas+“, kurį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre repetuoja garsi danų menininkė Kirsten Dehlholm. Nors K. Dehlholm režisuoja spektaklius, operas, netradicinio formato teatro pastatymus ir performansus, skaito paskaitas, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, ji visada pabrėžia, kad yra dailininkė. Ką reiškia būti dailininke dailininko teatre? Apie tai ir apie kitus dalykus su Sandra Straukaite kalbasi Daiva Šabasevičienė.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
2014 m. kovo 7 d. eidamas 79 – sius metus mirė žymus Lietuvos aktorius, teatro scenos veteranas Algirdas Grašys.
Kadrai iš George’o Clooney’io filmo „Brangenybių medžiotojai“ („The Monuments Men“, JAV, D. Britanija, Vokietija, 2013) filmavimo aikštelės pradėjo masinti žiniasklaidą jau praėjusių metų viduryje. Tikrais įvykiais paremtas siužetas apie amerikiečius, kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Europoje ieškojo nacių pagrobtų meno šedevrų, vėlų rudenį net netikėtai tapo aktualus, kai buvo paskelbta apie Miunchene atrastą dingusiais laikytų kūrinių kolekciją.
![]() |