7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Pralaimėto mūšio pamoka

Spektaklis vaikams Kauno valstybiniame lėlių teatre

„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
Režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklyje „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (pagal Liudviko Jakimavičiaus kūrinį tokiu pat pavadinimu) pasakojama apie tai, kaip Žiogas Zigmas su savo žiogų armija padeda kunigaikščiui Vytautui laimėti Žalgirio mūšį. Spektaklis ypatingai nenustebina, bet norėtųsi režisierę ir kitus kūrėjus pagirti už pastangas einant naujos sceninės kalbos link. Spektaklyje pasirinkta lietuviška pasaka pasakojama nestandartiškai, naudojant vaidinimą papildančias videoinstaliacijas, veiksmo metu bandant mažuosius žiūrovus įtraukti į vaidinimą – juos ne tik kalbinant tiesiogiai, bet ir naudojant „teatro teatre“ principą.
 
Tai antrasis A. Sunklodaitės spektaklis, pastatytas pagal L. Jakimavičiaus kūrybą. Prieš keletą metų režisierė Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatė spektaklį „Kiškis pabėgėlis“ pagal rašytojo kūrinį „Lapė ir kaliošai“. Sceniniame pasakos apie Žalgirio mūšį variante iš septyniolikos dalių „sulipdomos“ devynios scenos, jas dar papildo muzikiniai intarpai (dainų autorius Deividas Gnedinas). Aloyzas Žiogas (Andrius Žiurauskas), gyvenantis Kaune, teatro palėpėje, pasakoja vieno labai ypatingo Žiogo Zigmo istoriją... Kryžiuočių pasiuntinys (Andrius Žiurauskas) atvyksta pas kunigaikštį Vytautą (Mindaugas Ancevičius) su ordino magistro fon Jungingeno kvietimu stoti į mūšį, kuris įvyksta liepos penkioliktąją Griunvalde. Vytautas baisiai išsigąsta, nes lietuvių armija yra silpnesnė, lyginant su kryžiuočiais. Tačiau, kaip pasakojama spektaklyje, anksčiau žmonės labai artimai gyvenę su gyvūnais, kalbėdavęsi su jais, tad kunigaikščiui savo pagalbą pasiūlo Generolas Žiogas Zigmas (Mindaugas Černiauskas). Mūšio metu į žirgų ausis įlindę žiogai zyzdami trukdė priešų raiteliams kautis, tad šie buvo greit nukauti.
 
Kitaip nei L. Jakimavičiaus tekste, spektaklyje į šią istoriją yra įvedami du moteriški personažai – Vytauto žmona Ona (Laima Strazdauskienė) ir Zita Žiogienė (Indrė Taločkaitė). Būtent jos savo vyrams ir pasiūlo susivienyti mūšyje. Moteriškų veikėjų pasirodymas spektakliui suteikia ir privalumų, ir trūkumų. Ona ir Zita Žiogienė pagyvina vaidinimą, padeda atskleisti Vytauto ir Žiogo Zigmo charakterius. Kita vertus, šios veikėjos šiek tiek nukreipia dėmesį nuo pagrindinio personažo – Žiogo Zigmo. Pastarasis taip ir lieka iki galo neatskleistas, per mažai išryškintas, o turint minty spektaklio pavadinimą to tikrai tikimasi. Todėl spektaklyje kartais pasimeta ir pagrindinė tema: tampa neaišku, kas yra svarbiau – žiogai ir jų žygdarbis ar Vytautas, jo asmenybė ir pergalė Žalgirio mūšyje. Juolab kad ir Žiogą Zigmą, ir jo žmoną įkūnijančios marionetės visai nedidukės, o Vytautas ir Ona – didesnės, įspūdingesnės lėlės, kuriomis aktoriai „apsirengia“.
 
Žalgirio mūšis laimimas, Vytautas sveikinamas, jam giedama šlovės daina, o Žiogas Zigmas yra visiškai pamirštamas. Negana to, į Vytauto nuo puikybės apsvaigusią galvą topteli idėja nukauti kryžiuočius jų pačių namuose – Marienburge. Žiogas Zigmas atsisako vykti kartu, o Vytautas tepasako: „Žiogai, anokie jūs čia pagalbininkai...“ Zigmas labai įsižeidžia, tad ir visi jį palaikantys gyvūnai nuo to laiko nusprendžia daugiau nebebendrauti su žmonėmis. Marienburgo mūšį Vytautas pralaimi. Spektaklio pabaigoje akcentuojama, jog nėra gerai pasiduoti puikybei, reikia gyventi santarvėje su gamta, gyvūnais.
 
Į Žalgirio mūšį įtraukiami ir žiūrovai, tuomet publika suskirstoma į kelias grupes-armijas, vaizduojančias Vytauto sąjungininkus: žemaičius, lenkus, Smolensko pulkus. Prieš spektaklį visiems žiūrovams išdalijamos vėliavėlės, jie yra kviečiami skanduoti savo pulko šūkį. Vaikams tai itin patinka. Tačiau dar labiau į vaidinimą įtraukia scenografija (Giedrė Brazytė). Dar neprasidėjus spektakliui, scenoje regimos dirbtuvės, kuriose pjausto, obliuoja medį A. Žiurausko Aloyzas Žiogas. Vaikai smalsiai stebi šį reginį ir susidomėję laukia spektaklio. O šiam prasidėjus rodoma, kaip yra kuriama scenografija, kaip vienas daiktas gali virsti kitu, naudojamos vėjo, griaustinio mašinos, tokios populiarios senajame teatre. Taip pat scenos centre kartkartėmis šmėkšteli ir filmuoti vaizdai (Džiugas Katinas), tai iliustruojantys, tai papildantys vaizduojamą mūšį. Be scenografijos bei Vytauto ir Onos personažų, vienu iš įsimintiniausių spektaklio dalių tampa vaizdo projekcijos – jos pagyvina, papildo veiksmą. 
 
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ – tai gyva, nenuobodi Žalgirio mūšio sceninė interpretacija. Ne istoriškai detali, tiksli, išsami, „vadovėlinė“, o žaisminga, vaizdinga, pasakiška, todėl itin suprantama mažiesiems žiūrovams. Spektaklį rekomenduočiau absoliučiai visiems tėveliams ir jų vaikams, nes juk jame kalbama apie mūsų šalies istoriją ir jos didžias asmenybes.

 

„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo
„Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nuotrauka iš Kauno valstybinio lėlių teatro archyvo