Jaudinausi eidamas į parodą, kurioje bus videodarbų. Ne tik dėl to, kad per mažai žinau apie videomenus ir Moralesą, – bijojau, kad nerasiu ką pasakyti, kad videomedija eilinį kartą mes pirštinę, o aš ir vėl pralaimėsiu dvikovą.
Tačiau nerimo tuštuma greitai užsipildė. Iš pradžių tamsa, paskui pasijutau atsidūręs tarsi didelėje atviroje erdvėje – sakykime, kokioje nors Rotušės aikštėje. Būtų galima ir dramatiškiau, kur nors Venecijoje, bet pakaks ir Rotušės. Su savimi turėjau iš apačios atsineštą parodos „planą“, kuris, mano galva, vertas atskiro dėmesio, nes primena kažkokį keistą architektūros projektą.
Vasario 14 d. Energetikos ir technikos muziejuje buvo atidaryta pirmoji Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos paroda. Yra toks nevykęs juokas, kad fotografo žmona – fotografija. Todėl Valentino diena fotografijos parodos atidarymui – puiki data. Į parodą stengiausi eiti su kuo mažiau išankstinių nuostatų. Sekėsi sunkiai. Vis kamavo istorijos epizodai, kai įsikuria nauja kūrybinė organizacija, rengiamos pirmosios parodos, suskaičiuojami aktyvūs nariai... Su daugelio parodoje dalyvaujančių autorių kūryba esu susipažinęs gana neblogai, ir galvoje vis virė košė – Penkauskas, Navanglauskas, Kasputis, Žiriakovas, Kavoliūnas ir kiti… na, ko gi čia naujo tikėtis, kai autoriai seniausiai atradę savas kryptis? Bet gana smarkiai klydau. Nustebino viskas – nuo parodos erdvės, ekspozicijos ir atidarymo dienos iki darbų, autorių veidų, žiūrovų elgesio ir muziejaus darbuotojų.
Ekspozicijos fragmentas. M. Rakštelio nuotr.Ekspozicijos fragmentas. M. Rakštelio nuotr.Ekspozicijos fragmentas. M. Rakštelio nuotr.Ekspozicijos fragmentas. M. Rakštelio nuotr.Ekspozicijos fragmentas. M. Rakštelio nuotr.Ekspozicijos fragmentas. M. Rakštelio nuotr.
