Su Martynu susėdame viename „Lėlės“ cecho kambarių: ant lentynų, darbastalio, palangių čia ilsisi lėlės, dūla poilsį jau užsitarnavusios dekoracijos, paskutinių dailininko potėpių laukia premjerinio spektaklio kaukės. Regis, užsimerksi ir nugirsi jas tyliai šnabždančias. Tik kad tos ramybės klausyti lėlių pasakojimų čia dabar nė su žiburiu nerasi – aplink viskas verda ruošiantis artėjančiam spektakliui „Smėlio žmogus“, kurio premjera įvyks rugsėjo 28 dieną. Norėdami pateisinti kavos pertraukėlę, kalbamės su cecho viršininku Martynu Lukošiumi.
![]() | |||||
Įsivaizduokite Monicos Vitti iš Michelangelo Antonioni filmo „Raudonoji dykuma“ heroję, staiga pavirstančią į ateivę, – kaip atrodytų? Turbūt kažkas panašaus į tai, ką matome Jonathano Glazerio filme „Po oda“ („Under the Skin“, Šveicarija, JAV, D. Britanija, 2013), sukurtą laisvai interpretuojant Michelio Faberio knygą. Susvetimėjusi moteris, ieškanti būdų, kaip išlikti ją supančioje aplinkoje, vaizduojama eksperimentiškai naudojant spalvas ir garsą. Tik „Po oda“ moteris (Scarlett Johansson) išties yra ateivė, filmo eksperimentiškumas kyla iš slapta filmuojamų susidūrimų su neprofesionaliais aktoriais – realiais žmonėmis, o dykuma čia ne raudona, bet juoda. Šiame filme nėra vardų ar perdėm gilių dialogų, tik trumpa ir paprasta vyrų medžioklė, atvedanti į savęs supratimą. „Po oda“ – tai mišinys išgryninto realizmo ir žvilgančios estetikos, abu jie reikalingi režisieriui, kad padėtų išreikšti pagrindines filmo idėjas, ir abu atstovauja skirtingoms pagrindinės veikėjos pusėms.
![]() |
![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() |
![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() |
![]() | ![]() | ![]() |
Mažame Sokolovsko kaimelyje netoli Valbžycho Krzysztofas Kieślowskis praleido kelerius vaikystės metus, ten pirmąkart žiūrėjo filmus sename kino teatre. Nuo 2011 m. būtent Sokolovske vyksta režisieriaus vardo festivalis. Šiemet jis surengtas rugsėjo 5–7 dienomis. Tai tarpdisciplininis renginys: vyksta filmų peržiūros, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, spektakliai, parodos ir koncertai. Šiemet festivalio tema – „Sumontuotas pasaulis“, ašis, aplink kurią sukosi diskusijos, – filmas „Kino mėgėjas“. Šis 1979 m. sukurtas Kieślowskio filmas, jau tapęs Moralinio nerimo kino judėjimo kanono dalimi, neseniai buvo restauruotas. Specialiuoju festivalio svečiu tapo pagrindinį vaidmenį filme sukūręs Jerzy Stuhras. Festivalyje rodyti filmai buvo suskirstyti į teminius blokus: „Pretekstas: „Kino mėgėjas“, „Dokumentinis filmas: tikrovės fiksavimas ar kūryba“, „Kelionės dokumentai“, „Susitikimas su čekų dokumentiniu kinu“, „Kieślowskio dokumentiniai filmai“ ir kt.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | |