7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Akvilė Eglinskaitė

Akvilė Eglinskaitė

Formalios naujovės

Šokio spektaklis „Žizel“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo repertuarą papildė „šiuolaikišku“ šokio spektakliu „Žizel“, sukurtu pagal Adolphe’o Adamo romantiškojo baleto muziką. Profesionaliosios muzikos ir šokio sklaida Vakarų Lietuvos regione užsiimanti įstaiga, šiemet pradėjusi 30-ąjį sezoną, žadėjo būti pažįstama ir nauja. Dar pernai kiti veidai ir vardai papildė teatro kolektyvą, o su jais atkeliavo ir naujos kūrybinės ambicijos. Tokie lozunginiai naujovių siekiai puikiai pažįstami iš ankstesnių bandymų keisti, atnaujinti, nustebinti ir grąžinti publikai (pasi)tikėjimą klasikiniu menu. Panašią retoriką galima pažinti ir kas ketverius metus vykstančiuose šalies valdžios „atsinaujinimuose“, nes „žmonėms reikia permainų“.

 

Spektaklį pristatančiame anonse vienas iš choreografų Donatas Bakėjus akcentavo norą sukurti šiuolaikinę „Žizel“ interpretaciją: „Jei norime auginti jaunąją žiūrovų kartą, privalome ieškoti naujų kelių. Tikiu, kad klasikos ir šiuolaikiškumo derinys mūsų spektaklyje pasiteisins, juk turime eiti koja kojon su laiku.“ Šias ambicijas ir (ne)pavykusias naujumo paieškas labai išsamiai ir tiksliai aprašė šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabasevičius recenzijoje „Pajūrio „Žizel“: ambicijos ir rezultatai“.

Skaityti toliau >>
Nr. 19 (1213), 2017-05-11  | Šokis  | Teatras
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
T. Ivanausko nuotr.
Akvilė Eglinskaitė

Apie bites, popierių ir kūrybinę kryžkelę

Kalbamės su šokėju ir choreografu Andriumi Katinu 

Su Andriumi Katinu (Suomija) susitinkame pokalbiui dar prieš jo eksperimentinių procesų pristatymą šokio tyrinėjimo platformos „Bitės“ programoje. Tekstas užrašytas jau po tiriamojo proceso pristatymo nedideliam žiūrovų ratui „The Rooster Gallery“ (verslo centre „Vilniaus vartai“). Baltas galerijos kubas-akvariumas, blizgi popierinė folija, penki beveik nejudantys šokėjai ir šokio smalsuolių ratas aplink. Stebint iš lauko pro stiklą – bandomosios laboratorijos įspūdis akivaizdus.

 

Lapkričio 17–19 d. vykusi šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ – tai ne pirmus metus organizuojamas šokio bendruomenei skirtas renginys, ligšiol vadintas festivaliu „Bičių sąskrydis“. Šiemet renginys atsinaujino kaip šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“. Ar esi kažkaip prisidėjęs prie šių permainų?

Su platformos organizacija neturiu nieko bendro. Gavęs kvietimą dalyvauti „Bičių sąskrydyje“ kalbėjau su Giedriumi (Giedrius Kalinauskas, „Artopia“ – festivalio rengėjas, – A. E.) apie organizuojamą festivalį bei jo kontekstą Lietuvoje. Nors šalis maža, festivalių vyksta pakankamai, kiekvienas gali rasti savo nišą, profilį, veidą.

Skaityti toliau >>
Nr. 39 (1191), 2016-12-02  | Šokis
L. Vansevičienės nuotr., šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“, #bitesdance
L. Vansevičienės nuotr., šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“, #bitesdance
L. Vansevičienės nuotr., šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“, #bitesdance
L. Vansevičienės nuotr., šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“, #bitesdance
L. Vansevičienės nuotr., šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“, #bitesdance
L. Vansevičienės nuotr., šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“, #bitesdance
Akvilė Eglinskaitė

Analizuojant judesį

Pokalbis su šokėja ir choreografe Ugne Dievaityte

Ugnė Dievaitytė, gyvenanti ir dirbanti Madride, per pastaruosius metus tapo įsimintina ir palankiai vertinama kūrėja Europos šiuolaikinio šokio žemėlapyje. Ji šoka įvairiuose projektuose, įgyvendina savo choreografinius sumanymus, veda šokio technikos bei kūrybinės improvizacijos seminarus. Dvejus metus iš eilės Naujojo Baltijos šokio festivalyje su kolege Poliana Lima pristatė savo solinius pasirodymus bei bendrą debiutą. Rudenį menininkių spektaklis „It stebėtum debesis“ („Es como ver nuber“) apdovanotos festivalyje „Vila-real en Dansa“ už geriausią choreografinių sumanymų realizavimą. Gruodžio 17 d. Vilniuje įvyks spektaklio „Alkis“ premjera. Su Ugne susitikome pasikalbėti apie aktualiausius jos kūrybinės biografijos įvykius ir kelią į link jų.

Skaityti toliau >>
Nr. 44 (1105), 2014-12-11  | Šokis
Ugnė Dievaitytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ugnė Dievaitytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ugnė Dievaitytė spektaklyje „M.R.U.M.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ugnė Dievaitytė spektaklyje „M.R.U.M.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ugnė Dievaitytė spektaklyje „Nekviesta būtybė“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Ugnė Dievaitytė spektaklyje „Nekviesta būtybė“. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Akvilė Eglinskaitė

Madingai „nepatogus“ Izraelio šokis

Festivaliui „Aura“ pasibaigus

Kai kurių Lietuvos šokėjų ir choreografų nuomone, tarptautinį šiuolaikinio šokio kontekstą mūsų šalyje pristato tik „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniuje ir „Aura“ Kaune. Galima ginčytis, nes dar yra „Plartforma“ Klaipėdoje, o Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kviečiasi gastroliuojančias trupes, tačiau tik minėti sambūriai tikslingai orientuojasi į aktualių šiuolaikinio šokio reiškinių sklaidą. O štai be Izraelio šokio atstovų jau ne pirmą sezoną abu renginiai neišsiverčia. Tokią madą, matyt, diktuoja ir nuolatiniai festivalių lankytojai – ištikimoji publika. Paskelbus programų dalyvius visuomet žinai, jog bilietais į šios šalies choreografų pristatymus reikėtų pasirūpinti iš anksto. Stipri fizinė atlikėjų parengtis, išlavinta technika, specifiška energija, gana paprastai, bet ne paviršutiniškai perteikiama mintis ir bendražmogiškos, emocingos bei intymios temos išpopuliarino Izraelio šokį visame pasaulyje.
24-asis tarptautinis šokio festivalis „Aura“ šiemet į rudenėjantį Kauną prisiviliojo du puikius Izraelio kūrėjų darbus. Festivalio anonsai skelbė, kad visus šiemetinei programai atrinktus spektaklius galima apibendrinti juos vienijančia vyriškumo tema. Pastaruoju metu socialiniame ar kultūriniame diskurse dažniau tenka susidurti su moteriškumo, lygių lyčių teisių ir galimybių ar apskritai lyties niveliavimo, neigimo ar queer temomis. Tad pasiūlyta nauja perspektyva sudomino. Ypač lietuviškame kontekste, kur labai gajūs ir paplitę maskulinizuoti, patriarchaliniai ir autokratiški vyriškumo modeliai. Nors sociologas Artūras Tereškinas savo tekstuose dažnai atkreipia dėmesį: vyrus galima traktuoti kaip išnaudojimą patiriančią lytį. Yra daug moterims skirtų žurnalų, moteriškumo problemas vienijančių bendruomenių ar grupių, kuriose vyrai demonizuojami arba aptariamos įvairios strategijos, kaip manipuliuoti vyriškomis „silpnybėmis“. Buvo įdomu, kaip vyriškumo temą plėtoja Izraelio šokėjai, ar tai nėra tik festivalio rengėjų „pritemptas“ akcentas.

Skaityti toliau >>
Nr. 37 (1098), 2014-10-24  | Šokis
Anat Grigorio spektaklyje „Ponas šaunusis“. R. Taraškevičiūtės nuotr.
Anat Grigorio spektaklyje „Ponas šaunusis“. R. Taraškevičiūtės nuotr.
„Dviejų kambarių butas“. G. Dagon nuotr.
„Dviejų kambarių butas“. G. Dagon nuotr.
Akvilė Eglinskaitė

Daugiau. Greičiau. Skaniau

Raktiniai žodžiai tarptautinės šokio mugės „Tanzmesse 2014“ pristatymui

Ilgai nepavyko susumuoti ir aprašyti įspūdžių iš 10-osios tarptautinės šokio mugės (Internationale tanzmesse nrw, 2014), vykusios Diuseldorfe rugpjūčio 27–30 dienomis. Keli žodžiai konkuravo tarpusavyje dėl galimybės tapti kertine straipsnio ašimi ir neleido apsispręsti, kuria linkme pakreipti apžvalgos plėtojimą.
Mugė (t.y. verslas ar, dar paprasčiau, – turgus) – esminis konceptualiuoju renginio formatu tapęs šokio-kūno produkcijos protegavimas bei pasiūla festivaliams ar kitiems potencialiems pirkėjams pasižymėjo intensyvia aktyviųjų pardavimų metodais paremta komunikacija.
Maratonas – laiko ir atstumų kriterijais sukomponuota ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kultūrinei infrastruktūrai adaptuota šokio šventės programa.
Neformalus bendravimas – bendraminčių susitikimas, sujungtas maisto, gėrimų (daugiausia spiritinių) ir diskotekų ritualais.

Skaityti toliau >>
Nr. 31 (1092), 2014-09-09  | Šokis
Dalis Lietuvos ir Ukrainos delegacijos. D. Matvejevo nuotr.
Dalis Lietuvos ir Ukrainos delegacijos. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos delegacija. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos delegacija. D. Matvejevo nuotr.
NRW forumas. D. Matvejevo nuotr.
NRW forumas. D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Akvilė Eglinskaitė

Žvilgsnis iš šono

 Dar kartą apie „Naująjį Baltijos šokį“

Kas Jums yra, ką reiškia ar kokią įtaką yra padaręs „Naujojo Balitijos šokio“ festivalis? Kaip, kada ir kodėl atsidūrėte organizaciniame lauke?

Ingrida Gerbutavičiūtė, Vokietijoje gyvenanti šokio kritikė: Mane su festivaliu prieš daugiau nei dešimtį metų supažindino šokio kritikė Vita Mozūraitė. Ji ir paskatino rašyti apie šokį. Už tai esu jai dėkinga. Atrodo, 2003 metais buvo organizuojamas seminaras norintiems rašyti apie šokį. Buvau viena iš dalyvių. Vėliau pamažu įsitraukiau ir kasmet vienaip ar kitaip prisidėdavau prie festivalio rengimo, kuravimo, meninės programos atrankos ir pan. 
 
Nuo 2010 metų esu projekto „Keðja Writing Movement“ vadovė Lietuvoje, tad 2011-aisiais pati surengiau seminarą jauniems šokio kritikams. Kaip žinia, šokio kritikų Lietuvoje vis dar trūksta, nes šokio teorijos ir kritikos studijų Lietuvoje nėra. Taigi festivalis tapo tam tikra platforma ne tik menininkams, bet ir kritikams – jis tapo savotiška šokio kritikų „kalve“.
 

Skaityti toliau >>
Nr. 17 (1078), 2014-05-05  | Šokis
Ingrida Gerbutavičiūtė, Andrius Katinas. Projekto „Šokis žodžiu – ne[w]kritika“ foto
Ingrida Gerbutavičiūtė, Andrius Katinas. Projekto „Šokis žodžiu – ne[w]kritika“ foto
Akvilė Eglinskaitė

Brandžios naujumo paieškos

Kalbamės su „Naujojo Baltijos šokio ’14“ vadovu Audroniu Imbrasu

Šiemet pradėjome rimtai svarstyti, ką su festivaliu daryti toliau. Jau keičiame viešinimo kampaniją, turime kitą logotipą, vizualinę stilistiką. Svarstome, kaip ateityje koreguoti festivalio koncepciją.
Šiemet pirmą kartą taip ūgtelėjo lietuvių choreografų darbų kokybė. Nebūtinai kuriančių Lietuvoje, taip pat ir gyvenančių bei kuriančių užsienyje. Buvo didelė pasiūla, tad teko rinktis, kažko atsisakyti. Anksčiau beveik visos Lietuvoje sukurtos šiuolaikinio šokio premjeros (išskyrus valstybinių teatrų pastatymus) įvykdavo būtent šiame festivalyje. Nežinau, galbūt tai tik laikinas reiškinys, tačiau dėl padidėjusio lietuvių kūrėjų skaičiaus reiktų keisti festivalio programą: arba ilginti jo trukmę, arba išplėsti veiksmą visose įmanomose miesto scenose, arba persvarstyti atrankos kriterijus.

Skaityti toliau >>
Nr. 17 (1078), 2014-04-29  | Šokis
Danijos šokio teatro spektaklis „Juodasis deimantas“. M. Fluri nuotr.
Danijos šokio teatro spektaklis „Juodasis deimantas“. M. Fluri nuotr.
Akvilė Eglinskaitė

Bandymas sušokti klasiką

„Altorių šešėly“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre

Tautinės tapatybės paieška scenose galėtų būti svarbi ir prasminga, bet ne kiekvienas kūrėjas geba aktualizuoti klasikinį literatūros kūrinį. Didaktinės XX a. pradžios lietuvių rašytojų gaidos ar etnografinio-agrarinio sociumo temos šiandieniniuose kontekstuose ataidi nuspalvintos keista romantika, nostalgija, su nemažu ironijos prieskoniu – atgal į kaimą, prie žagrės. Bandau prisiminti šio sezono premjeras, dedikuotas Vaižgantui – „Dėdes ir dėdienes“ Vilniaus mažajame, „Nebylį“ Šiaulių dramos teatre bei Kazio Binkio „Atžalyną“ Nacionaliniame dramos teatre. Puiki edukacinė priemonė (tai svarbiausias burtažodis kalbant apie nūdienos teatro ir kultūros paskirtį), iliustruojanti mokyklų privalomos literatūros sąrašus. Už šią misiją literatūros kūrinių interpretacijų kūrėjams reiktų padėkoti, juos sveikinti prie teatro kasų išsirikiavusių klasių su literatūros mokytojomis vardu.

Skaityti toliau >>
Nr. 12 (1073), 2014-03-26  | Šokis
Scena iš spektaklio „Altorių šešėly“. Nuotrauka iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro archyvo
Scena iš spektaklio „Altorių šešėly“. Nuotrauka iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro archyvo
Scena iš spektaklio „Altorių šešėly“. Nuotrauka iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro archyvo
Scena iš spektaklio „Altorių šešėly“. Nuotrauka iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro archyvo
Scena iš spektaklio „Altorių šešėly“. Nuotrauka iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro archyvo
Scena iš spektaklio „Altorių šešėly“. Nuotrauka iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro archyvo
Akvilė Eglinskaitė

Atsiverti dialogui

Šiuolaikinio šokio spektaklis Klaipėdoje

 

Anonsinis pranešimas, kvietęs į Klaipėdoje neseniai oficialiai įsteigto šokio teatro „PADI PADI Fish“ ir menininkų grupės „Žuvies akis“ sezono naujieną, intriguoti bandė gana tradiciniu tekstu. Klaipėdoje paskutinį spalio savaitgalį pristatyta ypatinga premjera – netradicinis choreografės Aušros Krasauskaitės šokio spektaklis „Akvariumai“.
Lietuviška šiuolaikinio šokio scena pastaruoju metu taip dažnai bando suvilioti publiką „netradiciniais“ pastatymais, kad net norisi paklausti, kas gi atstovauja tai modernaus ar šiuolaikinio lietuviško šokio tradicijai ir galėtų tapti reprezentatyviu pavyzdžiu? Šalia jau įsitvirtinusių choreografų, estetiškai bei vizualiai įtaigiai nuspalvintais judesių paveikslais kuriančių stiprius vidinius išgyvenimus ir emocinius laukus, jaunoji karta tarsi įstrigusi naujumų ieškojimo bei tradicijų ir mitų griovimo etape. Neįprastos erdvės, skirtingų sričių ir žanrų sintezė, netikėtos sąsajos ar partnerystės ir visa kita, kas pasaulyje jau tapę kasdienybe, čia vis dar bando skintis kelią kaip netradicinės išraiškos eksperimentai.

 

Skaityti toliau >>
Nr. 41 (1055), 2013-11-07  | Šokis
Scena iš spektaklio „Akvariumai“. „Foto AV“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Akvariumai“. „Foto AV“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Akvariumai“. „Foto AV“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Akvariumai“. „Foto AV“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Akvariumai“. „Foto AV“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Akvariumai“. „Foto AV“ nuotr.
Akvilė Eglinskaitė

Afrikietiškos šiuolaikinio šokio citatos

23-ajam „Auros“ šiuolaikinio šokio festivaliui pasibaigus

 

Kaip išvengti Afrikos bendro vardiklio kalbant apie skirtingų choreografų iš Malio, Maroko, Senegalo, Dramblio Kaulo Kranto, Pietų Afrikos Respublikos darbus? Galbūt to visai ir nereikėtų daryti. Juolab kad 23-ius metus rengiamo festivalio „Aura“ anonsuose cituota Pietų Afrikos choreografė Boyzie Cekwana teigia, kad „nerasime žmogaus, netgi kilusio iš Afrikos, kuris kitam asmeniui galėtų apibrėžti, kas iš tiesų yra Afrika“.
Tačiau išvardintų kraštų kūrėjams svečiuojantis Kaune ir susitikus pokalbio su festivalio žiūrovais, nepavyko išvengti klausimų apie Afrikos šokio ypatumus. Nenuostabu, kad šokėjai nebandė slėpti susierzinimo, išgirdę stereotipiniais įvaizdžiais grindžiamus palyginimus, esą visi šiame žemyne šoka nuo gimimo. Kontrargumentas buvo Germaine Acogny replika, kad visi europiečiai taip pat nepradeda groti pianinu nuo vaikystės.
Drąsus buvo organizatorių užmojis suteikti festivaliui šiuolaikinio Afrikos šokio kryptį. Tačiau kaip pristatytume Rumunijos, Belgijos, Vokietijos, Suomijos, Lietuvos bendrą spektaklių programą JAV ar Kinijos publikai? Šiuolaikinis Europos šokis? Galėtume daug ginčytis, kad šios šalys neatspindi tikrosios „senojo kontinento“ gausos ir įvairovės.
Atidarymui organizatoriai taikliai ir simboliškai parinko Tchekpo šokio trupės pasirodymą „Trys lygiai“. Iš Benino kilęs choreografas Tchekpo Dan Agbetou šiuo metu reziduoja Bylefelde (Vokietija). Idėją plėsti festivalio koordinates pristatant naujas kultūras ir paskatino sena pažintis su šiuo choreografu, Vokietijoje jau kuris laikas organizuojančiu šiuolaikinio afrikietiško šokio pristatymus.

 

Skaityti toliau >>
Nr. 36 (1050), 2013-10-03  | Šokis
„Glamonėti vėją“ D. Kukytės nuotr.
„Glamonėti vėją“ D. Kukytės nuotr.
„Trys lygiai“ S. Baturos nuotr.
„Trys lygiai“ S. Baturos nuotr.