Rimantas Dūda – profesionalus meninės odininkystės kūrėjas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Vilniaus knygrišių gildijos narys. Mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, 1977 m. baigė Estijos dailės institutą, meninį odos apdirbimą. 1977–1997 m. dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“, nuo 1997 m. vadovavo įmonei „Rimanto Dūdos PĮ“. Dalyvavo visose odininkų ir knygrišių parodose Lietuvoje, taip pat kai kuriose tarptautinėse parodose užsienyje (Estijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje), apdovanojimais įvertintas Rusijoje, Lietuvoje, Estijoje. 1997 m. „Baltų lankų“ leidyklos organizuotoje knygrišystės parodoje-konkurse Jeano-François Lyotard’o knygai „Postmodernus būvis“ Rimantui Dūdai buvo skirta pirmoji vieta. 1998 m. LDS organizuotoje parodoje buvo apdovanotas dailininko kūrinys „Puodelis“. 2000 m. Taline, II tarptautinėje meninio knygų įrišimo ir kaligrafijos parodoje „Scripta manent II“, diplomu įvertintos dvi autorinio rišimo knygos: Doris Kareva „Armuaeg“ ir Jaan Kaplinski „If I Must Be At All“.
![]() |
Šiuolaikinio meno skeptikai neretai yra linkę piktintis arba tuo, kad jį sunku suprasti, arba tuo, kad jis per paprastas, technine prasme primityvus. Dailiausias šiuolaikinio meno žiedelis, konceptualioji jo pusė, kartais kritikuojama kaip bereikšmė beletristika arba priešingai – neįkandamas riešutėlis. Kartais, pripažinkime, taip ir būna. Tačiau kitais atvejais tiesiog reikalingas raktas, padedantis atskleisti kūrinio vertę ir sudėtingumą. Kaip tik tokiu „atsirakinančiu“ atveju ir laikytina nauja Tomo Martišauskio paroda „Pievų spėlionės“, sausio 12 d. atidaryta galerijoje „Sodų 4“.
Vidury ekspozicijos salės, po stiklu ir ant jo, „muziejiškai“ išdėlioti keli objektai: erelio iškamša, Lietuvoje rastas meteoritas, meteorologinio baliono talpykla, sugniaužtas ir išdegtas glazūruotas porcelianinis molio gabaliukas su pirštų įspaudais (užuomina į autoriaus ankstesnę parodą „Įrankis“, 2013), ant bismuto dirbtinai išauginti piramidiniai kristalai ir kiti ready-made objektai. Beje, autoriaus žodžiais, mintis šiai parodai kilo viešint Vokietijoje. Bismutas vokiškai yra Wiesemutung (Wiese – pieva, mutung – spėlionė). Iš čia ir parodos pavadinimas.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Sausio 29 d. Valstybinis jaunimo teatras pradeda literatūrinių renginių ciklą „Tekstūros“. Kartą per mėnesį žiūrovai bus kviečiami į susitikimus su įdomiausiais jaunosios kartos autoriais, pristatysiančiais naujus savo prozos, poezijos ir dramaturgijos kūrinius.
Pasak teatro vadovo Audronio Liugos, „Tekstūrų“ tikslas – paskatinti rašytojo ir teatro susitikimą, ieškoti naujų bendros kūrybos formų, o žiūrovams pasiūlyti galimybę susipažinti su autoriais – ne tik pradedančiais dramaturgais, bet ir skaitytojų jau įvertintais jaunais prozininkais ir poetais.
„Tekstūrų“ kuratorius – Jaunimo teatre pradėjęs dirbti dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Jo teigimu, teatro scenoje pirmiausia bus siekiama sutelkti dėmesį būtent į tekstą, idėją, pasakojimo būdą, o konkretus kūrinys – jau išleistas ar ką tik baigtas rašyti – padiktuos ir jo pristatymo formą.
![]() |
Bilietai į sausio 14 d. koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kuriame solo grojo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) artistai, buvo parduoti prieš gerą savaitę. Tą vakarą publika rinkosi iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, o vieną repeticiją smalsiai stebėjo Vilniaus Žvėryno „Vaikystės sodo“ auklėtiniai, lydimi Lietuvos edukologijos universiteto studentų. Repeticijos pertraukos metu pakalbinau Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vyriausią dirigentą Modestą Pitrėną.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Dabar, kai Aureliją Ragauskaitę išlydėjome į kitus pasaulius, matau ją, tolstančią erdvėje, kaip vientisą, scenos menui gimusią, scenos menui kurti pasiaukojusią figūrą. Matau be laikinų buities priemaišų, be dviprasmybių naštos. Aurelijos Ragauskaitės (1924–2017) gyvenamą metą lydėjo daugybė tragiškų istorinių ir politinių situacijų, tačiau jos kelrodė žvaigždė visados buvo teatras, tik teatras, tarsi atribojęs tikrovę nuo realybės, nuo politikos ir visuomeninių peripetijų, teatras, plukdęs ją per nepakeliamą pokario veidmainystą, per negyvas meno dogmas, per vadinamus „atšilimo“ metus ir vėlesnius lietuvių sovietinio meno egzistencijos etapus – „novatoriškus ieškojimus“, atradimus ir naujųjų laikų eksperimentus. Teatre ir su teatru vyko Aurelijos Ragauskaitės asmenybės tapsmas, jos kaip žmogaus ir menininkės brendimas. Tik scenoje koncentravosi jos viltys ir baimės, drąsūs žingsniai ir politiniai atkryčiai, neįveikti riboženkliai ir rezignacijos kartėlis.
![]() |
Sausio 20 d. prasidėjusiame Tarptautiniame Triesto (Italija) kino festivalyje šiemet išskirtinis dėmesys skirtas Baltijos šalių kinui. Trys lietuviški filmai varžosi festivalio konkurse, du filmai dalyvauja bendros gamybos kino forume, vienas kino projektas – uždaroje kino agentams ir platintojams skirtoje sesijoje.
Į bendros gamybos kino forumą „When East Meet West“ atrinkti du lietuviški kino projektai –Marijos Stonytės „Švelnūs kariai“ ir Tomo Smulkio „Žmonės, kuriuos pažįstam“. Forume festivalių ir fondų atstovai, pardavimo agentai, filmų gamintojai ir platintojai iš Rytų ir Vakarų turi galimybę užmegzti ryšius su potencialiais partneriais. Per pastaruosius penkerius metus forumas tapo viena pirmaujančių Europos bendros gamybos kino mugių, skatinančių bendradarbiavimą.
Arūno Matelio dokumentinis filmas „Gregoriai. Kita planeta“ atrinktas į specialią Rytų Europos ir Italijos dokumentinių filmų programą „Last Stop Trieste“. Tai uždara tarptautinių festivalių ir TV kanalų agentams skirta programa, kurioje pristatomi 5 dokumentiniai filmai. Programoje rodomi filmai taip pat pretenduoja į TV transliuotojo „HBP Europe“ apdovanojimą bei kompanijos „Flow Postproduction“ įsteigtą skaitmeninės kino įrangos prizą.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Balandžio 17-23 dienomis jau trečią kartą vyksianti „Dramokratija“ skelbia šių metų festivalio temą – „ Čia ir dabar. Socialinė drama”. Festivalis auga ir kviečia prisijungti visus rašančius aktualiomis socialinėmis temomis ir norinčius išgirsti savo pjeses festivalio metu.
Atrintkti dalyviai turės galimybę plėtoti savo idėjas bei tobulinti parašytus darbus su Fringe First apdovanojimu įvertintu dramaturgu ir aktoriumi iš Didžiosios Britanijos Chris Thorpe. Vasario 28 – kovo 2 dienomis Chris Thorpe atrinktiems dramaturgams ves nemokamas kūrybines dirbtuves.
![]() |
... Paryžius, 1791-ųjų birželis. Rašytojas, revoliucionierius ir libertinas Nicolas Edme Restifas de la Bretonne’as gilią naktį pastebi, kad iš karaliaus rūmų išvažiuoja paslaptinga karieta. Suintriguotas ir padedamas Giacomo Casanovos, pradeda ją sekti. Paaiškėja, kad karieta vejasi kitą, kurioje sėdi karališkosios šeimos nariai, bandantys pabėgti nuo revoliucijos. Deja, atvykę į Vareną birželio 22 d. naktį Liudvikas XVI ir karalienė bus suimti.
Filmą „Vareno naktis“ („LRT Kultūra“, 21 d. 21 val.) 1982-aisiais sukūrė italų režisierius Ettore Scola, jame vaidino kino ir teatro garsenybės, jau įrašytos į kino istoriją. Tai – Jeanas Louis Barrault, Marcello Mastroianni, Hanna Schygulla, Harvey’is Keitelis (jis įkūnija trečią šio filmo rašytoją amerikietį Thomasą Paine’ą), Jeanas-Claude’as Brialy, Andrea Ferreol, Laura Betti, Danielis Gelinas, Jeanas Louis Trintignant’as, Michelis Piccoli.
![]() | ![]() | ![]() |
Šiuo metu vyksta antrasis 2017 m. edukacinių stipendijų konkursas, kurį metų pradžioje paskelbusi Lietuvos kultūros taryba kviečia kultūros ir meno kūrėjus iki sausio 30 d. teikti paraiškas.
Edukacinės valstybės stipendijos yra skirtos kūrėjų profesiniam tobulėjimui. Įvairių kultūros ir meno sričių atstovai jomis skatinami semtis žinių, tobulinti techninius ir kūrybinius įgūdžius, semtis patirties ir įkvėpimo tolimesnei veiklai. Stipendijai skirtomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis galima padengti išvykos(-ų) į edukacinius renginius (kursus, kūrybines dirbtuves, mokymus, simpoziumus, konferencijas ir kt.) Lietuvoje ir užsienyje ir net individualių pamokų ar rezidencijų išlaidas.
![]() |
Vilniaus rotušės Kamerinėje salėje vyksta konkurso, skirto paminklo Jonui Basanavičiui Vilniuje, projektų paroda. Meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Modernaus meno centras – kviečia Jono Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir žiuri pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko.
Siūlome neskirti jokios premijos, nes 2017 m. iki vasario 16 d. viešai vertinimui pristatyti darbai yra nepakankamo arba žemo meninio lygio ir tinkamai neįprasmina patriarcho asmenybės bei veiklos. Kai kurių pateiktų projektų realizavimas taptų veikiau Jono Basanavičiaus atminimo paniekinimu, o ne įamžinimu.
![]() |