Rugsėjo viduryje Nacionaliniame dramos teatre pasirodė naujas režisieriaus Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Lokis“, parengtas pagal Prospero Mérimée kūrinį „Lokys“. Spektaklyje susipina Vito Luckaus, Bertrando Cantat istorijos, kurias jungia tik vienas dalykas – Lietuva. Paraleliai spektaklio istoriją pasakoja scenografo Fabieno Lédé ant scenos pastatytame kambaryje pakabinti Hieronymo Boscho paveikslai.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Jo Nesbø (g. 1960) – vienas garsiausių norvegų rašytojų, populiarių detektyvų autorius, jis parašė serialo „Okupuoti“ scenarijų. Rašytojo knygos leidžiamos ir Lietuvoje. Nesbo dirbo makleriu ir žurnalistu, groja roko grupėje „Di Derre“. Pateikiame jo interviu Colta.ru ir „Gazeta Wyborcza“ žurnalistams Kirilui Glikmanui ir Katarzynai Bielas fregmentus.
![]() |
Ką tik baigėsi vienas svarbiausių kasmetinių lietuviško teatro sezono įvykių – Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, jau keturioliktasis.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Spalio 5 d. „Litexpo“ centre vykusioje parodoje „ARCHzona 2017“ buvo surengtas Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus sienų tapybai Naujųjų Valkininkų ligoninėje „Pušelė“ (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų tuberkuliozės skyrius) skirtas renginys „Paslaptingas švytėjimas“.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Pasaka apie šiuolaikinius Gražuolę ir Pabaisą „Edvardas Žirkliarankis“ buvo sumanytas kaip amerikiečių visuomenės satyra. Bet vartotojų visuomenės „idealai“ per tuos kelis dešimtmečius jau tapo ir lietuviškos kasdienybės dalimi, todėl filme pasakojama istorija jau gali vykti bet kur, net ir gūdžioje pakaunėje.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Jubiliejiniai festivaliai rengiami įvairiai, o „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys, nuo pat pradžių akcentuojantis, kad renginys skirtas naujam, šiuolaikiniam džiazui, nutarė trisdešimtąjį švęsti su geriausiais, kertiniais naujosios muzikos atlikėjais.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Nors skaičiau ne visus vienuolika Jo Nesbø romanų apie Harį Holą, mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus dažnai užduodantį policininką.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Rudenį kiekvieno miesto (o ypač didmiesčių) kultūrinis gyvenimas atbunda iš vasaros snaudulio. Vienas pirmųjų Kauno miestą žadiną ir importiniais spektakliais apipila Kauno šokio teatras „Aura“ ir jų organizuojamas Tarptautinis šokio festivalis „AURA 27“. Festivalio organizatorių komanda dirba taip, jog bemaž kiekvienas čia apsilankęs gali atrasti kažką savo skoniui ar poreikiams.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() |
Sakoma, kad britų politikas, Nobelio taikos premijos laureatas Winstonas Churchillis Antrojo pasaulinio karo įkarštyje paprašytas „nukreipti“ kultūrai skirtus pinigus „svarbesnėms“ sritims pareiškė: „O tai dėl ko tada kovoti, jei ne dėl kultūros?“ Posovietinės šalys pirmiausia išsiskiria savo iškreiptu požiūriu į kultūrą. Ir tai tęsiasi jau pernelyg ilgai.
![]() | |||||
Debiutiniame Alejandro Amenábaro filme „Tezė“ (1996) kino profesorius paskaitoje rėžia aistringą kalbą, kad ispanų kinas atgims tada, kai duos žiūrovams tai, ko šie trokšta. Vėliau paaiškėja, kad jis – vienas iš nelegalaus snuff kino (eksploatuojančio realius kankinimų, mirties vaizdus) kūrėjų.
![]() | ![]() |