7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Kaip netapti didžėjumi

Kaip pasakoja Benas Šarka, „priešistoriniais laikais, kol jokių didžėjų nebuvo, gyveno tikrieji džedajai ir drozofilos.“

Premjeroje „Rozetos akmuo“ – šokio, gyvų projekcijų ir eksperimentinės muzikos sintezė

Lapkričio 3 ir 4 dienomis Vilniaus „Menų spaustuvė“ pristatys naujausią jaunųjų menininkų premjerą – šokio, sensorinių projekcijų ir muzikos spektaklį „Rozetos akmuo“. Nors choreografijos autorė ir atlikėja Živilė Virkutytė scenoje pasirodys viena, video projekcijų menininkas Ed Grimoldby spektaklyje dalyvaus su vietoje kompiuteriu gyvai projektuojamais sensoriniais vaizdais, o muziką kūrę Anrius Šiurys ir Jūra Elena Šedytė dalį jos atliks gyvai. Kūrėjai performansą lygina su čia pat kintančiu, gyvu organizmu kuriam visos jo dalys yra lygiavertiškai reikalingos, o premjeroje sakosi laukiantys atvirai spektaklio potyriams atsiduosiančių žiūrovų. Apie tai, kuo ypatingos gyvos projekcijos  ir kaip idėjiniu spektaklio tašku tapo kalbos raida, kalbamės su „Rozetos akmens“ kūrybine komanda.

Živile, visų pirma savo gyvenimą siejai su kalba – studijavai anglų filologiją. Kaip nutiko, kad vis dėl to pasukai į scenos menus?

Živilė Virkutytė: Taip, studijavau filologiją Vytauto Didžiojo universitete, bei labai stipriai abejojau savo pasirinkimu. 2012 metais įstojau į teatro praktikos bakalaurą Didžiojoje Britanijoje, kurioje ir prasidėjo mano praktinė kelionė scenos menų lauke. Iš pradžių daugiau  dirbome su tradiciniu teatru, bet labai greitai pasukau į fizinį, judesio teatrą – ten žanrų ir pasirinkimų yra daugiau ir daug platesnių. Tiesą sakant, šokau įvairių tipų šokius jau nuo trejų metų, taip, kad judesys ir šokis pas mane neatsirado iš niekur. Tiesiog visada pritrūkdavo drąsos pasukti būtent šiuo keliu karjeros prasme.

Praturtinantis ir sušildantis

Rugsėjo 1 d. prasidėjęs VII tarptautinis Šv. Jokūbo sakralinės muzikos festivalis siūlė aštuonis skirtingo turinio koncertus (vienas įvyko ir Vilniuje, ir Kaune). Manau, jog daugelis galėjo išsirinkti bent po vieną jo skoniui įtinkantį.

Kino naujienos trumpai

Andrejaus Zviagincevo filmas „Nemeilė“ apdovanotas savaitgalį pasibaigusio Londono 61-ojo kino festivalio Didžiuoju prizu. Pasak žiuri, kuriam vadovavo režisierė Andrea Arnold, tai „labai poetiškas ir gražus filmas“.

Niekad nebėgau nuo tikrovės

Lapkričio 15 d. Varšuvos Naujajame teatre (Nowy teatr) numatyta Krystiano Lupos spektaklio pagal Franzo Kafkos „Procesą“ premjera.

Pasaulis iš antrų rankų

Bažnytinio paveldo muziejaus rūsyje eksponuojama Martos Vosyliūtės tapybos darbų serija „Second hand kultūra Lietuvoje“, keletas trumpų filmų, vienas menininkės sukurtas ir pora dėvėtų rūbų parduotuvėse įsigytų drabužių, nemažai tekstų, taip pat šeši liturginiai drabužiai iš muziejaus rinkinio.

Kaip atsiranda komedijos

Vietoj „Dviračio šou“ peliukų – juos tik imituojantys „Info TV“ žinių vedėjai Viktoras Jakovlevas ir Tadas Grabys. Kartais jie tikrai juokingi, bet pasiilgau tų originaliųjų. Lietuvos televizijose neliko vietos kokybiško humoro laidai, ir tai jau savaime yra diagnozė.

LNDT kvies istorijų kūrybai ieškoti gyvenime

Lietuvos nacionalinis dramos teatras, prieš kviesdamas jaunų teatro kūrėjų komandas teikti pasiūlymus dokumentinio teatro spektaklio idėjai ir pasirodymui, dramaturgijos festivalio „Versmė“ metu (spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje) organizuoja kūrybines dirbtuves ir seminarus, kuriuos ves užsienio dokumentinio teatro ekspertai, praktikai ir teoretikai, pristatysiantys tokio teatro kūrimo specifiką ir galimybes.

Idėjos scenai – iš realybės

„Versmė“ rengiama nuo 2005 metų ir jau tapo patrauklia erdve bendrauti visiems Lietuvos teatro kūrėjams, o šiemet, bendradarbiavimą tarp skirtingų teatro disciplinų dar labiau skatinti siekiantis festivalis, atsigręžė į dokumentinį teatrą. „Versmės“ inicijuotus ir jaunųjų teatro kūrėjų sukurtus dokumentinio teatro projektus-spektaklius žiūrovams tikimasi pristatyti 2018 metais. Prieš kviesdamas konkurso dalyvius burtis į komandas ir teikti idėjas, LNDT kviečia susipažinti ir su galimais kūrybinių dirbtuvių mentoriais, kurie šiemet pasidalins patirtimi, pristatys savo kūrybinius principus ir metodus bei sieks įkvėpti jaunimą ieškoti alternatyvių raiškos priemonių, įdomesnių temų šiuolaikiniame Lietuvos teatre, tyrinėti savo aplinką ir semtis idėjų iš realybės. 

Klaipėdos dramos teatro premjera – apie Rytų ir Vakarų sankirtas

 

Klaipėdos dramos teatras kviečia žiūrovus į premjerą – spektaklį pagal Andžejaus Stasiuko (Andrzej Stasiuk, Lenkija) pjesę „Naktis“. Premjeriniai spektakliai vyks Klaipėdos dramos teatre (Teatro g. 2) spalio 17, 18, 29 ir 31 d. Spektaklio režisierius – Agnius Jankevičius, dailininkė Laura Luišaitytė, videomeninkas Rimas Sakalauskas. Pjesę iš lenkų k. išvertė Irena Aleksaitė, spektaklyje vaidina Arnoldas Eisimantas, Eglė Barauskaitė, Regina Šaltenytė, Donatas Želvys, Artūras Lepiochinas, Karolina Kontenytė, Jonas Baranauskas, Toma Gailiutė, Mikalojus Urbonas, Vaidas Jočys, Kęstutis Macijauskas, Renata Idzelytė.

Andžejus Stasiukas (g.1960 m.) yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų .

Pelnęs ne vieną apdovanojimą. Už knygą „Kelionė į Babadagą“ (2005 m.; 2007 m. išleista lietuvių k. leidykloje „Kitos knygos“) apdovanotas prestižiškiausia Lenkijos literatūrine premija „Nike“. 2016 m. už literatūrinę veiklą apdovanotas Austrijos valstybine Europos literatūros premija.

Savo kūryboje rašytojas nuolat grįžta prie lenkų ir jų kaimynų Europoje santykių, aktualios šių dienų temos - Rytų ir Vakarų Europos kultūrinių prieštarų, bendražmogiškųjų vertybių paieškos.

Pjesė „Naktis“ pirmą kartą pastatyta 2005 m., kaip bendras Krokuvos „Stary Teatr“ (Lenkija) ir Diuseldorfo „Staatsschauspiel“ (Vokietija) projektas.

Laivelis vandenyne

Edmundui Baltrimui nepatiko, kai jo teiginiui, kad vertinant muzikos interpretaciją mintyse būtina ją lyginti su kitomis, nepritariau primindamas Johanno Wolfgango Goethe’s žodžius: „Wer den Dichter will verstehen...“ (pažodžiui, „Tas suprast poetą gali...“), ir toliau apie tai, kad poetą pažinsi tik įžengęs į jo pasaulį.

PUSLAPIS
IŠ
1003