Ruduo man kasmet kelia nostalgiją – ar dėl lietaus, ar jame ir lapuose paskendusio melancholiško Vilniaus, ar dėl šalčio kvapo vakarais...
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Mios Hansen-Løve filmo „Ateitis“ (LRT Kultūra, 8 d. 22 val.) veikėja – filosofijos mokytoja Natali (Isabelle Huppert).
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Apžiūrėdamas kokios nors žinybinės organizacijos (tai gali būti kokia nors advokatų kontora, bet nebūtinai) kontekste atsiradusią parodą visuomet pamąstau apie vidines priežastis bei išorines prielaidas tokio sumanymo atsiradimui.
![]() | |||||
Rodos, nieko nebestebina nauji projektai, koncertai, parodų atidarymai ar pasaulinės premjeros, bet visuomet norisi pasidžiaugti, kai kas nors ypatingo įvyksta už Lietuvos ribų.
![]() | ![]() | ![]() |
Šį rudenį Prospekto galerijoje pristatyta nauja, iš retrospektyvinių kadrų sudėliota Šarūno Barto dokumentinė juosta „Keletas iš jų“. Neapsigaukite tikėdamiesi pamatyti naują, kino teatruose dar neanonsuotą Barto filmą tiesiai iš ritės. Tiesą pasakius, tai sustingdytų kinematografinių vaizdų serijos, sudarytos iš parengiamojo etapo filmavimams, kurios iškabintos horizontaliomis tiesėmis, juosiančiomis galeriją.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() |
Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui).
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Pradedame pažintį su šiųmetės „Scanoramos“ filmais bei jų kūrėjais. Valeska Grisebach (g. 1968) – vokiečių režisierė ir scenaristė, priskiriama vadinamajai „Berlyno mokyklai“. Grisebach studijavo vokiečių kalbą ir filosofiją Berlyne, Miunchene bei Vienoje. Kino ji taip pat mokėsi Vienoje, kur 2001 m. debiutavo filmu „Mano žvaigždė“ („Mein Star“). „Scanoramos“ pristatomas „Vesternas“ – trečiasis režisierės pilno metražo filmas. Jo premjera šiemet įvyko Kanuose. Pateikiame Annos Melikovos interviu, šį rudenį išspausdinto colta.ru, fragmentus.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Festivalis „Gaida“ ir toliau stebina profesionaliais atlikėjais bei žymių kompozitorių kūriniais. Toks pavyzdys neabejotinai yra spalio 26 d. Šiuolaikinio meno centre vykęs žinomiausio Airijos naujosios muzikos ansamblio „Crash“ koncertas.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
Taip, kaip parašyta antraštėje, pasijutau antrajame ansamblio „Synaesthesis“ koncerte spalio 25-ąją. Palyginimas su žvėrimis tarsi natūralus, nes ansamblio nariai (Vytautas Oškinis – fleita, Artūras Kažimėkas – klarnetas, Marta Finkelštein – fortepijonas, Deimantė Merkevičiūtė – smuikas, Monika Kiknadzė – altas, Gunda Baranauskaitė – violončelė ir dirigentas Karolis Variakojis) – jauni, ekspresyvūs, tarsi netveriantys savo kailyje, nepažaboti taisyklių ir diktuojantys savas. Kaip jie patys sako, „pašėlę“, pridėčiau – „žvėriškai“.
Koncertą pradėjęs Sylvaino Marty kūriniu „Lithuanian Rotation“ ansamblis iš karto pademonstravo ekspresiją ir įtikinamą interpretaciją. Nenuostabu, nes 2016 m. vykusioje tarptautinėje vasaros akademijoje Austrijoje (ISA) už geriausią šio kūrinio interpretaciją „Synaesthesis“ buvo apdovanotas premija „Just Composed“. Koks tai kūrinys – kalbėti šiek tiek kebloka. Kiek glumina suvokimas, jog daugiausia kūrinys priklauso nuo atlikimo. Kompozitorius šiuo atveju pateikia tik (o gal net) idėją. Kaip sako autorius, čia sąveikauja įvairios tėkmės – nuo atskiros ląstelės iki chaoso. Vadinasi, logika vis dėlto egzistuoja. Beje, sugebėjau išgirsti ir tarsi atpažįstamo lietuviško skambesio. Įdomu būtų pasiklausyti kelių skirtingų šio kūrinio interpretacijų, tuomet būtų lengviau šią muziką suprasti ir įvertinti.
![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() | ![]() |
![]() | ![]() |