Operos internetu (III)

Trečioji savaitė karantine jau pradeda įgristi, tačiau stebėdamas „Metropolitan opera“ spektaklius negali atsižavėti jų išmone ir išradingumu. Pirmoji savaitė buvo skirta vienoms iš populiariausių operų, tokių kaip „Karmen“ ar „Bohema“. Antroji transliacijų savaitė orientavosi į operos gurmanus, jiems buvo skirti Richardo Wagnerio veikalai. Tiems, kurie peržiūrėjo visas jo septynias grandiozines operas, ko anksčiau nebuvo darę ar šiaip Wagnerio „nemėgsta“, – tai buvo tarsi Olimpo viršūnė. Šią trečiąją operų savaitę teatras skyrė kiek mažiau žinomiems veikalams, o nuo balandžio 5-osios teatro internetiniame puslapyje (www.metopera.org) yra paskelbtas visų dar nerodytų operų sąrašas (iš viso teatras nuo 2006 m. nufilmavo daugiau kaip 110 operų). Žiūrovai gali rinktis 3 kūrinius, kuriuos norėtų pamatyti. Pasibaigus ketvirtajai transliacijų savaitei, teatras susumuos vidurkį ir rodys publikos pasirinktus spektaklius. Jų turėtų pakakti iki gegužės 9-osios, kai oficialiai baigsis teatro sezonas. Jeigu karantinas tęsis ir rudenį, teatras, matyt, rodys senus įrašus, iš 1977–2006 metų laikotarpio. Na, bet nespėliokime, o apžvelkime, kokius kūrinius matėme trečiąją transliacijų savaitę.

Kovo 30 d. parodytas itin sukrečiantis kūrinys – Franciso Poulenco „Karmeličių dialogai“. Ši opera nuo pat pasaulinės premjeros 1957 m. iki šiol jaudina siužetu, pasakojančiu apie karmeličių vienuolių grupę per Prancūzijos revoliuciją. Giljotinavimo scena yra tokia intensyvi, niūri, baugi ir kartu savotiškai patraukli muzikine prasme, jog sukrečia ir neleidžia užmigti. Operos muzika švelni, vietomis net intuityvi, o jautri partitūra, pasak Jameso Levine’o, puikiai tinka moters švelnumui perteikti. Gilus kompozitoriaus žavėjimasis dvasiniu pasauliu leido jam sukurti operą, kuri perteikia tikėjimo ir ištikimybės jėgą net ir vienu iš tamsiausių pasaulio istorijos momentų. Šio spektaklio premjera „Metropolitan opera“ teatre įvyko 1977 m. ir iki šiol rodoma su tomis pačiomis dekoracijomis. Spektaklio režisierius Johnas Dexteris šiame teatre pastatė 14 įvairių ir skirtingų spektaklių, kurie atvertė naują puslapį teatro istorijoje. Daugelis režisieriaus statytų kūrinių čia buvo rodomi pirmą kartą. Šis įrašas rodytas kine 2019-ųjų gegužę. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis sukūrė mecosopranas Isabel Leonard ir sopranai Adrianne Pieczonka bei Karita Mattila. Operai dirigavo naujasis teatro muzikos vadovas Yannickas Nézet-Séguinas.

Kovo 31 d. buvo rodomas genialusis Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėjas“, kurio pastatymo premjera įvyko 2007 metais. Žiūrovams parodytas tų pačių metų įrašas su solistais Joyce DiDonato, Juanu Diego Flórezu ir Peteriu Mattei. Spektakliui dirigavo bel canto žinovas Maurizio Benini. „Sevilijos kirpėjas“ yra viena iš populiariausių operų pasaulyje, pastatyta beveik kiekviename teatre. Rossini komedija apie žmonių santykius, žmogiškąsias silpnybes bei meilės intrigas džiugina operos gerbėjus jau ilgiau kaip 200 metų. Vienas iš gražiausių operos elementų – veiksmo vieta, Sevilija, kurią publika pažįsta tik iš operos „Karmen“. Šiame spektaklyje miestas sužiba naujomis spalvomis. Bet to, charakteringi veikėjų personažai reikalauja didelės solistų aktorinės išmonės, gebėjimo improvizuoti, perteikti sudėtingas vokalines linijas. Šis spektaklis tinka visoms amžiaus grupėms. Beje, tai suvokdamas teatras kasmet gruodžio mėnesį, švenčių laikotarpiu, specialiai vaikams rodo tris operas, kurias sutrumpina iki valandos ir vaidina anglų kalba. Tai „Užburtoji fleita“, „Jonukas ir Gretutė“ bei „Sevilijos kirpėjas“. Nuo pat 2007-ųjų premjeros ši opera rodoma beveik kasmet ir pritraukia pilnas sales žiūrovų.

Balandžio 1-ąją tapome išskirtinio įvykio liudininkais. 2011 m. teatre įvyko nepakartojamos Johno Adamso operos „Niksonas Kinijoje“ premjera. Šis kūrinys dienos šviesą išvydo 1987 m. Hjustone, prabėgus penkiolikai metų po tikro nutikimo. 1972 m. JAV prezidentas Richardas Nixonas susitiko su Kinijos prezidentu Mao Dzedungu. Spektaklyje galime išvysti tokias asmenybes kaip JAV pirmasis sekretorius Henry Kissingeris ar Kinijos pirmasis asmuo po prezidento Chou En-lai. Tai įdomi ir intriguojanti minimalizmo stiliaus opera, kuri po premjeros 2011 m. teatre vis dėlto nebebuvo rodoma. Šis lyderių susitikimas istoriškai gal ir nėra toks reikšmingas ir svarbus kaip Berlyno sienos griūtis, tačiau kompozitorius, beje, pats ir dirigavęs spektakliui, siužetą perteikia taip, kad atrodo, jog prezidentų susitikimas gali nulemti pasaulio ateitį. Spektaklio režisierius Peteris Sellarsas ir choreografas Markas Morrisas sukūrė įtampą ir slogią nuotaiką, kai stebėdamas operą nieko nesitiki, o patiri stresą kartu su veikėjais. Operoje Prezidentą nuo premjeros 1987-aisiais dainuoja Jamesas Maddalena, o jo žmonos partiją Janis Kelly.

Balandžio 2 d. gerėjomės Giuseppe’s Verdi šedevru „Don Karlas“, kuris sėkmingai Lietuvoje buvo rodomas ne vieną dešimtmetį su įspūdingomis Liudo Truikio dekoracijomis. Įrašytas naujas 2010 metų pastatymas. Spektaklyje dainavo Marina Poplavskaya, Roberto Alagna, Simonas Keenlyside’as ir Ferruccio Furlanetto, dirigavo Y. Nézet-Séguinas. Kaip rašė Aldona Vilkelienė (Opera. Istorija, teatrai, libretai, solistai, kompozitoriai, Vilnius, 2000, p. 92), „kompozitorius atskleidžia niūrią atmosferą, jaučiamą viso spektaklio metu. Pagrindinių operos herojų asmeninė drama, atskleista istorinių įvykių sūkury, plėtojama labai skirtingai. Asmeninių ir politinių įvykių centre yra Don Karlas. Rūstusis Pilypas, besiblaškantis abejonių verpetuose, Rodrigo, paaukojęs gyvybę dėl draugo, švelnioji Elizabetė, aistringoji Eboli tiksliai charakterizuojami muzikos išraiškos priemonėmis.“ Įdomu, jog ši opera buvo pastatyta be jokių sutrumpinimų, tad jos trukmė – apie 4 valandos. Šis labai sudėtingas ir didingas spektaklis, „Metropolitan opera“ sceną išvydęs praėjus tik 40 metų po teatro atidarymo, rodomas labai retai. Matyt, sudėtinga ir niūri tema teatro kūrėjams ne itin tiko. 2010 m. įvykęs naujasis operos pastatymas italų kalba per penkerius metus parodytas apie 30 kartų. 2021–2022 m. sezone teatras ketina statyti naują versiją prancūzų kalba, kaip iš pradžių ją ir parašė didysis italų muzikas.

Tikras meno stebuklas ir nuostabus reginys akims, ausims bei sielai įvyko balandžio 3-osios vakarą – išvydome retai atliekamą Georges’o Bizet operą „Perlų žvejai“ su solistais Diana Damrau, Matthew Polenzani ir Mariuszu Kwiecieniu. Operai dirigavo Gianandrea Noseda. Ši opera į teatro sceną grįžo po 100 metų pertraukos! 2016 m. darytas įrašas Lietuvos publiką, matyt, intrigavo ne tik itin vaizdinga (net perkrauta) realistine scenografija, bet ir žinoma pavarde. Mat spektaklio scenografas Dickas Birdas, su šia opera debiutavęs „Metropolitan“ teatre, puikiai mums pažįstamas. Kartu su „Vilnius City Opera“ ir režisiere Dalia Ibelhauptaite jis Kongresų rūmų scenoje pastatė ne vieną operą.

Taip jau nutinka, jog visuose pasaulio kampeliuose yra režisierių, solistų, dirigentų, aktorių, scenografų ar kitų menininkų, kurie pelno pasaulinį pripažinimą, o savo šalyje yra labai geidžiami ir mylimi, sutraukia minias. Kadaise tai buvo Maria Callas, Luciano Pavarotti, o dabar tokia yra rusų sopranas Anna Netrebko, kurią transliacijų ekrane matėme jau daugiau nei 5 kartus. Balandžio 4 d. rodyta Verdi opera „Makbetas“ – tikras emocijų užtaisas ir dėl siužeto, ir dėl muzikos. Beje, šis kūrinys yra itin kietas riešutėlis bet kuriai solistų sudėčiai. „Metropolitan opera“ šį kūrinį rodo kas 8–9 metus. Lietuvoje pirmą kartą opera buvo parodyta jau tik po nepriklausomybės atgavimo. Itin stiprią artistų trupę turėjęs ikikarinis Valstybės teatras Kaune šio veikalo nėra pastatęs. Įspūdingame, paįvairintame specialiais efektais pastatyme, įrašytame 2014 m., dainavo visas būrys operos žvaigždžių: Anna Netrebko, Josephas Calleja, Željko Lučićius ir René Pape. Spektakliui dirigavo Fabio Luisi.

Savaitę užbaigė Lietuvos publikai puikiai pažįstamas bel canto šedevras – Vicenzo Bellini „Norma“, transliuota balandžio 5-ąją. Spektaklio įrašas darytas 2017 metais. Beje, po premjerinio 2017–2018 m. sezono ši opera nebuvo kartota, bent jau kol kas. Naujas, intriguojantis ir emocijų kupinas pastatymas su operos žvaigždėmis Sondra Radvanovsky, Joyce DiDonato, Josephu Calleja ir Matthew Rose’u bei dirigentu Carlo Rizzi pritraukia dėmesį nuo pirmųjų akimirkų. Dramatinis ir sukrečiantis operos finalas, įspūdingoji „Casta Diva“ – tokia ta „Metropolitan opera“ „Norma“.

Ketvirtąją transliacijų savaitę rodomos operos „Aida“, „Mergina iš Vakarų“, „Falstafas“, „Parsifalis“, „Romeo ir Džuljeta“, „Don Paskualė“ ir „Visos jos tokios“. Dviejose operose („Aida“ ir „Don Paskualė“) dainuoja Anna Netrebko. Taip pat turime galimybę stebėti Wagnerio misteriją. Tad gerų įspūdžių!

P.S. Deja, klastingas virusas neaplenkė ir teatro bendruomenės. Balandžio 4-osios naktį mirė ilgametis teatro orkestro altininkas Vincent Lionti (1959–2020), debiutavęs teatre 1987 metais. Baigęs Juilliardo menų mokyklą jis daugelį metų ten dėstė ir rėmė jaunuosius menininkus.