Skambios programos po muziejaus skliautais

Kol Vilniuje koncertinis gyvenimas dar virte virė, teko apsilankyti poroje smagių muzikos popiečių, rengiamų Nacionalinės filharmonijos. Čikagoje gimęs trimitininkas Dovas Lietuvninkas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 1 d. surengė įdomų koncertą „Lituanica: skrydis per Atlantą“. Mylintis savo gimtinę JAV ir protėvių žemę Lietuvą, šis energingas muzikantas sumanė muzikos kūriniais susieti šias abi šalis. Retas atvejis pasaulyje, kai trimitininkas išdrįsta visą vakarą paskirti mažai žinomų kūrinių pristatymui, negailėdamas savo energijos, ir atlikti daugybę šių sudėtingų kūrinių, reikalaujančių net fizinės ištvermės, dvasinių pastangų. Savo įtaigiomis kūrinių traktuotėmis ir komentarais trimitininkas išsamiai pasakojo apie kompozitorių gyvenimą, kilmę, paskatas sukurti koncerte atliekamus opusus. Greta iškilių JAV kūrėjų Leonardo Bernsteino, George’o Gershwino, Aarono Coplando bei jaunesnių šios šalies autorių Stanley Friedmano ir Jameso Stephensono D. Lietuvninkas pateikė ir naujausius, specialiai šiam koncertui parašytus išeivio Kęstučio Daugirdo ir Andriaus Šiurio darbus.

D. Lietuvninkas Eastmano aukštojoje muzikos mokykloje Ročesteryje (Niujorko valstija) baigė trimito ir muzikos pedagogikos studijas, su kvintetu „Eastman Trumpet Ensemble“ kelis kartus pelnė laureato vardą nacionaliniame trimitininkų konkurse, pirmą kartą atliko šiam kolektyvui skirtą Anthony Plogo kompoziciją. Gavęs Fulbraito stipendiją, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Lauryno Lapės kl.). Šiuo metu Dovas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro trimitų grupės koncertmeisteris, aktyviai koncertuoja su kvintetu „BrasSpalvos“ ir kitais Lietuvos atlikėjais, dalyvauja įvairiuose projektuose ir festivaliuose. Nuo 2018 m. jis nuotoliniu būdu studijuoja magistrantūroje Helsinkio Jeano Sibelijaus muzikos akademijoje.

Jaukioje muziejaus salėje D. Lietuvninkas pakiliai grojo solo, taip pat su pianiste Dovile Bagdonaite, o paskutiniame programos kūrinyje – Jameso Stephensono „The Storyteller“ trimitui, smuikui ir fortepijonui – prie jų prisijungė smuikininkė Rasa Vosyliūtė bei už scenos gražiu trimito tembru ir lanksčiai muzikavęs Laurynas Lapė. Programą paįvairino įspūdinga Jurgio Juozapaičio Siuita varinių pučiamųjų kvintetui, ją meistriškai traktavo kvintetas „BrasSpalvos“. Jo sudėtyje – meistriškasis D. Lietuvninkas, Augustinas Malikėnas (trimitas), Valentas Marozas (trombonas), Jurgita Jankevičienė (valtorna) ir Mindaugas Rarivanas (tūba). Vieninteliai programos „perliukai“, kuriuose nedalyvavo koncerto siela Dovas, buvo fortepijoniniai kūriniai – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miražas“, VL 175, ir Coplando „The Cat and the Mouse“, kuriuos solo meistriškai ir spalvingai paskambino pianistė D. Bagdonaitė, per visą koncertą puikiai atlikusi koncertmeisterės pareigas. Šiuo metu ji dirba Muzikos ir teatro akademijoje ir B. Jonušo muzikos mokykloje, taip pat Detmoldo aukštojoje muzikos mokykloje pedagoge ir koncertmeistere. Pianistė yra tarptautinių konkursų laureatė, iškilių pedagogų meistriškumo kursų dalyvė, meno aspirantė (prof. Veronikos Vitaitės ir doc. Daumanto Kirilausko kl.), studijavusi Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje ir Detmoldo aukštojoje muzikos mokykloje. Įdomu, kad ji moka groti ir trimitu.

Pirmoje koncerto dalyje klausydamiesi kūrinių trimitui ir fortepijonui – Bernsteino „Rondo for Lifey“, Daugirdo dviejų dalių ciklo „Partizanas“ (2020, premjera), Gershwino „Someone to Watch Over Me“ ar Jono Tamulionio Monologo trimitui solo, galėjome susidaryti įspūdį apie trimito galimybes perteikti įvairų turinį.

Antroje koncerto dalyje buvo įdomu susipažinti su šiuolaikine, modernia muzikos kalba parašytais kūriniais – Mindaugo Urbaičio „Tromba Nostalgica“ trimitui ir fortepijonui, įvairiais efektais pripildytu Šiurio opusu „Iš ketvirtosios dimensijos“ trimitui ir elektronikai (2020, premjera), kuriame perteikiami paslaptingi vaizdiniai, hipnotizuojantys nenusakoma nuotaika, balsiniais šnabždesiais. Įsiminė ir Friedmano „Solus“ trimitui, kurį Dovas traktavo laisvai ir meistriškai, bei kūrybingai sukonstruotas Stephensono „The Storyteller“.

Pasakodamas apie draugams kompozitoriams užsakytus kūrinius, Dovas priminė klausytojams ir legendinio trimitininko Timofejaus Dokšicerio, gyvenimo pabaigą praleidusio Lietuvoje, čia koncertavusio ir konsultavusio mūsų jaunuosius trimitininkus, indėlį į atlikimo šiuo instrumentu tobulinimą.

***

Neįprastą koncertą „68 Min. M.“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, sausakimšoje smalsių melomanų, kovo 8 d. surengė nuolat su kviestiniais dainininkais ir instrumentininkais čia pasirodantis kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“, kuriam intriguojančias programas sumano jo meno vadovas, dirigentas ir solistas obojininkas Robertas Beinaris. Tai ilgametis šio ansamblio muzikantas, Muzikos ir teatro akademijos profesorius, nuo 2014 m. įtrauktas į prancūzų „Buffet Group“ medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą.

Koncerte skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto kūriniai ir improvizacijos. Buvo smalsu, kokiu būdu prie Mozarto muzikos prisijungs koncerto solistai – broliai Bazarai: Motiejus klavišiniais, Mykolas bosine gitara, Benediktas mušamaisiais. Be originalios Mozarto muzikos ir improvizacijų, koncerto pabaigoje įspūdingai nuskambėjo šiuolaikinio autoriaus Terence’o Greaves’o „Mozart’s Turkey Rock Mambo“ (R. Beinario adaptuotas ansambliui), sukėlęs audringas publikos ovacijas.

Visi trys broliai Bazarai – pianistai, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos absolventai, tačiau jie domisi įvairiomis muzikinės veiklos sritimis. Motiejus nuolat groja džiazo, roko ir kitokių stilių grupėse, užsiima aranžavimu bei kompozicija. Multiinstrumentininkai Mykolas ir Benediktas nuolat prisideda prie įvairių kūrybinių renginių. Mykolas groja bosine gitara, kontrabosu, Benediktas ne kartą pelnė laureato diplomus įvairiuose konkursuose kaip pianistas. Dar viena reikšminga jo veikla – fortepijonų derinimas ir restauravimas. Visi trys broliai įkūrė ir dalyvauja ansamblių „Broliai Bazarai“, „Bazarai JazzTrain“ veikloje.

Šio kamerinės muzikos koncerto idėja, matyt, buvo priešpriešinti nuostabiai grakščiai, tobulai Mozarto muzikai šiuolaikines, trankias improvizacijas. Tiek keturių dalių „Mažosios nakties muzikos“ G-dur (KV 525), tiek ir trijų dalių Divertismento Nr. 1 D-dur (KV 136) trapiai ir skaidriai muzikai, kurią lanksčiai, energingai ir guviai atliko ansamblio „Musica humana“ stygininkai, kontrastavo brolių Bazarų traktuotės. Motiejus fortepijonu skambino sukauptai, dalykiškai, Mykolas mėgavosi bosinės gitaros tamsaus tembro skambesiu, o Benedikto improvizacijos mušamaisiais sudarė ritminį kompozicijos pagrindą. Programa sumanyta taip, kad Mozarto kūrinius pradėdavo stygininkai, o paskui be pertraukos tarp dalių įsiverždavo trankokos improvizacijos, koncerto pradžioje dar nelabai sklandžios. Atrodė, kad broliai nespėjo prisitaikyti prie neįprastos akustikos, todėl nelabai sinchroniškai derino savo muziką. Vos nuskambėjus jų epizodui, vėl lengvai suplevendavo kitokio pobūdžio Mozarto muzika. Koncertui įsibėgėjus, vis tobulėjant Bazarų trio ansambliškumui, šios skirtingos atliekamos muzikos idėjos, skambumas ir dinamiškumas tapo darnūs.

Sujaudino Mozarto Adagio meilės obojui ir styginiams (KV 580a) interpretacija, kurioje obojaus partiją raiškiai, sukauptai atliko R. Beinaris. Itin nudžiugino gyvybinga, energinga Greaveso „Mozart’s Turkey Rock Mambo“ traktuotė. Smagi, kokybiška, profesionaliai sukonstruota muzika įkvėpė visus atlikėjus muzikuoti ryškiai ir pakiliai. Klausytojai buvo taip sužavėti, kad muzikantai mielai pakartojo šio kūrinio pabaigą. Beje, prieš tai labai gražiai nuskambėjo lyrinis, šviesus „Mambo“ epizodas. Abu ansambliai suvienijo savo jėgas įkvėptai perteikti šios muzikos grožį.