7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Elvina Baužaitė

Plazdantys garso sparnai

Pokalbis su obojininku Linu Šalna

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro obojų grupės koncertmeisteris Linas Šalna jau daugelį metų plačiajai visuomenei demonstruoja obojaus meną. Taigi šis pokalbis – artimesnė pažintis su obojumi ir juo grojančiu muzikantu.

LVSO obojų grupė. Iš kairės: Linas Šalna, Giedrius Malikėnas, Kristina Budvitytė -Palej ir Ugnius Dičiūnas. LVSO archyvo nuotr.
LVSO obojų grupė. Iš kairės: Linas Šalna, Giedrius Malikėnas, Kristina Budvitytė -Palej ir Ugnius Dičiūnas. LVSO archyvo nuotr.
LVSO pučiamieji. LVSO archyvo nuotr.
LVSO pučiamieji. LVSO archyvo nuotr.
Obojininkas Linas Šalna. Asmeninio archyvo nuotr.
Obojininkas Linas Šalna. Asmeninio archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Legenda su tūkstančiu veidų

Plácido Domingo jubiliejus

Operos istorijoje aptinkame ne vieną talentingą menininką, kuris yra sukūręs daugybę vaidmenų ir pasirodęs galybėje scenų. Tačiau reto karjera trunka šešis dešimtmečius ir vargu ar prireiktų abiejų rankų pirštų norint suskaičiuoti artistus, einančius į sceną ir po 80-mečio. Tokia asmenybė yra ispanų tenoras, dabar dainuojantis baritonu, Plácido Domingo, kuris sausio 21-ąją šventė garbingą jubiliejų. Pats solistas vokiečių transliuotojui „Deutsche Welle“ juokavo, kad apie savo amžių jam labiau patinka pasakyti prancūziškai – quatre-vingt, kas išvertus reiškia „keturis kartus po dvidešimt“.

Plácido Domingo. B. Pedersen nuotr.
Plácido Domingo. B. Pedersen nuotr.
Koncerto Maskvoje metu. 2020 m. Maskvos Didžiojo teatro nuotr.
Koncerto Maskvoje metu. 2020 m. Maskvos Didžiojo teatro nuotr.
Plácido Domingo ir Anna Netrebko operoje „Trubadūras“. Zalcburgo festivalis, 2014 m. Zalcburgo festivalio nuotr.
Plácido Domingo ir Anna Netrebko operoje „Trubadūras“. Zalcburgo festivalis, 2014 m. Zalcburgo festivalio nuotr.
Su žmona Marta. 1999 m.
Su žmona Marta. 1999 m.
Trys tenorai Miunchene. Diriguoja James Levine. 1996 m.
Trys tenorai Miunchene. Diriguoja James Levine. 1996 m.
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (II)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją (tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Jei turėčiau išskirti man svarbias dainas iš visos muzikinės patirties, išskirčiau minėtą „Vai, ąžuole“, „Ritaujoja, sesute“ ir „Kurčias miškas be genelio“. Šios trys dainos tarsi kodai jungia sakralion trejybėn gimtinės meilės, tautos išlikimo ir žmogiškųjų saitų temas.

Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. 1981 m. A. Žižiūno nuotr.
Feliksas Bajoras ir Giedrė Kaukaitė. 1981 m. A. Žižiūno nuotr.
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrės Kaukaitės koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. 1982 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Giedrė Kaukaitė

Mano kelrodės dainos (I)

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Jau senokai, dar neužėjus pandemijai ir neužsidarius karantine, kai visi puolėm prie įrašų ir ėmėm traukti iš spintų seniai klausytas plokšteles, mano mintis vis provokavo namų fonotekoje gyvenantis Giedrės Kaukaitės dvigubas albumas – išleistas gerokai anksčiau, tik kažin ar visus pasiekęs ir, deja, per mažai aptartas ir įvertintas.

Giedrė Kaukaitė ir Feliksas Bajoras. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Feliksas Bajoras. A. Rakausko nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“ Nacionalinėje filharmonijoje. 1997 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Gražina Ručytė atlieka Felikso Bajoro „Sakmių siuitą“ Nacionalinėje filharmonijoje. 1997 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrės Kaukaitės albumas
Giedrės Kaukaitės albumas
Zita Bružaitė

Virsmas ir sapnas

Mintys po Jono Jurkūno projekto „Kovas“ premjeros

Atsigręžę į praėjusius metus ieškome žodžių raktų, atspindinčių jų įvykius. Transformacija – greičiausiai į galvą atėjęs žodis, kuris tiktų ne tik meno ir kultūros reiškinių apžvalgoms. Šiuo atveju mintys sukasi apie transformaciją menuose, pokyčius, kurie nebuvo planuoti, tačiau įvyko dėl pandemijos krizės. 

Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Jono Jurkūno projekto „Kovas“ fragmentas
Ona Jarmalavičiūtė

Laiko pajautos

Iš pokalbio su kompozitore, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureate Marija Paškevičiūte

Pandemija jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Marijos Paškevičiūtės neišmušė iš vėžių, mat prie įtemptų ir dramatiškų įvykių jau seniai pripratusi. Pasak kompozitorės, net jeigu gyvenime ir nepatiri sukrėtimų, vis vien neišvengiamai išgyvensi fizinį skausmą, artimųjų netektį ir mirtį.

Marija Paškevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė ir Martynas Rimeikis. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė ir Martynas Rimeikis. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su baleto trupe ir statytojais. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su baleto trupe ir statytojais. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su Mažojo teatro trupe. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Paškevičiūtė su Mažojo teatro trupe. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė

Jubiliejiniai metai pajūryje – ambicingi ir sėkmingi

Žvilgsnis į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją ir dabartį

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019–2020 m. sezonas, užbaigiantis istorinę 200 metų teatro (vokiško ir lietuviško) sukaktį, buvo itin ambicingas ir sėkmingas. 2020-ųjų renginius teatras siejo su turtinga Klaipėdos krašto praeitimi, prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kai XIX a. pradžioje tuomečio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai.

Opera „Skrajojantis olandas“. M. Aleksos nuotr.
Opera „Skrajojantis olandas“. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa operoje „Skrajojantis olandas“. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa operoje „Skrajojantis olandas“. M. Aleksos nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
„Eglė žalčių karalienė“. M. Aleksos nuotr.
Opera „Kelionė į Tilžę“. M. Aleksos nuotr.
Opera „Kelionė į Tilžę“. M. Aleksos nuotr.
Operetė „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Operetė „Orfėjas pragare“. KVMT nuotr.
Operos „Don Žuanas“ pristatymas Jūros šventėje. O. Kasabovos nuotr.
Operos „Don Žuanas“ pristatymas Jūros šventėje. O. Kasabovos nuotr.
Šokio spektaklis „Faustas“. M. Aleksos nuotr.
Šokio spektaklis „Faustas“. M. Aleksos nuotr.
Tomas Ambrozaitis ir KVMT orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Tomas Ambrozaitis ir KVMT orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Laima Slepkovaitė

Skriejantys į liepsnas

Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas „Vers la Flamme“

„Vers la Flamme“ („Liepsnos link“) – tai naujas Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas, kuriuo tęsiama jų tandemo istorija, pradėta dar prieš gerą dešimtmetį čiurlioniškuoju projektu „Jūra Miške“, taip pat įamžintu plokštelėje.

Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas. M. Aleksos nuotr.
Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas. M. Aleksos nuotr.
Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas. M. Aleksos nuotr.
Petras Geniušas ir Liudas Mockūnas. M. Aleksos nuotr.
Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas „Vers la Flamme“
Liudo Mockūno ir Petro Geniušo albumas „Vers la Flamme“
Liudas Mockūnas festivalyje „Vilnius Mama Jazz“, 2015 m. D. Klovienės nuotr.
Liudas Mockūnas festivalyje „Vilnius Mama Jazz“, 2015 m. D. Klovienės nuotr.
Petras Geniušas. „KlasikaLT“ nuotr.
Petras Geniušas. „KlasikaLT“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XXI)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (pabaiga, pradžia Nr. 12 (1333)

Pasibaigus kraupiems 2020 metams nusprendžiau nebetęsti ciklo apie operų transliacijas internetu. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji – nauji metai, naujos idėjos ir planai. Antroji – tų pačių transliacijų kartojimas. Tikiuosi, kad beveik metus trukęs ciklas ne vienam skaitytojui leido susipažinti su garsiausiu pasaulio teatru, apie kurį, pripažinkime, Lietuvoje informacijos mažai. Sakyčiau, per mažai.

F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 2 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 2 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 3 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 3 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
Gintarė Valionytė

Gyvenimo tikslas – nuoširdumas

Pokalbis su kompozitoriumi Luku Butkumi

Lapkričio viduryje buvo išleistos konkurso „Vox Juventutis 2020“ nugalėtojų, tarp kurių ir Luko Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“), natos. „Vox Juventutis“ – tai chorinių kūrinių konkursas, o geriausius jų finaliniame koncerte atlieka Vaclovo Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“. Ta proga nusprendžiau pasikalbėti su vienu iš konkurso laureatų Luku Butkumi (deja, tik nuotoliniu būdu) apie konkursą, chorinę muziką ir kompozitoriaus kasdienybę pandemijos akivaizdoje.

Lukas Butkus. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukas Butkus. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukas Butkus. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukas Butkus. Asmeninio archyvo nuotr.
Lukas Butkus. T. Bujausko nuotr.
Lukas Butkus. T. Bujausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas