Jubiliejiniai metai pajūryje – ambicingi ir sėkmingi

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2019–2020 m. sezonas, užbaigiantis istorinę 200 metų teatro (vokiško ir lietuviško) sukaktį, buvo itin ambicingas ir sėkmingas. 2020-ųjų renginius teatras siejo su turtinga Klaipėdos krašto praeitimi, prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kai XIX a. pradžioje tuomečio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai.

Klaipėda, jos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva (Rytų Prūsija), ilgus šimtmečius buvusi Vokietijos dalimi (1525–1918), labai glaudžiai ir artimai susijusi su vokiška kultūra, jos politiniais bei istoriniais įvykiais, nuėjo savitą, kitokį nei Didžioji Lietuva politinės sanklodos, kultūrinio, meninio vyksmo bei religinės (protestantiškos) raiškos kelią. Vienas iš ilgaamžių Klaipėdos muzikos meno forpostų – Muzikinis teatras (Opera) – taip pat turi ilgą, įdomią ir garbingą istoriją. Nuo 1820 m. Klaipėdoje dominavęs gan aukšto meninio lygio vokiečių Muzikinis teatras (Opera) XX a. 3–4-uoju dešimtmečiais (prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos) rodė įkvepiantį pavyzdį čia apsigyvenusiems lietuviams, įžiebdamas troškimą jiems turėti lietuvišką operą ir simfoninį orkestrą. Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškas (1820–1944) ir lietuviškas (1922–2020) – pergyveno įvairius periodus, paženklintus ir aukštais meniniais proveržiais, ryškiomis sėkmėmis, ir nuosmukiais bei negandomis. Jis patyrė ir istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų kaitą, sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo laikotarpius.

Jubiliejiniais 2020-aisiais Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (vadovė Laima Vilimienė) pasiekė įspūdingų rezultatų. Nors ir slegiamas pandemijos sunkumų, sezonas nuaidėjo po aiškiai juntamu Eduardo Balsio ir Richardo Wagnerio ženklu. Išskirčiau net kelias ryškias menines kulminacijas. Puikiais įvairių žanrų renginiais paminėjęs Balsio 100-metį, muzikinis teatras sulaukė plataus ir palankaus visos Lietuvos meninės bendruomenės įvertinimo. Pagerbdamas glaudžiausiais ryšiais su Klaipėda ir jūra susijusį kompozitorių, teatras į savo sceną „atvedė“ iškiliausius jo sceninius veikalus: baletą „Eglė žalčių karalienė“ ir operą „Kelionė į Tilžę“.

Balsio metai prasidėjo 2019 m. sausio 15 d. įsimintinu simfoniniu koncertu (vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis), kuriame, šalia užsienio autorių bei Juozo Gruodžio „Šarūno“ uvertiūros, nuskambėjo labai retai atliekamas Balsio Pirmasis koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui, soluojant talentingai smuikininkei Linai Marijai Songailei, taip pat siuita iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ bei operos „Kelionė į Tilžę“ uvertiūra.

Po kelių mėnesių ši legendinė, novatoriška dviejų veiksmų, keturių paveikslų opera (Giedriaus Kuprevičiaus redakcija, dirigentas Tomas Ambrozaitis), vainikuojanti Balsio kūrybinį kelią, buvo pastatyta ir parodyta Žvejų kultūros rūmų Didžiosios salės scenoje. Nepaisant itin komplikuotos muzikos kalbos, sceninės raiškos iššūkių, padiktuotų operos dramaturgijoje dominuojančios išorinio veiksmo statikos, statytojai bei atlikėjai sukūrė nepaprastai įtaigų, jautrų spektaklį, kalbantį apie žmogiškąją meilę, pasiaukojimą, išdavystę ir ištikimybę, prisodrintą kompozitoriaus mylimos jūros, audringų marių vaizdų.

Kita tolygiai reikšminga sezono kulminacija – Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera, atskleidusi neįtikėtinai užaugusią, sustiprėjusią teatro baleto trupės potenciją. Muzikinėje sceninio veikalo interpretacijoje labiausiai stebino savitas statytojų žvilgsnis į, atrodo, taip gerai žinomos pasakos prasmes. Balsio muzikos poetikoje, jos turtingame skambesyje atlikėjai įžvelgė gilesnius klodus, potekstes, naujus minties aspektus, išryškindami jūros stichijos sąveiką su amžinybe, filosofine laiko samprata, kuri visada buvo labai artima kompozitoriaus mąstysenai.

Klaipėdietišką balsiadą papildė naujoviškas, spalvingai teatralizuotas jaunųjų teatro solistų ir orkestro grupės parengtas dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, parodytas atviroje erdvėje – Klaipėdos Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Skambėjusias vokalines Balsio miniatiūras („Jūreivių daina“, „Daina apie Klaipėdą“, „Daina apie tiltą“, „Žuvėdra, žuvėdra“, „Jūreivių užstalės daina“, „Senas jūrininkas“, „Elektrėnų žiburiai“, „Lopšinė“ ir kt.) lydėjo šokis, vaidyba, išradingos mizanscenos.

Be abejo, Muzikinio teatro sezono viršukalnė – pirmą kartą Klaipėdos lietuviško operos teatro istorijoje pastatyta Wagnerio (turėjusio kūrybinių sąsajų su Klaipėda) opera „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos vokiškame teatre ji buvo pastatyta apie 1924 m.). Opera parodyta vienintelį kartą, pažymint Klaipėdos miesto 768-ąjį gimtadienį (2020 m. rugpjūčio 1 d.). Ypatingoje erdvėje – buvusios senosios laivų statyklos išlikusiame saugotiname elinge (pavyko sutalpinti 1000 žiūrovų) – įvykusi „Skrajojančio olando“ premjera yra precedento neturintis, išskirtinai ryškus ir sėkmingas meninis įvykis ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos (o gal ir Europos) muzikinio gyvenimo panoramoje.

Išradinga operos atlikėjų ir statytojų komanda maksimaliai išnaudojo visus galimus (net sunkiai įmanomus, bet įveiktus) neįprastos erdvės parametrus, sumaniai į nedalomą visumą integruodama dramatišką, ekspresyvią muziką, poeziją, judesį, taip pat egzotiškos aplinkos siūlomus erdvinius komponentus bei vagneriškos muzikos alsavimui idealiai tinkantį jūros artumą, žiūrovų akyse praplaukiančius laivus.... Natūralią gamtos stichiją papildė kūrėjų fantazija inscenizuojant bangų šėlsmą, žaibų griausmą, liūties potyrius, susipinančius su muzikoje reiškiamais dramos herojų išgyvenimais.

Repertuarinėje sezono panoramoje neliko užmiršti ir operetės žanro mėgėjai. Šį kartą teatro meninė vadovybė pasirinko kūrinį, savo siužetu ir fabula šiek tiek „iškrentantį“ iš įprastos, paprastai naivokos operetės žanro tradicijos. Rudens pradžioje Žvejų kultūros rūmų salėje (vis labiau įsisiūbuojant pandemijai) įvyko XIX a. prancūzų kompozitoriaus Jacques’o Offenbacho 2 dalių, 4 paveikslų operetės „Orfėjas pragare“ premjera. Šis operetės pastatymas, atskleidęs naujas teatro meninės trupės galimybes, reikia manyti, dar ilgai nepaliks scenos.

2019–2020 m. jubiliejinis teatro sezonas, stebinęs sudėtingomis operų ir baletų premjeromis, užmarštyje nepaliko ir laiko išbandymą išlaikiusių spektaklių. Pilnos salės klausėsi jau antrą dešimtmetį repertuarą puošiančių miuziklų – Jerry Bocko „Smuikininko ant stogo“, Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotakos“, Dano Goggino „Šounuolyno“, Antano Kučinsko operos vaikams „Bulvinė pasaka“ ir kt.

Pastebimai didelį šuolį meistriškumo link padarė teatro baleto trupė (vadovas Aurelijus Liškauskas). Per visą teatro egzistavimo istoriją ji dar niekada nebuvo tokia stipri, įvaldžiusi klasikinio, šiuolaikinio, modernaus ir kitų šokio stilių ypatumus, pajėgi statyti sudėtingiausius šio žanro veikalus. Svarbiausia sezono baleto premjera (greta Balsio „Eglės žalčių karalienės“) – viso pasaulio scenose karaliaujantis Piotro Čaikovskio „Spragtukas“, pastatytas choreografo Kirilo Simonovo. Publikos dėmesį traukė ir anksčiau pastatyti baletai: „Graikas Zorba“, šokio spektaklis „Altorių šešėly“, šokio spektaklis vaikams „Tikroji dinozaurų istorija“ ir premjerinis choreografinių miniatiūrų koncertas „Dėmesio, Baletas“.

Žanrų įvairove ir aukštu lygiu 2020-ųjų rugpjūtį sublizgėjo tradicinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, šį kartą romantiškai pavadintas „Bangose užgimusi muzika“. Muzikinio teatro simfoninis orkestras ir solistai čia surengė keletą įspūdingų, skirtingų žanrų koncertų: žaismingą premjerinę komiškų operų programą „Vivat, kava!“, koncertinę programą, sudarytą iš Edvardo Griego, Čaikovskio, Edvardo Elgaro, Benjamino Britteno kūrinių, koncertą „Ramios, malonios vasaros naktys“. Festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ teatro simfoninis orkestras, choras ir solistai užbaigė atlikdami Franzo Schuberto Mišias Nr. 6 Es-dur (dirigentas Tomas Ambrozaitis) grandioziniame koncerte „Vienybė težydi“ Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje. Šį didingą koncertą teatras skyrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti.

2020-uosius vainikavo pasaulinė šokio spektaklio „Faustas“ premjera (choreografas Robertas Bondara). Karantino įkarštyje pasaulį išvydęs „Faustas“ buvo nufilmuotas ir pirmąją šv. Kalėdų dieną parodytas „LRT Plius“ kanalu.

Šiuo metu miesto muzikinę visuomenę jaudina klausimas: koks bus 2021 m. Klaipėdos muzikinio teatro sezonas? Kolektyvas turi daug sumanymų, planuojamų premjerų, numatyta surengti daug įspūdingų koncertų. Ar pavyks? Būkime optimistai. Jei tikėsime – viskas išsipildys.