7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Operos internetu (XXI)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (pabaiga, pradžia Nr. 12 (1333)

Kristupas Antanaitis
Nr. 1 (1366), 2021-01-08
Muzika
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.

Pasibaigus kraupiems 2020 metams nusprendžiau nebetęsti ciklo apie operų transliacijas internetu. Tam yra kelios priežastys. Pirmoji – nauji metai, naujos idėjos ir planai. Antroji – tų pačių transliacijų kartojimas. Tikiuosi, kad beveik metus trukęs ciklas ne vienam skaitytojui leido susipažinti su garsiausiu pasaulio teatru, apie kurį, pripažinkime, Lietuvoje informacijos mažai. Sakyčiau, per mažai.

 

„Metropolitan“ teatro naujienų lauke – milžiniškas konfliktas su vadovybe ir profsąjunga dėl atlyginimų mažinimo. Šiuo metu scenos darbininkai bei visas aptarnaujantis personalas yra ties atleidimo riba. Tiesa, pradėjus mokėti dalį atlyginimų „Metropolitan opera“ orkestras vis dar yra vienintelis visoje šalyje, kuriam jau 10 mėnesių nemokami pinigai. Kiti šalies orkestrai ar teatrai gelbėjo savo artistus, mokėjo draudimą arba patį mažiausią atlygį, o Niujorko operos kolektyvas negavo nė cento. Naujųjų išvakarėse transliuotas virtualus koncertas, nufilmuotas Vokietijoje su tenykščiais muzikantais, papiktino teatro orkestrantus: pinigai nemokami, nes šie nedirba, o kai atsiranda darbo, teatras samdo svetimus muzikus... Neįtikėtinas cinizmas. Daugelis pasaulio menininkų viešai pasisakė apie teatro administracijos nepagarbą savo kolektyvui. O žymusis dirigentas Danielis Barenboimas pareiškė, kad be savo puikaus orkestro teatras yra tiesiog neįgalus.

 

Antroji naujiena – tęsiamas virtualus koncertų ciklas. Gruodžio 12-osios koncertas, ko gero, buvo įsimintiniausias, mat po ilgokos pertraukos į teatrą „sugrįžo“ žymusis bosas-baritonas Brynas Terfelis, koncertavęs iš Velso katedros. Taip pat įvyko naujametinis gala koncertas su solistais Angel Blue, Pretty Yende, Javieru Camarena ir Matthew Polenzani.

 

Kadangi apžvalgų ciklas baigiasi, paskutinėje dalyje prie kiekvieno spektaklio skliaustuose nurodysiu skaičių – kiek kartų opera buvo vaidinta per visą teatro istoriją, kuri prasidėjo 1883-ųjų spalio 22-ąją.

 

Trisdešimt devintoji transliacijų savaitė (gruodžio 7–13 d.) buvo skirta operoms, vaidinamoms anglų kalba. Tai modernūs veikalai, daugiausiai sukurti po Antrojo pasaulinio karo. Išvydome operas „Audra“ (2012 m.; 8 vaidinimai) su solistais Audrey Luna, Isabel Leonard, Iestynu Daviesu, Aleku Shraderiu, Alanu Oke, Williamu Burdenu, Toby Spence’u ir Simonu Keenlyside’u. Spektakliui dirigavo pats kompozitorius Thomas Adès; „Atominis daktaras“ (2008 m., 9 vaidinimai) su solistais Sasha Cooke, Thomu Glennu, Geraldu Finley, Richardu Paulu Finku, Ericu Owensu ir dirigentu Alanu Gilbertu; „Peteris Graimsas“ (2008 m., 71 vaidinimas) su solistais Patricia Racette, Anthony Deanu Griffey, Anthony Michaelsu-Moore’u ir dirigentu seru Donaldu Runniclesu; „Angelas naikintojas“ (2017 m., 8 vaidinimai) su solistais Audrey Luna, Amanda Echalaz, Sally Matthews, Sophie Bevan, Alice Coote, Christine Rice, I. Daviesu, Josephu Kaiseriu, Frédéricu Antounu, Davidu Portillo, Davidu Adamu Moore’u, Rodu Gilfry, Kevinu Burdette’u, Christianu Van Hornu, Johnu Tomlinsonu ir dirigentu (kompozitoriumi) Th. Adès; „Porgis ir Besė“ (2020 m., 71 vaidinimas) su solistais Angel Blue, Golda Schultz, Latonia Moore, D. Graves, Fredericku Ballentine’u, Ericu Owensu, Alfredu Walkeriu, Donovanu Singletary ir dirigentu Davidu Robertsonu; pirmą kartą nuo kovo rodomas „Mahagoni miesto kilimas ir nuopuolis“ (1979 m., 39 vaidinimai) su legendiniais solistais Teresa Stratas, Astrid Varnay, Richardu Cassilly, Cornellu MacNeilu ir dirigentu Jamesu Levine’u (pastarasis dirbo teatre 1971–2017, iš viso dirigavo 2577 spektaklius). Savaitę užbaigė „Versalio šmėklos“ (1992 m., 13 vaidinimų), kuriose pasirodė T. Stratas, Håkanas Hagegårdas, Gino Quilico, Grahamas Clarkas, Marilyn Horne, Renée Fleming ir dirigentas J. Levine’as.

 

Kaip ir kiekviena tauta, taip ir amerikiečiai turi savo tradicijas, kultūrą bei istoriją. JAV operos yra įdomios, patrauklios ir muzikine kalba, ir turiniu. Priešingai nei Lietuvoje sovietmečiu, JAV kompozitoriams neteko taikytis prie cenzūros ir kurti veikalų, kurie nueina į užmarštį dėl ideologijos. Vien tik „Metropolitan opera“ scenoje buvo pastatyta daugybė amerikietiškų veikalų. Per visą istoriją teatre buvo du laikotarpiai, kai amerikietiškiems opusams buvo netgi teikiama pirmenybė formuojant repertuarą. Pirmasis laikotarpis apima 1910–1937 metus, antrasis tęsiasi nuo 1991-ųjų. 1908 m. teatro mecenatas Otto Kahnas pradėjo daryti didelį spaudimą tuomečiam teatro vadovui Giulio Gatti-Casazza, kad šis neskiria dėmesio savo šalies autoriams. Laiške O. Kahnas rašė, kad teatras yra Amerikai atstovaujanti įstaiga, kuri nevertina ir neinicijuoja savo šalies muzikinės kultūros. Nepaisant nesutarimų bei konfliktų, teatro vadovybė atsižvelgė į pastabas. Pirmoji opera parodyta 1910 metais. Tai buvo Fredericko R. Converse’o vienaveiksmė opera „Noras“. Vėliau buvo skelbiamas operos sukūrimo konkursas. Jo nugalėtoju tapo ir 10 000 dolerių prizą pelnė Horatio Parkerio opera „Mona“, jos premjera įvyko 1912-aisiais. Iki 1937 m. teatre buvo pastatyta Victoro Herberto „Madaleinė“, Henry Hadley „Kleopatros naktis“, Louiso Gruenbergo „Imperatorius Džonas“, Charles’io Wakefieldo Cadmano „Robino moteris“, Josepho Breilio „Legenda“ ir Johno Hugo „Šventyklos šokėjas“. Ko gero, žymiausiomis amerikietiškomis tarpukario operomis galima laikyti Reginaldo De Koveno „Kenterberio piligrimus“ bei Vincento Millay „Peterį Ibetsoną“.

 

Keturiasdešimtoji savaitė (gruodžio 14–20 d.) buvo skirta epinėms operoms, tokioms kaip „Samsonas ir Dalila“ (2018 m., 239 vaidinimai) su solistais Elīna Garanča, Roberto Alagna, Laurentu Naouri, Elchinu Azizovu, Dmitrijumi Belosselskiu ir dirigentu seru Marku Elderiu; „Lohengrinas“ (1986 m., 618 vaidinimų) su solistais Eva Marton, Leonie Rysanek, Peteriu Hofmannu, Leifu Roaru, Johnu Macurdy ir dirigentu J. Levine’u; „Trojėnai“ (2013 m., 44 vaidinimai) su solistais Deborah Voigt, S. Graham, Karen Cargill, Bryanu Hymeliu, Ericu Cutleriu, Dwayne’u Croftu, Kwangchoul Younu ir dirigentu Fabio Luisi; „Frančeska da Rimini“ (1984 m., 43 vaidinimai) su solistais R. Scotto, Plácido Domingo, C. MacNeilu ir dirigentu J. Levine’u; „Borisas Godunovas“ (2010 m., 273 vaidinimai) su solistais Jekaterina Semenchuk, Aleksandru Antonenko, Olegu Balashovu, Evgenijumi Nikitinu, René Pape, Mikhailu Petrenko, Vladimiru Ognovenko ir dirigentu Valerijumi Gergievu; „Nabukas“ (2017 m., 65 vaidinimai) su solistais Liudmila Monastyrska, Jamie Barton, Russellu Thomasu, P. Domingo, D. Belosselskiu ir dirigentu J. Levine’u; „Dievų žūtis“ (2012 m., 239 vaidinimai) su solistais Deborah Voigt, Wendy Bryn Harmer, Waltraud Meier, Jay Hunteriu Morrisu, Iainu Patersonu, Ericu Owensu, Hansu-Peteriu Königu ir dirigentu F. Luisi.

 

Iš šio sąrašo norisi išskirti operas „Trojėnai“ bei „Lohengrinas“ ir žymiąją solistę Renatą Scotto, kuri teatre sukūrė 26 vaidmenis ir padainavo daugiau kaip 300 spektaklių. Įsimintiniausi jos vaidmenys – Čio Čio San operoje „Madam Baterflai“ ir Mimi „Bohemoje“. Pastaroji opera jos karjerai tapo itin svarbi dėl to, kad šį vaidmenį ji sukūrė 1977-aisiais, pirmojoje „Metropolitan opera“ transliacijoje visam pasauliui, 1981 m. dainavo Miuzetę žymiojoje F. Zeffirelli interpretacijoje, kuri buvo rodoma be pertraukų iki šiol.

 

Richardo Wagnerio „Lohengrinas“ yra populiariausia šio kūrėjo opera Niujorko scenoje. Per 136 metus šis opusas scenoje puikavosi net 618 vakarų, o paskutinė, beje, nušvilpta interpretacija buvo lietuviams puikiai pažįstamo režisieriaus Roberto Wilsono. Būtent dėl šio pastatymo, kurio nepamilo nei muzikantai, nei žiūrovai, populiari romantinė opera scenoje nerodoma nuo 2006-ųjų. Po keleto metų teatras planuoja naują koprodukciją su Maskvos Didžiuoju teatru. Žymiausia Elza per visą teatro istoriją buvo Lillian Nordica (1857–1914).

 

Hectoro Berliozo „Trojėnai“ yra epas, kurio viso autorius savo gyvenime nepamatė. Grandiozinė opera su 100 atlikėjų scenoje ir dar tiek pat orkestro duobėje, yra įkandama tikrai ne visiems kolektyvams. Net ir didžiausias pasaulio teatras Niujorke šį veikalą į sceną grąžina tik kas dešimtmetį. Kompozitorius partitūroje pažymėjo, kad orkestre turi būti 6 arba 8 arfos, o net beveik viską sau leidžianti „Metropolitan opera“ groja tik su 4 arfomis. Vadinasi, tai nėra originali, kompozitoriaus kurta versija. Ar galite įsivaizduoti 5 valandas trunkančią Trojos karo istoriją scenoje?

 

Keturiasdešimt pirmąją, šventinę, savaitę (gruodžio 21–27 d.) gerėjomės operomis „Užburtoji fleita“ (2006, sutrumpinta versija, vaidinama anglų kalba, 459 vaidinimai) su solistais Ying Huang, Erika Miklósa, M. Polenzani, Nathanu Gunnu, R. Pape ir dirigentu J. Levine’u; Jules’io Massenet „Pelenė“ (2018 m., 8 vaidinimai) su solistais Kathleen Kim, Joyce DiDonato, Alice Coote, Stephanie Blythe, L. Naouri ir dirigentu Bertrandu de Billy; „Sevilijos kirpėjas“ (2014 m., 630 vaidinimų) su solistais Isabel Leonard, L. Brownlee, Christopheriu Maltmanu, Maurizo Muraro, Paata Burchuladze ir dirigentu Michele Mariotti; „Bohema“ (1982 m., 1344 vaidinimai) su solistais Teresa Stratas, R. Scotto, José Carreras, Richardu Stilwellu, J. Morrisu bei dirigentu J. Levine’u; „Jonukas ir Gretutė“ (2008 m., 278 vaidinimai) su solistais Christine Schäfer, A. Coote, Rosalind Plowright, Philipu Langridge’u, Alanu Heldu ir dirigentu Vladimiru Jurowskiu; „Linksmoji našlė“ (2015 m., 49 vaidinimai) su solistais R. Fleming, Kelli O’Hara, N. Gunnu, Aleku Shraderiu, seru Thomu Allenu ir dirigentu seru Andrew Davisu; „Falstafas“ (2013 m., 192 vaidinimai) su solistais Lisette Oropesa, Angela Meade, Stephanie Blythe, Jennifer Johnson Cano, Paolo Fanale, Ambrogio Maestri, Franco Vassallo ir dirigentu J. Levine’u.

 

Čia norisi pabrėžti, jog „Jonukas ir Gretutė“ amerikiečiams yra svarbus kaip mums „Traviata“ ar „Spragtukas“. Tačiau jau daugiau nei dešimtmetį teatras gruodžio mėnesį rodomas operas, skirtas vaikams ir jaunimui, trumpina ir vaidina anglų kalba. Originali liko tik garsioji Engelberto Humperdincko opera „Jonukas ir Gretutė“, o šalia „Sevilijos kirpėjo“ ir „Užburtosios fleitos“ kitąmet turėtų atsirasti ir naujai adaptuota Massenet „Pelenė“.

 

Paskutinę metų savaitę ir Naujųjų pradžią (gruodžio 28–sausio 3 dienos) užpildė išimtinai tik Luciano Pavarotti (teatre dainavo 1968–2004 m., iš viso 378 pasirodymai). Klausėmės jo balso operose „Bohema“ (1977) su žvaigždėmis R. Scotto, Maralin Nisk, Ingvaru Wixellu, Paulu Plishka ir dirigentu J. Levine’u; „Toska“ (1978 m., 978 vaidinimai) su solistais Shirley Verrett, C. MacNeilu ir dirigentu Jamesu Conlonu; „Rigoletas“ (1981 m., 898 vaidinimai) su solistais Christiane Eda-Pierre, Isola Jones, Louisu Quilico, Ara Berberian ir dirigentu J. Levine’u; „Ernanis“ (1983 m., 101 vaidinimas) su solistais Leona Mitchell, Sherrill Milnes, Ruggero Raimondi bei dirigentu J. Levine’u; „Trubadūras“ (1988 m., 655 vaidinimai) su solistais Eva Marton, Dolora Zajick, Sh. Milnes, Jeffrey Wellsu bei dirigentu J. Levine’u; „Kaukių balius“ (1991 m., 302 vaidinimai) su solistais Aprile Millo, Harolyn Blackwell, Florence Quivar, Leo Nucci ir dirigentu J. Levine’u; „Meilės eliksyras“ (1991 m., 303 vaidinimai) su solistais K. Battle, Juanu Ponsu, Enzo Dara ir dirigentu J. Levine’u.

 

Garsusis L. Pavarotti pirmą kartą Niujorke pasirodė 1968-aisiais operoje „Bohema“. Su milžinišku triumfu priimtas solistas po kelių savaičių atšaukė savo pasirodymą po 2-ojo veiksmo dėl ligos. Į sceną solistas grįžo tik po dvejų metų. Jis pasirodė operose „Liučija di Lamermur“, „Traviata“ ir „Bohema“ ir galutinai užsitarnavo publikos meilę. Žymiosios devynios iš eilės einančios aukštosios natos 1972 m. operoje „Pulko duktė“ jam atvėrė visas duris. Beje, niekam pasaulyje nepavyko pranokti 4 minučių ovacijų po žymiosios arijos ir dar tiek pat po jos pakartojimo per spektaklį. Su šio teatro scena solistas atsisveikino 2004-aisiais, padainavęs „Toskoje“. Į „Metropolitan opera“ sceną solistas lipo 378 kartus. Greta šios nepakartojamos asmenybės norisi paminėti ir žymųjį bosą Paulį Plishką, kuris debiutavo teatre 1967 m. operoje „Džokonda“ ir po 88 skirtingų vaidmenų bei 1700 pasirodymų scenoje, būdamas 79-erių, vis dar lipa į sceną ir kuria vaidmenis. Žymiausi solisto darbai Niujorke – operose „Don Karlas“, „Tristanas ir Izolda“, „Simonas Bokanegra“, „Liučija di Lamermur“, „Meilės eliksyras“, „Borisas Godunovas“ ir „Falstafas“.

 

Keturiasdešimt trečioji ir paskutinė apžvalgų savaitė (sausio 4–10 d.) buvo skirta operoms, kuriose vyksta savotiškos varžybos tarp draugų, mylimųjų ar šeimos narių. Išvydome tokius šedevrus kaip „Adriana Lecouvreur“ (2019 m., 81 vaidinimas) su solistais Anna Netrebko, Anita Rachvelishvili, Piotru Beczała, Carlo Bosi, Ambrogio Maestri, Maurizio Muraro ir dirigentu Gianandrea Noseda; „Ežero mergelė“ (2015 m., 13 vaidinimų) su solistais J. DiDonato, Daniela Barcellona, Juanu Diego Flórezu, Johnu Osbornu, Orenu Gradusu ir dirigentu Michele Mariotti; „Perlų žvejai“ (2016 m., 20 vaidinimų) su solistais Diana Damrau, Matthew Polenzani, Mariuszu Kwiecieniu, Nicolasu Testé ir dirigentu Gianandrea Noseda; „Puritonai“ (2007 m., 63 vaidinimai) su solistais A. Netrebko, Ericu Cutleriu, Franco Vassallo, Johnu Relyea bei dirigentu Patricku Summersu; „Kaimo garbė“ (693 vaidinimai) ir „Pajacai“ (738 vaidinimai, 2015 m.) su solistais Eva-Maria Westbroek, Jane Bunnell, Marcelo Álvarezu, Georgu Gagnidze, Patricia Racette, Lucasu Meachemu ir dirigentu F. Luisi; „Marija Stiuart“ (2013 m., 15 vaidinimų) su solistais Elza van den Heever, J. DiDonato, M. Polenzani, Joshua Hopkinsu, M. Rose’u ir dirigentu Maurizio Benini; „Tubadūras“ (2011 m., 655 vaidinimai) su solistais Sondra Radvanovsky, D. Zajick, M. Álvarezu, Dmitrijumi Chvorostovskiu, Stefanu Kocánu ir dirigentu Marco Armiliato.

 

Iš šio sąrašo, ko gero, žymiausia opera „Pajacai“. O Kanio vaidmuo yra vienas iš sunkiausių ir graudžiausių. Nedaugelis tenorų ryžtasi dainuoti ir „Kaimo garbėje“, ir „Pajacuose“ tą patį vakarą. Niujorko scenoje žymiausias Kanio buvo legendinis Enrico Caruso, šį vaidmenį atlikęs 116 kartų, o štai Turidu „Kaimo garbėje“ jis dainavo vos 6 kartus. 19 išskirtinių spektaklių sudainavo Giacomo Lauri-Volpi bei Mario Del Monaco. O XX a. antrojoje pusėje ir pabaigoje ryškiai spindėjo Franco Corelli ir Richardas Tuckeris. Žymiausi šių dienų teatro Kanio ir Turidu atlikėjai (nebijantys dainuoti iškart abu vaidmenis) – tenorai M. Álvarezas ir R. Alagna, pastarasis neseniai su Vida Miknevičiūte dainavo Berlyne, karantininiame „Lohengrine“.

 

Šią apžvalgą iliustruoja unikalios fotografijos – tai legendinės „Bohemos“, sukurtos 1981 m. ir vis dar rodomos, scenografijos eskizai, piešti genijaus Franco Zeffirelli. Reta kurio dailininko eskizai atrodo kaip paveikslai. Keista, tačiau šie piešiniai yra kur kas geresni nei realios dekoracijos. Šie eskizai atspindi visą „Metropolitan opera“ dabartinį laikmetį ir byloja, kad šis teatras išliko tikrai geriausias iš geriausių.

F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 1 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 2 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 2 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 3 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.
F. Zeffirelli operos „Bohema“ 3 veiksmo scenografijos eskizas. 1981 m.