Muzika

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kompozitorių sąjunga ir Nacionalinė filharmonija anuomet glaudžiai bendradarbiavo, tad perklausoms pristatytieji ir aptartieji opusai pradėdavo savo tikrąjį gyvenimą koncertuose, festivaliuose, kompozitorių suvažiavimuose ir plenumuose, autoriniuose koncertuose bei paskirų solistų, ansamblių ir orkestrų koncertinėse programose.

Edmudas Gedgaudas

(1934–2021)

Keista diena. Vasario 9-osios išvakarėse gavome žinią apie Anatolijaus Valičenkos mirtį Gdanske. Buvome susieti nuo „Aušros“ gimnazijos laikų. Lygia greta – ta pati mokytoja Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje, vėliau ir tas pats fortepijono specialybės profesorius studijuojant Vilniuje. Buvome ganėtinai skirtingi, bet turėjome ir „bendrų vardiklių“. Jie gal vyravo? Gal.

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Vaida Urbietytė

Pokalbis su pianistu ir kompozitoriumi Vitalijumi Neugasimovu

Per visą pokalbį su Vitalijumi Neugasimovu gražiausiu muzikiniu fonu tapo papūgėlių čiulbėjimas jo jaukiuose namuose, suteikęs pašnekesiui dar ramesnę nuotaiką. Vitalijaus muzika ir darbai kalba patys už save ir pokalbiui nereikia laukti ypatingos progos, kas dažniausiai įprasta. O Vitalijus, kaip visuomet, turi ką papasakoti.

Gražina Montvidaitė

Projekto „Virtuali Polifonija“ apžvalga

Po trumpos vasariškos pauzės grįžome į karantininę dienotvarkę, todėl koncertinėms įstaigoms teko arba užsidaryti, arba ieškoti, kaip prisitaikyti. Vienas iš būdų – virtualūs kultūriniai renginiai. Gausiame jų sraute išsiskyrė koncertų ir seminarų ciklas „Virtuali Polifonija“, nes pasiūlė ne tik koncertus publikai, bet ir kvalifikacijos kėlimo seminarus profesionalams.

Gabrielė Medingytė

Mintys išbandžius mobiliąją programėlę „Čiurlionio Vilnius“

Kai visur siekiama tarpdiscipliniškumo, kultūra tampa ne išimtis. Joje, atliepiant poreikį, neretai matome įvairių menų (ir ne tik) sintezės pavyzdžių. Būtent įvairūs tarptautiniai muzikos, teatro, kino ir šokio festivaliai bei vizualaus meno projektai pastarąjį dešimtmetį skatino vietinį ir įvažiuojamąjį turizmą. Dabar, nors pasaulis sustingo epidemijos akivaizdoje, žmonijos poreikis patirti kultūrinius atradimus niekur nedingo.

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)

Nenustebčiau, jei Feliksas Bajoras kolegų kūryboje bus nebyliai pasigedęs pozityvios perspektyvos. Juk konstatuojama baigtis, ateities nematant. Ar tikrai tragediniai kūrinių finalai patys savaime anonsuoja virsmą ir atsinaujinimą?

Vytautė Markeliūnienė

Naujausia pianisto Daumanto Kirilausko kompaktinė ir vinilinė plokštelės

1911 m. sausio 1 d. dailininkas, abstrakčiojo meno pradininkas Vasilijus Kandinskis Miunchene išgirdo kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo muzikos koncertą. Tąkart skambėjo jo Styginių kvartetas, op. 10, bei Trys pjesės fortepijonui, op. 11. Muzika Kandinskiui paliko neišdildomą įspūdį, todėl po poros savaičių kaip nepažįstamasis jis parašo laišką kompozitoriui, prisistato, podraug prideda keletą savo darbų kopijų. Laiške skaitome: „Tai, ko mes abu siekiame, visas mąstymo ir pajautos būdas turi daug bendro. (...) Savo kūriniuose jūs išpildėte tai, ko mano nuojauta taip ilgėjosi muzikoje.“ 1911-ieji ir keleri aplinkiniai metai – ypatingi abiejų menininkų gyvenime.

Ona Jarmalavičiūtė

Pokalbis su „Global Music Award“ aukso medalio laimėtoja kompozitore Egidija Medekšaite

Savita, neretai kūryboje indų muzikos ir lietuvių folkloro užtaisą derinanti Egidija Medekšaitė metų pradžioje vėl sužibo kaip aukso medalio laimėtoja tarptautiniuose muzikos apdovanojimuose „Global Music Awards“. Paklausta apie šį įvykį sakosi jį vertinanti, bet ir nesureikšminanti.

Giedrė Kaukaitė

Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją

Kelrodės dainos, kelią žinodamos, atvedė iki Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ balsui, vaikų chorui, ragams ir vargonams, pagal Sigito Gedos eiles (1978). Tuometė Mažoji baroko salė (Šv. Kryžiaus bažnyčia) tapo idealia oratorijos atlikimo vieta: žiūrovai, choristų supami, klausydamiesi jų, aplinkui einančių, sustojančių ir vėl ratu einančių, panirę į polifoniškai mirgantį balsų lalavimą, patys jautėsi apeigų dalyviais. Pradiniai oratorijos ragų šaukiniai, magiškai šimtmečių klodus nukėlę, atvėrė pirmaprades tautos šaknis. Akimirksniu jas atpažinome kaip savas: regis, tik šitaip, tarsi mirgėdama vaikų balsais, dūlavo toji mūsų pradžių pradžia, kai krikščionybė tebebuvo neužmatomai toli.