Atgarsiai apie Mūzos Rubackytės įgrotą naują kompaktinę plokštelę (2020, kompanija „Ligia Digital“)
Iškili pianistė Mūza Rubackytė savo repertuarą nuolat papildo mažai žinomais, naujai atrastais autoriais ir kūriniais, intensyviai įrašinėja kompaktines plokšteles (įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“, pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“).
Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto
Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.
In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)
„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.
Nacionalinio simfoninio orkestro ir solistų gyvas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Gegužės pradžią daugelis muzikos mylėtojų prisimins džiugiai, nes po didelės pertraukos vėl atsivėrė Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės durys. Žmonės pasiilgo gyvai atliekamos muzikos poveikio, nesulyginamo su virtualiai perteikiamu, nors ir taip pat mielu, atlikėjų muzikavimu.






Pokalbis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene
„Skrajojantis olandas“ gavo ne tik „Auksinius kryžius“, bet ir Klaipėdos miesto „Padėkos kaukę“ kaip geriausias metų spektaklis. Ko gero, tai – istorinis įvykis. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras iki šiol tokių apdovanojimų už operų pastatymus nėra pelnęs.
Pokalbis apie operą su muzikologu Edmundu Gedgaudu
Vienas autoritetingiausių Lietuvos muzikologų Edmundas Gedgaudas, aktyvus koncertų ir operų lankytojas, dar iki pandemijos jau rečiau buvo sutinkamas renginiuose, tačiau kartkartėmis vis aptinkame spaudoje jo publikacijų, kurios yra trumpos, bet aiškios ir prasmingos, inspiruojančios pamąstyti.
Įspūdžiai išklausius naują kompaktinę plokštelę su Eduardo Balsio kūriniais („Ondine“, 2021)
Nors jau pagaliau atgijo gyvi koncertai, muzikos įrašų derlius per pandemiją buvo toks gausus, kad dar ilgai aptarinėsime juos laikraščio puslapiuose. Šį kartą itin pradžiugino neseniai pasirodžiusi Eduardo Balsio kūrinių kompaktinė plokštelė, kurią 2020 m. rudenį Nacionalinėje filharmonijoje įrašė Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai – smuikininkas Džeraldas Bidva ir kompozitoriaus anūkė, pianistė Indrė Baikštytė.
Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui
Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vėl susitiko su publika
Balandžio 24-oji ilgam įsimins Vilniaus kongresų rūmuose reziduojančio Valstybinio simfoninio orkestro nariams, orkestro vadovui Gintarui Rinkevičiui ir visiems darbuotojams bei kolektyvo gerbėjams. Nors šeštadienio vakarą Vilniuje siautėjo žvarbus vėjas su besiplaikstančiomis snaigėmis, į atsiveriančius po pertraukos Kongresų rūmus skubančių melomanų tai neišgąsdino. Vos įžengusi į rūmų vestibiulį pajutau ypatingą besirenkančios publikos rimtį, be žodžių bylojusią apie momento svarbą. Koncerto klausytis galėjo tik 150 žmonių, laiku suskubusių įsigyti bilietus, tačiau koncertas buvo tiesiogiai transliuojamas ir internete.






Dainininko Abdono Lietuvninko šimtmečiui
Palinkę ant Lietuvos dramatiški 2021-ieji... Pandemija, baimė, įtampa, nerimas. Tokia sumaištinga dabartis. Bet, kaip ir visada, vis tiek savo laiku gamtoje pragysta pavasaris. Kaip visada, ateina balandžio 20-oji. Ir tada išnyra Lietuvos bosų aristokrato Abdono Lietuvninko figūra. Jo gimties dienai – 100 metų!




