7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Aistringai švenčiama muzika

Atgarsiai apie Mūzos Rubackytės įgrotą naują kompaktinę plokštelę (2020, kompanija „Ligia Digital“)

Iškili pianistė Mūza Rubackytė savo repertuarą nuolat papildo mažai žinomais, naujai atrastais autoriais ir kūriniais, intensyviai įrašinėja kompaktines plokšteles (įgrojo daugiau nei 30 kompaktinių plokštelių, bendradarbiaudama su įrašų kompanijomis „Marco Polo“, „Naxos“, „Lyrinx“, „Ligia“, „Warner Classics“, „Opera Omnia“, „Brilliant Classics“, „Doron“, pastarojoje išleido koncertų su orkestru 6 CD įrašų seriją „Great Lithuanian live recordings“).

Mūzos Rubackytės nauja kompaktinė plokštelė
Mūzos Rubackytės nauja kompaktinė plokštelė
Mūza Rubackytė. Christine de Lanoë / muza.fr. nuotr.
Mūza Rubackytė. Christine de Lanoë / muza.fr. nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Romantizmo pagairėje

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerto

Gal nelabasis jau pasitraukia? Dvasinės ramybės, kuri glūdi kilnioje klasikinės muzikos prigimtyje, ištroškę melomanai jau suskubo ir į Nacionalinį operos ir baleto teatrą. Pasidairiau: aplinkui grįžtančiųjų veidai. Kadaise Raffaello Santi draugas, brandžiojo Renesanso laiku gyvenęs grafas Baldassare Castiglione vienoje iš savo knygų muzikai suteikė nuo seniausių laikų prilipusį cosa sacra („švento dalyko“) vardą.

Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas. M. Aleksos nuotr.
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Modestas Barkauskas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Robertas Šervenikas ir LNOBT orkestras. Koncerto akimirka
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Norėjau uolą nuversti...“

In memoriam pedagogui, dirigentui, poetui Petrui Juodelei (1924 05 20–2021 05 15)

„Norėjau nuversti uolą ir atrasti paslaptingą raktą, kuriuo būtų galima atrakinti duris į gyvenimą – gražesnį, prasmingesnį, laimingesnį. Stengiausi rinkti gėrio trupinėlius, juos kaupti, brandinti ir dovanoti kitiems, būsimoms kartoms, ypač jaunimui – mūsų ateičiai“, – savo gyvenimo prasmę apibrėžė artėjęs prie šimtmečio, kardinalius istorijos, kultūros fenomenų pasikeitimus matęs, juos pergyvenęs birbynininkas, dirigentas, poetas, pedagogas, kultūrinio švietimo darbo organizatorius Petras Juodelė.    

Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Petras Juodelė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Fortepijoninės dinastijos gūsis

Nacionalinio simfoninio orkestro ir solistų gyvas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Gegužės pradžią daugelis muzikos mylėtojų prisimins džiugiai, nes po didelės pertraukos vėl atsivėrė Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės durys. Žmonės pasiilgo gyvai atliekamos muzikos poveikio, nesulyginamo su virtualiai perteikiamu, nors ir taip pat mielu, atlikėjų muzikavimu.

Aleksandra Žvirblytė, Modestas Barkauskas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Modestas Barkauskas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Modestas Barkauskas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Modestas Barkauskas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas, Aleksandra Žvirblytė ir Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Paulius Anderssonas, Aleksandra Žvirblytė ir Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Veronika Vitaitė, Paulius Anderssonas ir Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Veronika Vitaitė, Paulius Anderssonas ir Aleksandra Žvirblytė. D. Matvejevo nuotr.
Jūratė Terleckaitė

„Teatrą, kaip traukinį, reikėjo pastatyti ant bėgių“

Pokalbis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene

„Skrajojantis olandas“ gavo ne tik „Auksinius kryžius“, bet ir Klaipėdos miesto „Padėkos kaukę“ kaip geriausias metų spektaklis. Ko gero, tai – istorinis įvykis. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras iki šiol tokių apdovanojimų už operų pastatymus nėra pelnęs.

Laima Vilimienė. O. Kasabovos nuotr.
Laima Vilimienė. O. Kasabovos nuotr.
Opera „Skrajojantis olandas“. KVMT nuotr.
Opera „Skrajojantis olandas“. KVMT nuotr.
Baletas „Eglė žalčių karalienė“. KVMT nuotr.
Baletas „Eglė žalčių karalienė“. KVMT nuotr.
Laima Vilimienė ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. KVMT nuotr.
Laima Vilimienė ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. KVMT nuotr.
Baletas „Spragtukas“. KVMT nuotr.
Baletas „Spragtukas“. KVMT nuotr.
Laima Vilimienė. KVMT nuotr.
Laima Vilimienė. KVMT nuotr.
Laima Vilimienė. O. Kasabovos nuotr.
Laima Vilimienė. O. Kasabovos nuotr.
Kristupas Antanaitis

„Ilgiuosi teatro, to tikrai gero“

Pokalbis apie operą su muzikologu Edmundu Gedgaudu

Vienas autoritetingiausių Lietuvos muzikologų Edmundas Gedgaudas, aktyvus koncertų ir operų lankytojas, dar iki pandemijos jau rečiau buvo sutinkamas renginiuose, tačiau kartkartėmis vis aptinkame spaudoje jo publikacijų, kurios yra trumpos, bet aiškios ir prasmingos, inspiruojančios pamąstyti.

Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Edmundas Gedgaudas. M. Aleksos nuotr.
Albumas apie Liudo Truikio kūrybą. Sudarytojai Edmundas Gedgaudas, Živilė Ambrasaitė
Albumas apie Liudo Truikio kūrybą. Sudarytojai Edmundas Gedgaudas, Živilė Ambrasaitė
Edmundas Gedgaudas (trečias iš kairės) LNOBT minint Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo metines
Edmundas Gedgaudas (trečias iš kairės) LNOBT minint Giuseppe’s Verdi 200-ąsias gimimo metines
Laimutė Ligeikaitė

Užlieja lyg jūros banga

Įspūdžiai išklausius naują kompaktinę plokštelę su Eduardo Balsio kūriniais („Ondine“, 2021)

Nors jau pagaliau atgijo gyvi koncertai, muzikos įrašų derlius per pandemiją buvo toks gausus, kad dar ilgai aptarinėsime juos laikraščio puslapiuose. Šį kartą itin pradžiugino neseniai pasirodžiusi Eduardo Balsio kūrinių kompaktinė plokštelė, kurią 2020 m. rudenį Nacionalinėje filharmonijoje įrašė Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai – smuikininkas Džeraldas Bidva ir kompozitoriaus anūkė, pianistė Indrė Baikštytė.

Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Įrašant Eduardo Balsio kompaktinę plokštelę. D. Matvejevo nuotr.
Eduardo Balsio plokštelės viršelis
Eduardo Balsio plokštelės viršelis
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mielas mano...

Nacionalinės filharmonijos koncertas Vytauto Barkausko atminimui

Praėjo metai, kai balandžio 25-ąją netekome vieno ryškiausių XX a. Lietuvos kompozitorių Vytauto Barkausko. Pagerbdama šio kūrėjo, nuoširdaus bičiulio ir ištikimo koncertų lankytojo atminimą, minėdama kompozitoriaus mirties bei 90-ąsias gimimo metines, Nacionalinė filharmonija net ir pandemijos akivaizdoje surengė virtualų koncertą.

Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Jurgis Juozapaitis, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas
Džeraldas Bidva
Džeraldas Bidva
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Jurgis Juozapaitis
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Robertas Beinaris
Robertas Beinaris
Robertas Šervenikas
Robertas Šervenikas
Živilė Ramoškaitė

Pristatyti trys Baltijos muzikos grandai

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vėl susitiko su publika

Balandžio 24-oji ilgam įsimins Vilniaus kongresų rūmuose reziduojančio Valstybinio simfoninio orkestro nariams, orkestro vadovui Gintarui Rinkevičiui ir visiems darbuotojams bei kolektyvo gerbėjams. Nors šeštadienio vakarą Vilniuje siautėjo žvarbus vėjas su besiplaikstančiomis snaigėmis, į atsiveriančius po pertraukos Kongresų rūmus skubančių melomanų tai neišgąsdino. Vos įžengusi į rūmų vestibiulį pajutau ypatingą besirenkančios publikos rimtį, be žodžių bylojusią apie momento svarbą. Koncerto klausytis galėjo tik 150 žmonių, laiku suskubusių įsigyti bilietus, tačiau koncertas buvo tiesiogiai transliuojamas ir internete.

Dalia Kuznecovaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Dalia Kuznecovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Zbignievas Levickis, Kristupas Keller ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Zbignievas Levickis, Kristupas Keller ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Viktoras Gerulaitis

Pavasario bosas

Dainininko Abdono Lietuvninko šimtmečiui

Palinkę ant Lietuvos dramatiški 2021-ieji... Pandemija, baimė, įtampa, nerimas. Tokia sumaištinga dabartis. Bet, kaip ir visada, vis tiek savo laiku gamtoje pragysta pavasaris. Kaip visada, ateina balandžio 20-oji. Ir tada išnyra Lietuvos bosų aristokrato Abdono Lietuvninko figūra. Jo gimties dienai – 100 metų!

Abdonas Lietuvninkas operoje „Rigoletas“. 1987 m. R. Mičiūno nuotr. iš Nijolės Lietuvninkienės archyvo
Abdonas Lietuvninkas operoje „Rigoletas“. 1987 m. R. Mičiūno nuotr. iš Nijolės Lietuvninkienės archyvo
Abdonas Lietuvninkas operoje „Rigoletas“. 1987 m. R. Mičiūno nuotr. iš Nijolės Lietuvninkienės archyvo
Abdonas Lietuvninkas operoje „Rigoletas“. 1987 m. R. Mičiūno nuotr. iš Nijolės Lietuvninkienės archyvo
Abdonas Lietuvninkas. Nijolės Lietuvninkienės archyvo nuotr.
Abdonas Lietuvninkas. Nijolės Lietuvninkienės archyvo nuotr.
Laureato diplomas. 1951 m.
Laureato diplomas. 1951 m.
Prie Abdono Lietuvninko kapo Antakalnio Menininkų kalnelyje. Paminklo skulptorius Ipolitas Užkurnys.  Nijolės Lietuvninkienės asmeninio archyvo nuotr.
Prie Abdono Lietuvninko kapo Antakalnio Menininkų kalnelyje. Paminklo skulptorius Ipolitas Užkurnys. Nijolės Lietuvninkienės asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas