7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kvėpuoti muzika!

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Sergejaus Krylovo ir Vilmanto Kaliūno koncertas Vilniaus festivalyje

Rita Nomicaitė
Nr. 25 (1390), 2021-06-25
Muzika
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.

„Jau galiu kvėpuoti muzika! Kvėpuoti menu!“ – iš visos širdies džiūgavo dirigentas Vilmantas Kaliūnas, Nacionalinės filharmonijos tinklalaidėje anonsuodamas savo diriguojamą programą „Nuo Bacho iki Glasso“ (tinklalaidė publikuojama Nacionalinės filharmonijos „Facebook“ paskyroje). Koncertas buvo apsivijęs ypatingomis pandeminėmis istorijomis – nukeltas du kartus, o apie atšauktą antrąjį dirigentas sako sužinojęs dėl jo skrisdamas iš Vokietijos į Vilnių... Nuo pirmos repeticijos iki koncerto praėjo 15 mėnesių, akcentavo V. Kaliūnas. Todėl, vakaro pabaigoje nebesuskaičiuosi kelintą kartą lenkdamasis aplodismentų jūros fone, atskirai lenkdamasis ir orkestrantams, ir publikai, dirigentas dar rodė ir giliausio pasitenkinimo – išsipildymo koncertui pagaliau įvykus – ženklus.

 

Kaip dabar žodžiais perteikti tą natūralų džiaugsmą, svarbiausią šio koncerto virpesį, su visu stiprumu sklidusį nuo scenos? Gal atpasakojant atmintyje kaip simbolį įstrigusį baigiamąjį dirigento mostą – porai sekundžių įstrižai dešinėn aukštyn ištiesta ranka, su batutos smaile pabrėžtinai pratęsiant liniją dar į viršų, – skriejant link atsinaujinusio gyvenimo polėkių bei vilties!

 

Koncerto programa – Philipo Glasso koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 bei Sergejaus Rachmaninovo Trečioji simfonija a-moll – birželio 18-osios vakare buvo atliekama du kartus (padalinant gausią publiką 17 ir 19 valandų renginiams). Smuiko solo partiją griežė Sergejus Krylovas (Rusija, Italija, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas), kartu girdėjome Nacionalinį simfoninį orkestrą (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas, programos koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė). Dirigavo, kaip minėta, Vilmantas Kaliūnas. Šiuo tekstu mėginama atspindėti 19 val. koncertą.

 

Gyvas Glasso muzikos klausymasis veikia energingiau nei įrašai, kuriuose repetityvumas tuojau nusibosta, beje, šių eilučių autorė nėra Glasso kalbėsenos gerbėja. Daugumą pakeri gryna jo muzikos energija, tačiau Pirmasis smuiko koncertas emocionalus: nusagstytas melodingais motyvais, nuaustas iš liūdnai skambančių intervalų... Besikartojantys dariniai savotiškai galėjo asocijuotis ir su „kino filmu“, galvoje vis „besisukančiu“ atsitikus nemalonumui ar tragedijai. S. Krylovas pagrindinį dėmesį skyrė rezignaciniam ūpui, šį įprasmindamas menininko kaip žmogaus patirtimis. Bisui solisto atliktas Johanno Sebastiano Bacho kūrinys nuotaika atitiko Glasso Koncerto pobūdį.

 

Dirigentas gerai išlaikė tempo įtampą, be kurios Glasso kūriniai netenka savo esmės. Nuolatinis ir laisvas, neisteriškas muzikos vedimas priekin – apskritai viena svarbiausių, gal net pati svarbiausia V. Kaliūno muzikavimo ypatybė. Kaip šis jo neužslopinamas pulsas, taip dar viena jo tvirtybė – įgimtas formos pojūtis – kuria visų jo interpretacijų patrauklumą.

 

Grojant Rachmaninovo Trečiąją, ypatingai pravertė jau nekart minėtas šio dirigento gebėjimas skaidriai girdėti partitūrą. Mat toje Simfonijoje nėra tokio takto, kuriame būtų užkoduota vienintelė mintis, – kartu skamba ir kontrastingos emocijos, ir grįžtančių tokių pat bei prasmę pakeitusių jausmų pynės, po kurio laiko, žiūrėk, jau vėl jos su kita „kauke“. Ši Simfonija – lyg didžiausia teatro trupė, turinti užduotį papasakoti visą žmogaus gyvenimą. Kaip ir gyvenimo, taip ir Simfonijos nepavadinčiau gražia, išskyrus keletą epizodų. Tačiau tą vakarą, tą kankinamai lauktą koncertą, Rachmaninovo Trečioji, kurią taip pat galima pavadinti „Likimo“ (čia priešpaskutinis Rachmaninovo kūrinys), įsiliepsnojusių orkestrantų bei dirigento buvo pakylėta į aukštesnį lygmenį nei svarstymai grožio tema – suskambo kaip gyvenimo įprasminimas. Štai ta, artistų išsikelta „viršmuzikine“ dimensija Simfonija ir tapo tikrai graži.

 

Simfonijoje skamba daugybė melodijų ir motyvėlių solo instrumentams. Tenka tik nuliūsti, kad koncerto vedėja nepraneša soluojančių artistų pavardžių. Gal kunkuliuoti pradėjęs koncertinis gyvenimas suteiks progų ir naujų tradicijų pradžiai... batutos smailei vedant tolyn?

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Sergejus Krylovas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Sergejus Krylovas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.