Dedikacija Césarui Franckui

2022 metų pabaigoje pasirodė vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė“ (garso režisierius Petras Kričena, VšĮ „Muzikija“). Tai muzikinė dedikacija vieno iškiliausių vargonų kompozitorių Césaro Francko gimimo 200-osioms metinėms. Kartu tai – pirmą kartą Lietuvoje įrašytos visos dvylika didžiųjų Césaro Francko vargoninių kompozicijų. Naujosios kompaktinės plokštelės pristatymas įvyko 2022 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, kurios vargonais šis albumas ir buvo įgrotas.

Tarp vargonų muzikos kūrėjų prancūzą Francką galėtume įrašyti po Johanno Sebastiano Bacho. „Kaip Bachas XVIII amžiuje ar Olivier Messiaenas – XX a., Franckas savo kūryboje sutelkė ištiso vargonų muzikos šimtmečio žinias ir potencialą, taip sukurdamas savitą vargoninio simfonizmo stilių“ (citata iš naujojo albumo bukleto). Mūsų aplinkoje šio šimtmečio platesnio atgarsio, regis, nebūta, nors netiesioginė rafinuotos romantinės prancūzų vargondirbystės gija per kompozitoriaus amžininką Aristide’ą Cavaillé-Collį, kurį su Francku siejo ir asmeninė, ir kūrybinė draugystė, o šio meistro instrumentai suteikė ne vieną impulsą įspūdingiems vargonų muzikos opusams, nusidriekia iki Karaliaučiaus vargondirbio Bruno Goebelio (kuris mokėsi pas Collio mokinį Józsefą Angsterį) veiklos Lietuvoje.

Tarsi uvertiūra į naująjį albumą subtiliai „nuskamba“ viršelio vizualas – Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko akvarelių, koloritu menančių čiurlioniškosios legendos pasaulį, mozaika, susiliejanti su Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonų fragmentu. Žvilgsnis tarytum grimzta į daugiaplanę pastelinių spalvų polifoniją, kurioje barokinių kupolų architektūra, judėjimo pusiaukelėje sustingusių varpų kontūrai susipina su iš sakmių išnyrančiais simboliais ir ornamentais.

Daugiaplaniai yra ir įraše skambantys Francko vargoniniai kūriniai, sukurti nuo 1859–1862 („Šešios pjesės vargonams“, FWV 28–33) iki 1890 m. („Trys choralai“, FWV 38–40); be to, žodinį šios muzikos naratyvą nuosekliai plėtoja ir bukleto anotacijos (teksto autorius Balys Vaitkus). Galbūt norėtųsi, kad buklete, be Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonų dispozicijos, būtų pateikta ir kiekvieno kūrinio registruotė kaip itin naudinga kūrybinio proceso medžiaga. Kita vertus, šios spalvingos registruotės dokumentuoti veik neįmanoma dėl skirtingų derinių gausos, niuansų kaitos kone kiekviename takte.

Klausantis kompaktinių plokštelių atsiveria spalvinga XIX a. Paryžiaus bažnyčių vargonų skambesio paletė ir simfoninio stiliaus, dažnai improvizacinės prigimties Francko garsų pasaulis. Regis, Balio Vaitkaus interpretuojama kiekviena melodinė linija – tarsi giliamintė, išraiškingai kuriama istorija, atskleidžianti ypatingą meninę brandą, išsidriekianti itin jautriu prakalbinto instrumento skambesiu.