Sopranas Vera Talerko dainavo Prahos valstybinėje operoje

2022 m. lapkričio 24 ir 27 dienomis Prahos valstybinėje operoje vyko Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjeriniai spektakliai. Juose Sofi vaidmenį atliko sopranas Vera Talerko, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasėje. Tai ne pirmas kartas, kai operos solistė bendradarbiauja su Prahos valstybine opera, – šiame teatre Talerko jau yra atlikusi Marcelinos vaidmenį Ludwigo van Beethoveno operoje „Fidelijus“ ir Miuzetės Giacomo Puccini „Bohemoje“. Kitą sezoną solistė pasirodys Giuseppe’s Verdi operoje „Rigoletas“ (Džilda) ir Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Užburtoji fleita“ (Pamina).

„Sulaukusi pasiūlymo sukurti Sofi vaidmenį, buvau šiek tiek nustebusi, bet kartu pakylėta, nes tai reiškė, kad pastatymo komanda manimi tiki ir tikrai žino, kad esu pajėgi šį vaidmenį puikiai įgyvendinti. Sofi vaidmuo reikalauja techninio meistriškumo, vokiečių kalbos su austrišku dialektu išmanymo ir artistiškumo. Operos pasaulyje sakoma, kad neturint aktorinių įgūdžių Strausso operose vaidinti draudžiama, nes jose nepakanka vien gražiai dainuoti. Strausso operose yra plati leitmotyvų sistema, sudėtingi ritmai ir labai daug judesio ant scenos. Priėmiau šią galimybę kaip iššūkį. Tai labai įdomus vaidmuo, leidžiantis man kaip dainininkei atsiskleisti visomis prasmėmis. Taip ir įvyko – čekų kritikai šią premjerą įvertino puikiai“, – mintimis apie premjerą dalijasi Talerko. 

Vertindama pastatymo kūrybinę grupę, dainininkė pabrėžia jos profesionalumą. „Susitikus su aukšto meninio lygio kūrėjais, savaime nebėra vietos reiškiniui „puse kojos“. Darbui atsiduoti turi šimtu procentų. Visi operoje pasirodę solistai buvo debiutantai, o tai reiškia, kad opera visiems buvo nauja. Tačiau tai tikrai nesutrukdė. Priešingai – vaidmenis kūrėme pasitelkdami naujus žvilgsnius ir naujas idėjas“, – teigia operos solistė. Ji taip pat priduria, kad „šio pastatymo idėja nėra visiškai naujas reiškinys. Panašaus pastatymo vizija kilo 1995 m. „Komische Oper Berlin“, kuri Vokietijoje buvo dar kartą įgyvendinta 2015 metais. Iki Prahos atkeliavusi pastatymo versija turi bendrų bruožų su pirmąja, tačiau kartu ji ir kitokia, nes žmonės, kaip ir idėjos, kinta, evoliucionuoja. Taigi, galima teigti, kad ši „Rožės kavalieriaus“ versija yra daugiau nei 20 metų trukmės darbas.“

„Rožės kavalieriaus“ pastatymą Prahos valstybinėje operoje kūrė statytojų komanda: režisierius Adreas Homoki, scenografas Frankas Philippas Schlößmannas, kostiumų dailininkas Gideonas Davey, šviesų dailininkas Franckas Evinas, choro vadovas Adolfas Melicharas ir dirigentas Gabrielius Feltzas. Pagrindinius vaidmenis atliko sopranas Petra Alvarez Šimková (Maršalienė), bosas Timo Riihonenas (Baronas Ochsas), mecosopranas Arnheiður Eiríksdóttir (Oktavianas) ir sopranas Vera Talerko (Sofi).

Strausso „Rožės kavalierius“ (libreto autorius Hugo von Hofmannsthalis) – viena iš 15 kompozitoriaus sukurtų operų. Tai komiška trijų veiksmų opera, kurios siužeto pagrindą sudaro keturių XVIII a. Vienos aristokratų romantinė drama: vidutinio amžiaus aukštuomenės dama Maršalienė, užmezgusi romaną su septyniolikmečiu jaunuoliu Oktavianu, šį rekomenduoja tapti savo pusbrolio Barono Ochso sužadėtuvių su turtingo buržua dukterimi Sofi „Rožės kavalieriumu“, paduosiančiu būsimai nuotakai sidabrinę rožę. Susitikę jaunuoliai akimirksniu pamilsta vienas kitą, todėl pagrindiniu jų iššūkiu tampa nutraukti esamus romantinius įsipareigojimus. Pirmasis operos pastatymas įvyko 1911 m. Dresdene. Lietuvoje ši opera pirmą kartą pastatyta 2021 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, bendradarbiaujant su Briuselio „La Monnaie – De Munt“ ir Bolonijos „Teatro Comunale“.

Daugelis žinome, kad Strausso muzikos, o ypač operų, negalima stebėti neatlikus „namų darbų“, – privalu įsigilinti į muzikinę medžiagą, kompozitoriaus minčių plėtotę, siužeto vingius, jei norima pasinerti į visavertę operos meno patirtį. Tuo aptariamame pastatyme ir buvo įsitikinta – statiškos, šviesios scenografijos sprendimai nekliudė sutelkti dėmesio į muziką, dainininkų aktorinį meistriškumą, kurie (tiek orkestras, tiek dainininkai) maloniai nustebino meistryste ir profesionalumu, neleidusiais suabejoti atlikimo kokybe (juk net viena gaida pro šalį sugadina visą operą ir įsirėžia atmintin kaip nesėkmė, tiesa?).

Išsamų visos pastatymo komandos vertinimą palikime čekų kritikams. Galiu tik pasakyti, kad Vera Talerko šioje operoje pasirodė kaip žaisminga, tvirto būdo ir nuoširdi jauna moteris, įsiminusi ryškia emocijų raiška, itin įtaigiu vaidinimu bei įspūdinga vokaline technika, visu pilnumu atsivėrusia aukštuose registruose.

Šiuo metu dainininkė koncentruojasi į Sofi ir Miuzetės vaidmenų atlikimą, taip pat į koncertinę veiklą kartu su scenos partnere pianiste Gintare Macijauskaite. Solistės koncertinė veikla ypač suintensyvėjo laimėjus pirmąją vietą ir Publikos simpatijų prizą Tarptautiniame Wilhelmo Stenhammerio muzikos konkurse Švedijoje. Balandžio mėnesį sopranas, kaip kviestinė solistė, pradės dirbti Hamburgo valstybinėje operoje, statant šiuolaikinę kompozitoriaus Salvatore Sciarrino operą „Šlovė“.