7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Vaclovas Juodpusis

Nuo Biržų iki Čikagos

Kompozitoriaus, pianisto, muzikologo Vlado Jakubėno gimimo 120-osioms metinėms

Stasio Vainiūno namai, užbaigdami kūrybinės veiklos 26-uosius metus, viltingai žvelgia į mus supantį pasaulį ir ribotų galimybių skatinami, nesulaukdami iš galingųjų valstybinę finansinę paramą skirstančių institucijų prašytos paramos, padeda visų kartų Lietuvos meno kūrėjams – muzikams, dailininkams, rašytojams, į meno aukštumas kopiantiems mokiniams ir studentams – bendrauti su klausytojais, siekia, kad domintis nūdienos kūrėjų darbais nenublanktų dėmesys prasmingai kultūrinei praeičiai.

Vladas Jakubėnas. Vlado Jakubėno draugijos archyvo nuotr.
Vladas Jakubėnas. Vlado Jakubėno draugijos archyvo nuotr.
Kompozitoriai Jeronimas Kačinskas, Juozas Žilevičius, Vladas Jakubėnas, Vytautas Bacevičius. Vlado Jakubėno draugijos archyvo nuotr.
Kompozitoriai Jeronimas Kačinskas, Juozas Žilevičius, Vladas Jakubėnas, Vytautas Bacevičius. Vlado Jakubėno draugijos archyvo nuotr.
Vladas Jakubėnas. Vlado Jakubėno draugijos archyvo nuotr.
Vladas Jakubėnas. Vlado Jakubėno draugijos archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Nebuvo nieko, tik vanduo...

Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera

Gegužės 23 d. LVSO koncertų salėje pirmą kartą pristatytas Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ koncertinis atlikimas. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dainavo Ieva Prudnikovaitė, Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Steponas Zonys, Ona Kolobovaitė ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas).

Jeronimas Milius, Gintaras Rinkevičius. J. Auškelio nuotr.
Jeronimas Milius, Gintaras Rinkevičius. J. Auškelio nuotr.
Steponas Zonys, Egidijus Bavikinas, LNSO. J. Auškelio nuotr.
Steponas Zonys, Egidijus Bavikinas, LNSO. J. Auškelio nuotr.
Operos akimirka. Kauno valstybinis choras, LVSO, solistai, dirigentas Gintaras Rinkevičius. J. Auškelio nuotr.
Operos akimirka. Kauno valstybinis choras, LVSO, solistai, dirigentas Gintaras Rinkevičius. J. Auškelio nuotr.
Ieva Prudnikovaitė, LVSO. J. Auškelio nuotr.
Ieva Prudnikovaitė, LVSO. J. Auškelio nuotr.
Steponas Zonys, Jeronimas Milius, LNSO. J. Auškelio nuotr.
Steponas Zonys, Jeronimas Milius, LNSO. J. Auškelio nuotr.
Ona Kolobovaitė, LNSO. J. Auškelio nuotr.
Ona Kolobovaitė, LNSO. J. Auškelio nuotr.
Operos akimirka. LVSO, solistai, dirigentas Gintaras Rinkevičius. J. Auškelio nuotr.
Operos akimirka. LVSO, solistai, dirigentas Gintaras Rinkevičius. J. Auškelio nuotr.
Laimis Vilkončius, LVSO. J. Auškelio nuotr.
Laimis Vilkončius, LVSO. J. Auškelio nuotr.
Laima Slepkovaitė

Džiazo ir politikos užtaisas

Mėrso džiazo festivalyje apsilankius

Pripažinkime akivaizdybę: džiazas negali būti apolitiškas. Mėrso (Moers) džiazo festivalis (Vokietija), įvykęs gegužės 17–20 dienomis, jau penkiasdešimt trejus metus ne tik nesipriešina savo dalyvių polinkiui keisti pasaulį, o priešingai – atveria aikštelę diskusijoms, kuria areną susitikimams, provokuoja mąstyti apie dabartį ir istoriją, meno poveikį ir paskirtį, kviečia patirti bendrystę ir nenurimti siekiant tiesos. Šiais metais festivalio idėja vizualizavosi grafinių novelių, animacijos ir kompiuterinių žaidimų inspiruotu pavidalu: nepaprastų galių turintys muzikantai pavaizduoti tarsi superherojai, o jų piktųjų priešininkų gaują sudaro tuo pačiu stiliumi pieštos politikų, atsakingų dėl smurto, nelygybės ir kitokio kenkimo pasaulio visuomenėms, karikatūros.

Michiyo Yagi. D. Hoereno nuotr.
Michiyo Yagi. D. Hoereno nuotr.
Ansamblis „Ju/'Hoansi“. K. Zalesskaya nuotr.
Ansamblis „Ju/'Hoansi“. K. Zalesskaya nuotr.
Arto Lindsay. D. Hoereno nuotr.
Arto Lindsay. D. Hoereno nuotr.
Michiyo Yagi (koto) ir Zeena Parkins (arfa). N. Brinkmeierio nuotr.
Michiyo Yagi (koto) ir Zeena Parkins (arfa). N. Brinkmeierio nuotr.
Michiyo Yagi ir Hiroko Takahashi. N. Brinkmeierio nuotr.
Michiyo Yagi ir Hiroko Takahashi. N. Brinkmeierio nuotr.
Laima Slepkovaitė

Turinys ir forma

Įspūdžiai iš „Vilnius Mama Jazz 2024“

„Ai, nesvarbu forma, svarbu turinys“, – manau, daugelis esame taip pamąstę, atsikąsdami negražaus, tačiau gardaus pyrago, gaudami ne itin grakščiai suformuluotą malonų pasiūlymą ar vartydami kokį nevykusiai išleistą, bet įdomų leidinį. Festivalių atžvilgiu tai negalioja. Festivalyje ir turinys, ir forma yra kalbėjimo būdai bei žinučių perteikimo priemonės. Todėl norėčiau aptarti abu šiuos gegužės 23–26 dienomis vykusio festivalio „Vilnius Mama Jazz“ dėmenis, kurie jau metų metus išlieka ganėtinai netolygūs.

Trio „Ill Considered“. D. Klovienės nuotr.
Trio „Ill Considered“. D. Klovienės nuotr.
Cassie Kinoschi. D. Klovienės nuotr.
Cassie Kinoschi. D. Klovienės nuotr.
Emre Ramazanoglu. D. Klovienės nuotr.
Emre Ramazanoglu. D. Klovienės nuotr.
Idris Rahman. D. Klovienės nuotr.
Idris Rahman. D. Klovienės nuotr.
Mark Dresser, Larry Ochs. D. Klovienės nuotr.
Mark Dresser, Larry Ochs. D. Klovienės nuotr.
Rabih Abou-Khalil. D. Klovienės nuotr.
Rabih Abou-Khalil. D. Klovienės nuotr.
Grupė „seed. D. Klovienės nuotr.
Grupė „seed. D. Klovienės nuotr.
Satoko Fujii. D. Klovienės nuotr.
Satoko Fujii. D. Klovienės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Asmik yra operos jėga

Įspūdžiai pažiūrėjus „Madam Baterflai“ su Asmik Grigorian tiesioginę transliaciją iš Niujorko

Gegužę žiūrovų antplūdis prie kasų paskatino „Forum Cinemas“ kino teatre surengti papildomus seansus. Įvairių kartų žmonės veržėsi žiūrėti Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“ („Madama Butterfly“). Transliacija iš Niujorko „Metropolitan“ operos (MET) šį kartą buvo ypatinga: pačiame reikšmingiausiame dainininkams pasaulio operos teatre debiutavo Asmik Grigorian – Lietuvos dainininkė, seniai peržengusi nacionalinės vertybės barjerą, tapusi geidžiama kiekvieno pasaulio teatro viešnia. Spektaklį ryte rijau ausimis ir akimis, siekdama neuronų knibždėlyne užfiksuoti reginį.

Asmik Grigorian. LNOBT nuotr.
Asmik Grigorian. LNOBT nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Lietuvių išeivijos muzikos gaivintojai

Vlado Jakubėno, Bruno Markaičio ir Jono Švedo kūrinių koncertai

Išeivijos kompozitorių muzikos koncertai – nieko nestebinantis reiškinys, bet tuo pačiu metu ir stulbinantis. Daugiau nei trisdešimt metų esame nepriklausomi, todėl girdėti koncertuose išeivių muziką turėtų būti natūralu. Bet taip nėra. Net vietiniai autoriai į koncertines programas dažniausiai patenka savo jubiliejų proga, tad kaip gali patekti išeiviai, ypač jeigu jų interesams niekas neatstovauja? Būtų natūralu jų muzikos natų ir įrašų rasti bibliotekose ar prekybos vietose, tačiau ir čia padėtis liūdna.

Yusuke Ishii M.K. Čiurlionio namuose. D. Kučinsko nuotr.
Yusuke Ishii M.K. Čiurlionio namuose. D. Kučinsko nuotr.
Andrius Vasiliauskas. Asm. archyvo nuotr.
Andrius Vasiliauskas. Asm. archyvo nuotr.
Monika Vasiliauskaitė. Asm. archyvo nuotr.
Monika Vasiliauskaitė. Asm. archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nuspalvinta muzika

LNSO 83-iojo sezono uždarymo koncertas su Benjaminu Applu Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas Modesto Pitrėno, baigė 83-iąjį sezoną vėl sėkmingai kopdamas meninėn įkalnėn, parengęs įspūdingų programų, padaręs svarbių įrašų, džiuginęs brandžiu muzikavimu. Su šiuo orkestru mielai grįžta dirbti ir žinomi užsienio dirigentai bei solistai, randantys čia aukščiausią profesionalumo lygį. Tarsi apibendrindamas darbus, o kartu ir vėl pristatydamas dar negirdėtą turinį, finaliniam sezono akcentui orkestras pasirinko romantikų muzikos programą, į kurią prasmingai įsiliejo ir kažkada „naujuoju romantiku“ vadintas šviesaus atminimo Vidmantas Bartulis, kurio 70-osios gimimo metinės neseniai paminėtos ne vienoje Lietuvos salėje.

Benjaminas Applas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas M. Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas M. Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Benjaminas Applas, Modestas Pitrėnas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pirmasis smuikas Rasa Vosyliūtė. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pirmasis smuikas Rasa Vosyliūtė. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Bendrauti prie fortepijonų

Tarptautinio fortepijonų duetų festivalio koncerto „Organum“ salėje atgarsis

 

Gegužės 13–18 dienomis atgijo Šiaulių kraštas: čia vyko IX Tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fort duo fest“, skaičiuojantis pradžią nuo 1993-iųjų, kai jį sumanė pianistas Romualdas Lukošius. Tam dirvą paruošė ir Šiauliuose savo karjeros pradžioje dirbusi žymi pianistė profesorė Veronika Vitaitė, grojusi duetu su Andriumi Povilaičiu. Jų duetas buvo vienas pirmųjų (greta Liudos ir Kęstučio Grybauskų) Lietuvoje. Nutrūkusią festivalio tradiciją 2018 m. atgaivino pianistas Rimantas Vingras.

Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Guoda Gedvilaitė ir Simonas Poška. A. Radvilaitės nuotr.
Lauryna Šablevičiūtė ir Nicholas Ashtonas. A. Radvilaitės nuotr.
Lauryna Šablevičiūtė ir Nicholas Ashtonas. A. Radvilaitės nuotr.
Nicholas Ashtonas ir Lauryna Šablevičiūtė. D. Tamošaitytės nuotr.
Nicholas Ashtonas ir Lauryna Šablevičiūtė. D. Tamošaitytės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Europos diena Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų koncertas

Gegužės 9 d. koncertas Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmečiui. Lietuvos kameriniam orkestrui (meno vadovas Sergejus Krylovas) dirigavo Andreas Speringas iš Vokietijos. Greta lietuvių atlikėjų koncerte dalyvavo solistas iš Latvijos – pianistas Reinis Zariņis.

Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Edgaras Davidovičius, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Edgaras Davidovičius, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņis. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņis. D. Matvejevo nuotr.
Ilzė Berkelytė

Kūno ir sielos darna per muziką

Koncertas „Body&Soul“ ir Steve’o Dobrogoszo džiazinės „Mišios“

Kūno ir sielos santykio bei darnos klausimai šiais laikais taip pat aktualūs. Tikriausiai kiekvienas bandęs tai apmąstyti suvokė, kad įklimpo į dar daugiau neaiškumų. Kitaip, per muzikinę prizmę, peržvelgti kūno ir sielos ryšį ragino įdomus koncertas „Body&Soul“ („Kūnas ir siela“), vykęs Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 4-osios vakarą. Jame dalyvavo Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas Modestas Jankūnas), pianistė Eglė Andrejevaitė ir svečiai iš Briuselio – choras „Lassenne Vocale“ (meno vadovas Ivanas Yohanas).  

VU kamerinis orkestras, choras „Lassenne Vocale“. Orkestro archyvo nuotr.
VU kamerinis orkestras, choras „Lassenne Vocale“. Orkestro archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas