Kompozitoriaus, pianisto, muzikologo Vlado Jakubėno gimimo 120-osioms metinėms
Stasio Vainiūno namai, užbaigdami kūrybinės veiklos 26-uosius metus, viltingai žvelgia į mus supantį pasaulį ir ribotų galimybių skatinami, nesulaukdami iš galingųjų valstybinę finansinę paramą skirstančių institucijų prašytos paramos, padeda visų kartų Lietuvos meno kūrėjams – muzikams, dailininkams, rašytojams, į meno aukštumas kopiantiems mokiniams ir studentams – bendrauti su klausytojais, siekia, kad domintis nūdienos kūrėjų darbais nenublanktų dėmesys prasmingai kultūrinei praeičiai.
Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera
Gegužės 23 d. LVSO koncertų salėje pirmą kartą pristatytas Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ koncertinis atlikimas. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dainavo Ieva Prudnikovaitė, Jeronimas Milius, Egidijus Bavikinas, Steponas Zonys, Ona Kolobovaitė ir Kauno valstybinis choras (vad. Robertas Šervenikas).








Mėrso džiazo festivalyje apsilankius
Pripažinkime akivaizdybę: džiazas negali būti apolitiškas. Mėrso (Moers) džiazo festivalis (Vokietija), įvykęs gegužės 17–20 dienomis, jau penkiasdešimt trejus metus ne tik nesipriešina savo dalyvių polinkiui keisti pasaulį, o priešingai – atveria aikštelę diskusijoms, kuria areną susitikimams, provokuoja mąstyti apie dabartį ir istoriją, meno poveikį ir paskirtį, kviečia patirti bendrystę ir nenurimti siekiant tiesos. Šiais metais festivalio idėja vizualizavosi grafinių novelių, animacijos ir kompiuterinių žaidimų inspiruotu pavidalu: nepaprastų galių turintys muzikantai pavaizduoti tarsi superherojai, o jų piktųjų priešininkų gaują sudaro tuo pačiu stiliumi pieštos politikų, atsakingų dėl smurto, nelygybės ir kitokio kenkimo pasaulio visuomenėms, karikatūros.
Įspūdžiai iš „Vilnius Mama Jazz 2024“
„Ai, nesvarbu forma, svarbu turinys“, – manau, daugelis esame taip pamąstę, atsikąsdami negražaus, tačiau gardaus pyrago, gaudami ne itin grakščiai suformuluotą malonų pasiūlymą ar vartydami kokį nevykusiai išleistą, bet įdomų leidinį. Festivalių atžvilgiu tai negalioja. Festivalyje ir turinys, ir forma yra kalbėjimo būdai bei žinučių perteikimo priemonės. Todėl norėčiau aptarti abu šiuos gegužės 23–26 dienomis vykusio festivalio „Vilnius Mama Jazz“ dėmenis, kurie jau metų metus išlieka ganėtinai netolygūs.
Įspūdžiai pažiūrėjus „Madam Baterflai“ su Asmik Grigorian tiesioginę transliaciją iš Niujorko
Gegužę žiūrovų antplūdis prie kasų paskatino „Forum Cinemas“ kino teatre surengti papildomus seansus. Įvairių kartų žmonės veržėsi žiūrėti Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“ („Madama Butterfly“). Transliacija iš Niujorko „Metropolitan“ operos (MET) šį kartą buvo ypatinga: pačiame reikšmingiausiame dainininkams pasaulio operos teatre debiutavo Asmik Grigorian – Lietuvos dainininkė, seniai peržengusi nacionalinės vertybės barjerą, tapusi geidžiama kiekvieno pasaulio teatro viešnia. Spektaklį ryte rijau ausimis ir akimis, siekdama neuronų knibždėlyne užfiksuoti reginį.
Vlado Jakubėno, Bruno Markaičio ir Jono Švedo kūrinių koncertai
Išeivijos kompozitorių muzikos koncertai – nieko nestebinantis reiškinys, bet tuo pačiu metu ir stulbinantis. Daugiau nei trisdešimt metų esame nepriklausomi, todėl girdėti koncertuose išeivių muziką turėtų būti natūralu. Bet taip nėra. Net vietiniai autoriai į koncertines programas dažniausiai patenka savo jubiliejų proga, tad kaip gali patekti išeiviai, ypač jeigu jų interesams niekas neatstovauja? Būtų natūralu jų muzikos natų ir įrašų rasti bibliotekose ar prekybos vietose, tačiau ir čia padėtis liūdna.
LNSO 83-iojo sezono uždarymo koncertas su Benjaminu Applu Nacionalinėje filharmonijoje
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas Modesto Pitrėno, baigė 83-iąjį sezoną vėl sėkmingai kopdamas meninėn įkalnėn, parengęs įspūdingų programų, padaręs svarbių įrašų, džiuginęs brandžiu muzikavimu. Su šiuo orkestru mielai grįžta dirbti ir žinomi užsienio dirigentai bei solistai, randantys čia aukščiausią profesionalumo lygį. Tarsi apibendrindamas darbus, o kartu ir vėl pristatydamas dar negirdėtą turinį, finaliniam sezono akcentui orkestras pasirinko romantikų muzikos programą, į kurią prasmingai įsiliejo ir kažkada „naujuoju romantiku“ vadintas šviesaus atminimo Vidmantas Bartulis, kurio 70-osios gimimo metinės neseniai paminėtos ne vienoje Lietuvos salėje.







Tarptautinio fortepijonų duetų festivalio koncerto „Organum“ salėje atgarsis
Gegužės 13–18 dienomis atgijo Šiaulių kraštas: čia vyko IX Tarptautinis fortepijonų duetų festivalis „Fort duo fest“, skaičiuojantis pradžią nuo 1993-iųjų, kai jį sumanė pianistas Romualdas Lukošius. Tam dirvą paruošė ir Šiauliuose savo karjeros pradžioje dirbusi žymi pianistė profesorė Veronika Vitaitė, grojusi duetu su Andriumi Povilaičiu. Jų duetas buvo vienas pirmųjų (greta Liudos ir Kęstučio Grybauskų) Lietuvoje. Nutrūkusią festivalio tradiciją 2018 m. atgaivino pianistas Rimantas Vingras.
Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų koncertas
Gegužės 9 d. koncertas Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmečiui. Lietuvos kameriniam orkestrui (meno vadovas Sergejus Krylovas) dirigavo Andreas Speringas iš Vokietijos. Greta lietuvių atlikėjų koncerte dalyvavo solistas iš Latvijos – pianistas Reinis Zariņis.





Koncertas „Body&Soul“ ir Steve’o Dobrogoszo džiazinės „Mišios“
Kūno ir sielos santykio bei darnos klausimai šiais laikais taip pat aktualūs. Tikriausiai kiekvienas bandęs tai apmąstyti suvokė, kad įklimpo į dar daugiau neaiškumų. Kitaip, per muzikinę prizmę, peržvelgti kūno ir sielos ryšį ragino įdomus koncertas „Body&Soul“ („Kūnas ir siela“), vykęs Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 4-osios vakarą. Jame dalyvavo Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas Modestas Jankūnas), pianistė Eglė Andrejevaitė ir svečiai iš Briuselio – choras „Lassenne Vocale“ (meno vadovas Ivanas Yohanas).