Kūno ir sielos darna per muziką

Kūno ir sielos santykio bei darnos klausimai šiais laikais taip pat aktualūs. Tikriausiai kiekvienas bandęs tai apmąstyti suvokė, kad įklimpo į dar daugiau neaiškumų. Kitaip, per muzikinę prizmę, peržvelgti kūno ir sielos ryšį ragino įdomus koncertas „Body&Soul“ („Kūnas ir siela“), vykęs Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 4-osios vakarą. Jame dalyvavo Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas Modestas Jankūnas), pianistė Eglė Andrejevaitė ir svečiai iš Briuselio – choras „Lassenne Vocale“ (meno vadovas Ivanas Yohanas).  

Koncertą pradėjo choras „Lassenne vocale“ su šiuolaikinių autorių programa a cappella: skambėjo Gustavo Holsto „Vakaro žvalgas“ (Henry Vaughano žodžiai) bei jo mokytojo Charleso Villierso Stanfordo „Beati quorum via“. Šių motetų atlikimas privertė visu kūnu ir siela patirti XX a. pradžios moderniosios muzikos sąskambius, kurie aidu pasklido po visą Šv. Jonų bažnyčią.

Po to klausėmės įdomių choro vadovo Ivano Yohano kompozicijų: „Agnus dei“ iš „Indonezijos mišių“ ir „Après un rêve“ (Romaino Bussine’o žodžiai). Pirmasis kūrinys intrigavo neįprastais skambesiais, gerai atskleista nuotaikų kaita, tačiau trūko kiek sklandesnio ryšio tarp kompozicijos padalų. Kita Yohano kompozicija „Après un rêve“, už kurią autorius 2011 m. buvo apdovanotas Tarptautiniame chorų festivalyje „Florilège Vocal de Tours“, padarė didelį įspūdį ir dėl savitų sąskambių, ir dėl keliamų nemenkų iššūkių chorui, kuriuos „Lassenne Vocale“ įveikė be vargo. Tik gaila, kad bažnyčios aidas trukdė geriau įsiklausyti į tekstą, o vietomis trūko ir aiškesnės dikcijos.

Beje, reikėtų priminti, kad kompozitorius ir dirigentas Yohanas Lietuvą pažįsta puikiai: per studentų mainų programą jis choro dirigavimo įgūdžius tobulino Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Vytautą Miškinį, o vokalinį atlikimą – pas profesorių Algirdą Janutą. Tad smagu, kad Yohanas vėl apsilankė Vilniuje su savu kolektyvu. Tikiuosi, kitą kartą choras atliks visas „Indonezijos mišias“ ir daugiau šio kompozitoriaus kūrinių.

Po įspūdingos choro programos scenoje susirinko Vilniaus universiteto kamerinis orkestras. Diriguojamas meno vadovo Modesto Jankūno, jis atliko jau skambėjusio kompozitoriaus Holsto opusą kameriniam ansambliui „Šv. Pauliaus siuita“. Maloniai nustebino kamerinio orkestro grojimo įtaigumas, technikos tvarkingumas ir, esant nedideliam atlikėjų kiekiui, stipri vidinė muzikavimo galia.

Koncertą užbaigė Steve’o Dobrogoszo džiazinės „Mišios“, kurias atliko prie orkestro prisijungę „Lassenne Vocale“ ir pianistė Eglė Andrejevaitė. Visam didžiuliam kolektyvui dirigavo Ivanas Yohanas. Kompozicija nuskambėjo išties kaip viso vakaro apibendrinimas – galėjome išgirsti ir sakralaus turinio, ir romantinės muzikos atšvaitų, ir džiazo skambesių. Atlikėjai puikiai atskleidė visus kūrinio sluoksnius: choras, orkestras ir pianistė turėjo daug galimybių parodyti savo techninius gebėjimus, raiškiai perteikti įtaigius nuotaikos pokyčius. Ypač pagirtina darna tarp visų esančiųjų scenoje ir organiškas dirigento mišių muzikos valdymas.  

Koncertas liko atminty ne tik dėl paveikaus turinio – jis sužadino mintis, kad menas ir jį kuriantieji mums nesuteikia konkrečių atsakymų į svarbius klausimus, tačiau padeda į juos įsigilinti ir paskatina rasti būtent sau pačiam tinkamą atsakymą.