7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Vaclovas Juodpusis

Vaclovas Juodpusis

Operos dainininkų koncertas Virgilijaus Noreikos atminimui Paliesiaus dvare

Keistoje mūsų gyvenimo tėkmėje, kai įsigali neregėtas egoizmas, kai televizijų ekrane puikuojasi išsigražinusios ir nieko nepasakančios mergelės, kai gatvėse „madą“ demonstruoja sudriskusiomis džinsinėmis kelnėmis žingsniuojantys besipuikuojantys jaunuoliai, kai kultūros tėkmę reguliuojančios institucijos visaip stabdo, o ne remia tikro profesionalaus meno gyvybingumą, kai kur tenka pastebėti ir tarsi po žiemos įšalo besistiebiančius gyvybės daigus. Ką gi bekalbėti apie vyresniosios kartos nusipelniusius meno žmones, kuriems kartais, kaip koks džiūvėsis, numetamas koncertėlis ar koks kitas pagarbos priminimo vakarėlis, arba padėkos raštas paliekamas pasiimti pas įstaigos budėtoją.

Jovita Vaškevičiūtė ir Antanas Zakarauskas Paliesiuje. V. Juodpusio nuotr.
Jovita Vaškevičiūtė ir Antanas Zakarauskas Paliesiuje. V. Juodpusio nuotr.
Vaclovas Juodpusis

Nuo Vilniaus iki Santjago

Fagotininko Žilvino Smalio muzikinė viešnagė Vilniuje

Čilės Respublikos vardą minime retokai, nors tai viena didžiausių valstybių Pietų Amerikoje, nusidriekusi beveik per visą šio žemyno vakarinę pakrantę. Net Čilės sostinėje Santjage, kuriame veikia keli universitetai, lengvai tilptų visa Lietuva. Bėgdami nuo carizmo ir sovietinės Rusijos represijų lietuviai kažkodėl rinkosi Braziliją, Argentiną, JAV, Kanadą. Tačiau beveik prieš 200 metų Čilę „atrado“ įžymusis mūsų tautietis, 1831 m. sukilimo dalyvis, geologas Ignas Domeika, kurio, kaip Čilės Respublikos garbės piliečio, o ir Santjago universiteto rektoriaus, ši valstybė nepamiršta, yra prasmingai įamžinusi jo atminimą.

Žilvinas Smalys. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys S. Vainiūno namuose. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys S. Vainiūno namuose. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys ir Tadas Gotoveckis. V. Juodpusio nuotr.
Žilvinas Smalys ir Tadas Gotoveckis. V. Juodpusio nuotr.
Vaclovas Juodpusis

Kad Lietuva dainuotų. Salomono Sverdiolo 100-metis

Ne visada palankių istorinių peripetijų tėkmėje Lietuva išlaikė taurią tautinio meno – Dainų šventės – tradiciją, kuri, beje, formavosi Mažojoje Lietuvoje, nes Lietuva patyrė kelių dešimtmečių rusų carizmo primestą lietuvių kalbos draudimą. Dainų šventės galia ruseno ir išeivijoje, JAV, kur po Antrojo pasaulinio karo ji plačiai subujojo. Net Antrojo pasaulinio karo bangos nublokšti mūsų tautiečiai Vokietijoje surengė dainų šventę. O ir sovietinės okupacijos metais Lietuvoje rengtos rajonų, miestų bei respublikinės dainų šventės neleido nutilti lietuvių tradicijai dainuoti kartu ir tuo išsaugoti tautinę tapatybę.

Salomonas Sverdiolas. Šeimos archyvo nuotr.
Salomonas Sverdiolas. Šeimos archyvo nuotr.
Dainų šventė
Dainų šventė
Vaclovas Juodpusis

Jau 26-asis Stasio Vainiūno namų sezonas

Pianistų Elžbietos Liepos Dvarionaitės, studijuojančios Austrijoje, ir Simono Poškos, studijuojančio Vokietijoje, koncertu rugsėjo 9 d. 17.30 val. jau 26-ąjį sezoną pradeda Stasio Vainiūno namai, kuriuos puikiai žino ne tik kiekvienas profesionalų muziko kelią pasirinkęs atlikėjas, bet ir muzikos geerbėjai vilniečiai bei sostinės svečiai.

Elzbieta Liepa Dvarionaitė. V. Grecko nuotr.
Elzbieta Liepa Dvarionaitė. V. Grecko nuotr.
Dovilė Kazonaitė, Aistė Bružaitė. S. Vainiūno namų archyvo nuotr.
Dovilė Kazonaitė, Aistė Bružaitė. S. Vainiūno namų archyvo nuotr.
Vaclovas Juodpusis

Įsibėgėja Stasio Vainiūno namų 25-asis sezonas

Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namai pradeda 25-ąjį koncertinės veiklos sezoną, kurio metu bus atsiliepta į svarbiausius Lietuvos, Vilniaus, pasitinkančio garbingą 700 metų jubiliejų, kultūrinio gyvenimo momentus, susiedami tai su skaudžia žydų genocido praeitimi, pasitelkdami lietuvių, žydų, lenkų, ukrainiečių ir kitų tautų atlikėjus, rašytojų, dailininkų, kompozitorių kūrinius.

Vaclovas Juodpusis

Dainininkės žvaigždė švies ryškiau

Pasitikome Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygą „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“ (Vilnius, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, 2021, 322 p.)

Sausį susirinkusieji į Lietuvos mokslų akademijos salę tapo Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygos „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“ sutiktuvių liudininkais. Kaip tik tą popietę iš spaustuvės ir atkeliavo dar vienas solidus darbas, kurį paėmę į rankas vėl stebėjomės šios kūrybingos autorės atsidavimu Lietuvos muzikinei kultūrai. Per porą dešimtmečių profesorė pažėrė monumentalių monografijų, kuriose randame daugybę istoriniais dokumentais pagrįstų apibendrinimų.

Viršelis
Viršelis
Nijolė Ambrazaitytė. 1977 m. V. Kapočiaus nuotr.
Nijolė Ambrazaitytė. 1977 m. V. Kapočiaus nuotr.
Nijolė Ambrazaitytė (Karmen). Asmeninio archyvo nuotr.
Nijolė Ambrazaitytė (Karmen). Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos pristyatymas LMA. Monografjos autorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir Vilija Targamadzė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos pristyatymas LMA. Monografjos autorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir Vilija Targamadzė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos pristyatymas. Dainuoja Antanas Kiveris, akompanuoja monografijos autorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos pristyatymas. Dainuoja Antanas Kiveris, akompanuoja monografijos autorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Vaclovas Juodpusis

Kompozitoriui Povilui Dikčiui atminti

Koncertas Taikomosios dailės muziejuje

Balandžio 19 d., penktadienį, 17.30 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikų sąjunga rengia koncertą, skirtą kompozitoriui, pedagogui Povilui Dikčiui (1933–1991) atminti.

Povilas Dikčius. V. Kapočiaus nuotr.
Povilas Dikčius. V. Kapočiaus nuotr.