Muzika
Nerijus Petrokas
Vlados Mikštaitės sceninė teisybė
Prisiminimai apie operos solistę, režisierę ir pedagogę Vladą Mikštaitę (1924–2004) jos 100-ųjų gimimo metinių proga
Mano prisiminimai apie režisierę, profesorę Vladą Mikštaitę paremti asmenine bendravimo patirtimi, kai tuometėje konservatorijoje (dabar LMTA) studijuodamas dainavimą (1978–1983) buvau jos mokinys operos klasėje, kur galėjau stebėti profesinę pedagogės veiklą bei repeticijų procesą Operos ir baleto teatre. Mikštaitės profesinio talento veikiamas ir pats intuityviai troškau platesnės kūrybinės erdvės. Manęs netenkino vien dainininko-atlikėjo perspektyva, tad vėliau, būtent jos ir dirigento Rimo Geniušo paskatintas, pasukau į režisūros studijas. Dirbant režisieriumi Nacionaliniame operos ir baleto teatre bei dėstant LMTA Operos studijoje, su Mikštaite mus siejo gražus profesinis ryšys, bendri meno kriterijai, artima muzikinio teatro, kaip meno žanro, samprata.
Lina Navickaitė-Martinelli
Gyvastis kaip interpretacijos pamatas
Martíno García García sugrįžimas į Paliesiaus dvarą
Nors vis pasvarstoma apie tai, kad konkursai šiandien nebėra esminis jauno atlikėjo karjeros startas, o gal ir apskritai vertintini kaip antimuzikalus reiškinys, sunku būtų paneigti jų reikšmę kai kurių nūdienos fortepijono žvaigždžių ir žvaigždučių kūrybiniame kelyje. Ispanų pianistas Martínas García García už savo tirštą koncertų tvarkaraštį taip pat turi būti dėkingas pirmajai premijai 2021-ųjų Tarptautiniame Klivlando pianistų konkurse ir XVIII Tarptautiniam Fryderyko Chopino pianistų konkursui Varšuvoje, kuriame 2022-aisiais trečiąja premija ir prizu už geriausiai atliktą fortepijoninį koncertą buvo įvertinta jo pozityviai vulkaniška energija.
Živilė Ramoškaitė
Lietuvos ir Lenkijos muzikų susitikimas Gegužės 3-iąją
Antonis Witas, Dalia Kuznecovaitė ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertas įvyko gegužės 3 d. ir buvo skirtas kaip tik šią 1791 metų dieną Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtai Konstitucijai. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šią istorijai svarbią datą labiau minėjo Lenkijos visuomenė, pastaraisiais dešimtmečiais apie Gegužės 3-iosios Konstituciją vis garsiau imta kalbėti ir Lietuvoje. Tai Lietuvos istorikų nuopelnas, jie įvairiais būdais – nuo mokslinių studijų iki populiarių straipsnių ir laidų žiniasklaidos priemonėse – skleidė žinią apie šios Konstitucijos istorinę reikšmę. Dabar tikriausiai ir praprusęs moksleivis žino, kad ši Konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos. Tai Lenkijos ir Lietuvos piliečiams kelia pasididžiavimą, nors ji veikė tik šiek tiek ilgiau nei metus ir buvo priešiškų jėgų panaikinta.
Elvina Baužaitė
Įkvėpimas – gyvumo ir tikrumo apraiška
Pokalbis su pianistu Simonu Poška
Jaunosios kartos pianistas Simonas Poška – daugybės konkursų laureatas, jau turintis išskirtinės patirties atliekant įvairių kompozitorių kūrinius prestižinėse koncertų salėse, bendradarbiaujant su žymiausiais muzikais, 2018 m. LR prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas už Lietuvos vardo garsinimą tarptautiniuose konkursuose; 2019 m. įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimu. Šių metų kovo 12-ąją pianistas skambino išskirtiniame renginyje – Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje įžangos koncerte – solo ir su pianiste Mūza Rubackyte, orkestrui dirigavo Sébastienas Billardʼas, renginyje dalyvavo Prancūzijos ir Lietuvos prezidentai Emmanuelis Macronas bei Gitanas Nausėda su žmonomis.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Įsijausti į Chopiną
Pianisto Kasparo Mikužio rečitalis „Organum“ salėje
„Organum“ salėje prasidėjo savotiškas pianistų paradas. Puikūs instrumentai vilioja tokius publikos mėgstamus muzikus kaip Alexanderis Paley. Čionai persikels ir IX Tarptautinio Šiaulių fortepijonų duetų festivalio koncertai. Pianistų iš Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lietuvos koncertai verti melomanų dėmesio.
Laima Slepkovaitė
Colinas Stetsonas Vilniuje
Įspūdžiai iš koncerto
Likus mėnesiui iki koncerto bilietai buvo iššluoti! Kai į saksofonininko solo koncertą, numatytą pirmadienio (balandžio 22 d.) vakarą, per kelias dienas nuo paskelbimo išperkama tiek bilietų, kiek tik Šv. Kotrynos bažnyčia gali priimti klausytojų, tai aiškus signalas, kad įvykis – neeilinis. Iš tiesų taip ir buvo: „Improdimensijos“ kvietimu Vilnių aplankė Colinas Stetsonas.
Laima Slepkovaitė
„Emeritus“ ir „Muzikos magija“
Pora džiazo vakarų su patyrusių džiazmenų kvartetu
Muzikos salonų veikla sostinėje pastaruoju metu atrodo kiek pagyvėjusi, ir viena patraukliausių tokio pobūdžio salelių veikia adresu Šv. Stepono g. 12, su „Muzikos magijos“ iškaba. Klausytojai susirenka kiek anksčiau, yra kviečiami pasivaišinti puodeliu kavos, maloniai kalbinami erdvės šeimininkų ir palydimi užimti vietų patogiose kėdėse. Sūris, riešutai ir saldainiai skirti tam, kad maloniai nuteiktų muzikiniam potyriui ir būtų svetingumo ženklas – subtilus ir nekonkuruojantis su muzikine patirtimi.
Elvina Baužaitė
Tarnauti muzikai
Pokalbis su operos soliste Rita Petrauskaite
Sopranas Rita Petrauskaitė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šeštą kartą surengtoje ceremonijoje „Pagauk bangą“ vėl išrinkta Metų operos soliste. Trečius metus iš eilės dainininkės pelnomas įvertinimas rodo tikrąją meistrystę, suvokiant, kad išlaikyti aukštą kūrybinės raiškos lygį itin sudėtinga. Prisiminę įvertinimus kalbamės su Rita Petrauskaite apie būtį kūryboje.
Beata Baublinskienė
Prie jūros sužibęs deimantas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo gala koncertas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) iškilmingu koncertu balandžio 20 d. atidarė savo naujuosius rūmus. Molio tinku dekoruota didžioji salė „Jūra“ – laužytais sienų ir lubų kontūrais, išraižytais pagal akustikos poreikius, – vizualiai primena ir brangakmenio briaunas. Tad taip ir maga pavadinti naujuosius rūmus prie jūros sužibusiu deimantu, juolab turint minty industrinį uosto kraštovaizdį. Kontrastas tarp, viena vertus, rafinuotų teatro architektūrinių formų ir jo veiklos turinio subtilumo, kita vertus, gana atšiauraus uosto etoso suteikia miesto atmosferai savitos romantikos!
Alina Ramanauskienė
Skambančių poteksčių maestro
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus 80-mečio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų sukaktį. Humoro jausmo, neįtikėtino šmaikštumo, o kartais ir ironijos nestokojantis muzikas balandžio 18 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje surengė autorinį koncertą. Vakarą su savo muzika ir jos atlikėjais – šiuosyk ištikimais scenos partneriais Kauno valstybiniu choru ir Kauno simfoniniu orkestru, diriguojamais gero kompozitoriaus bičiulio Roberto Šerveniko, – su ištikima publika, su kūrėjui ypač brangaus Kauno, kuriame augo, brendo, formavosi jo skonis ir pažiūros, aplinka, kurioje, nepaisant prieštaravimų ir kartais nusivylimų, kompozitorius jaučiasi savas ir laimingas.
