Muzika

Beata Baublinskienė

Apdovanojimų geriausiems metų operos ir baleto solistams steigėja ir rėmėja – bendrovė „Švyturys-Utenos alus“. Šie apdovanojimai – tai

Aldona Eleonora Radvilaitė

Andriaus Žlabio rečitalis

Algirdas Klova

Festivalio „Kaunas Jazz 2012“ metų koncertas Vilniuje

Pirmasis CD „World Sinfonia“ pasaulio šviesą išvydo 1991 metais. Be paties Al Di Meolos, labiausiai įsiminė italas bandonininkas Dino Saluzzi. Nesunku buvo pastebėti Astoro Piazollos įtaką, skambėjo jo kūriniai, kai kuriose Al Di Meolos pjesėse jautėsi jo kūrinių citatos. Vien bandonijos atsiradimas ko vertas! Jau tada didysis gitaros virtuozas aiškiai norėjo tęsti projektą. Taigi 1993 m. pasaulio šviesą išvydo

Gedmintė Samsonaitė

Paskutinis „Gaidos“ akordas

Prisiminus visą 2012 m. „Gaidos“ festivalio programą, kurioje buvo galima išgirsti ir amerikietiškojo minimalizmo, ir prancūziško spektralizmo, ir Johno Cage’o eksperimentinės muzikos, bei juose apsilankiusių žiūrovų skaičių ir skambėjusios muzikos sukūrimo metus, galima padaryti kelias išvadas. Pirma, klausytojus kaip muses prie medaus traukia malonios estetikos muzika, antra, eksperimentinė muzika, kad ir kokia būtų įdomi, dažniausiai surenka nedidelį tų pačių klausytojų būrį. Gavino Bryarso muzikos koncertas nebuvo „anšlaginis“, bet priklauso pirmajai, malonios muzikos kategorijai, dėl to juo nepatenkintų klausytojų

Skaidrė Baranskaja

Paskutinį kartą – baletas „Graikas Zorba“

Dar 1997 m. tuometinė baleto trupės meno vadovė Tatjana Sedunova ieškojo modernaus ir komerciškai sėkmingo spektaklio, kurį būtų galima rodyti ir Lietuvoje, ir užsienyje. T. Sedunovos dėmesį patraukė Varšuvos Didžiajame teatre tuomet rodomas, labai lenkų publikos mylimas Lorcos Massine’o pastatymas. Baletą „Graikas Zorba“ pasaulis išvydo dar 1988 m., festivalio „Arena di Verona“ užsakymu, ir neblėstantis spektaklio populiarumas teikė daug vilčių. Anot T. Sedunovos, atkreipti dėmesį į šį baletą jai parekomendavo būtent dabartinis baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras. Prasidėjo derybos. „Graiko Zorbos“ choreografas iš pradžių net nenorėjo tartis dėl to simbolinio honoraro, kurį galėjo pasiūlyti tuomet dar sunkius laikus patiriantis teatras. Lorcos Massine’o honorarai buvo vakarietiški, o spektaklis populiarus visame pasaulyje. Prie sėkmingos derybų baigties daug prisidėjo ir tuometinis Maskvos Didžiojo teatro vadovas, Lietuvos garbės pilietis

Aldona Eleonora Radvilaitė

Jevgenijaus Božanovo rečitalis

Jaunasis pianistas sėkmingai dalyvavo keliuose solidžiuose tarptautiniuose pianistų konkursuose, tarp jų – Van Cliburno Teksase, Karalienės Elžbietos Briuselyje. Australijos muzikos kritikas Michaelis Moranas, stebėjęs Van Cliburno konkursą, rašė:

Algirdas Klova

Koncertai Nacionalinėje filharmonijoje

Intrigavo programos pavadinimas „Kantatos apie išduotą meilę“, be kurių skambėjo ir keli instrumentiniai kūriniai. Ko gero, įdomiausia buvo išgirsti

Živilė Ramoškaitė

 

Ūlos Ulijonos Žebriūnaitės ir Indrės Baikštytės kamerinio ansamblio koncertas

 

Solinis alto repertuaras savo įvairove ir turtingumu neprilygsta smuiko repertuarui, tačiau mūsų laikais jis pasipildo šiuolaikinių autorių opusais, o patys muzikantai irgi imasi

LNOBT inf.

„Tristanas. Tarp operos ir baleto“

 

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiamas VII tarptautinis operos kritikų seminaras „Tristanas. Tarp operos ir baleto“. Jau antrus metus prie operos žinovų kviečiami prisijungti ir baleto kritikai bei gerbėjai. Be to, pirmą kartą renginyje skelbiamas recenzijų konkursas.

Šį sezoną LNOBT pradėjo neįprastu baleto spektakliu, Krzysztofo Pastoro „Tristanu ir Izolda“ pagal Richardo Wagnerio to paties pavadinimo operos fragmentus bei kitus kompozitoriaus kūrinius. Regis, spektaklis apeliuoja ne tik į baleto, bet ir į operos gerbėjus. Be to, Pastoro „Tristanas ir Izolda“ – tai Lietuvos nacionalinio baleto trupės žingsnis modernesnės estetikos link. Kita vertus, spektaklio pastatymas taikytas ir prie artėjančių 2013-iųjų – Richardo Wagnerio metų.
Visos šios aplinkybės skatina pakviesti operos ir baleto žinovus į
 

Stein Skjervold

Franzo Schuberto dainos

Maždaug prieš 20 metų bibliotekoje man į rankas visiškai atsitiktinai pateko Franzo Schuberto trijų vokalinių ciklų „Žiemos kelias“ („Winterreise“), „Gražioji malūnininkė“ („Die schöne Müllerin“) ir „Gulbės giesmė“ („Schwanengesang“) įrašai. Tuo metu nežinojau praktiškai nieko apie klasikinę muziką, Franzą Schubertą, vokiškąją Lied tradiciją ar klasikinį dainavimą, tačiau šie ciklai iškilo prieš mane kaip monumentalios šviesos ir tamsos struktūros, gigantiški, tačiau išlaikę nepaprasto grožio intymumą, be galo liūdni, giliai žvelgiantys į žmogiškąją prigimtį, visą jos baimę, meilę ir liūdesį kūriniai. Jie mane taip pakerėjo, kad žinojau anksčiau ar vėliau turintis juos atlikti. Taip pradėjau dainuoti.

Šie trys Schuberto ciklai neabejotinai yra ryškiausi visos Lied tradicijos pavyzdžiai. Netikėtai atrasta bibliotekoje Franzo Schuberto muzika man, kaip ir daugeliui dainininkų, tapo muzikiniais „namais“, į kuriuos visuomet norisi sugrįžti. Maža to, Schubertas tapo man savotišku draugu, žvelgiančiu per petį koncertuojant: žemas, kresnas, drovus, beviltiškai nemokantis tvarkyti piniginių reikalų, visą gyvenimą