7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Pamiršti ir vėl prisiminti

Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir prancūziškai egiptietiškas Saint-Saensas

Živilė Ramoškaitė
Nr. 12 (1026), 2013-03-22
Muzika
Mūza Rubackytė ir Alainas Pâris. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Alainas Pâris. D. Matvejevo nuotr.

Šeštadienio (kovo 16 d.) koncertas Filharmonijoje suteikė galimybę susipažinti su labai menkai pažįstamais XIX a. prancūzų kompozitorių kūriniais. Trys iš programoje numatytų keturių veikalų suskambėjo Lietuvoje pirmąsyk. Tai Jules’o Massenet uvertiūra „Fedra“, Camille’o Saint-Seanso Koncertas fortepijonui su orkestru Nr. 5 „Egiptietiškasis“ ir Césaro Francko Keturios simfoninės poemos iš ciklo „Psichė“. Koncertą užbaigusį Paulio Dukas „Burtininko mokinį“ Nacionalinis simfoninis orkestras yra atlikęs su Juozu Domarku, bet ši interpretacija buvo kitokia – dėmesys sutelktas į orkestro faktūros detales, skaidrų skambesį, veikalo žaismingumą.
 

Išvardytų kūrinių nepažįstame ne tik mes. Jie neskamba ir pasaulyje. Kad ši muzika sugrįžtų į koncertų sales, rūpinasi Venecijoje įsikūręs Bru Zane fondas, savo tikslus apibrėžiantis kaip nepelnytai užmiršto prancūzų romantinio palikimo gaivinimą. Šis fondas sumanė ciklą „Antikos mitai XIX a. prancūzų muzikoje“, jį Vilniuje su Nacionaliniu simfoniniu orkestru įgyvendino prancūzų dirigentas, muzikologas, „Radio France“ ir „Radio Suisse Romande“ muzikos programų kūrėjas ir šiaip nepaprastas eruditas Alainas Pâris ir pianistė Mūza Rubackytė.
 
Visus kūrinius orkestras labai kruopščiai parengė ir pavyzdingai atliko. Orkestrui ir dirigentui galima pažerti daug komplimentų. Nežinau, kaip publikai, bet profesionalams visuomet labai smalsu paklausyti užmirštų kūrinių ir pasvarstyti, kodėl jie užmiršti. Atsakymai būna visiškai priešingi: gerai arba blogai, kad užmiršti. Nepateiksiu vienareikšmio atsakymo ir aš, nes iki šiol tebesvarstau.
 
J. Massenet uvertiūra – įspūdingas ir turiningas veikalas, bet nedrįstu to paties teigti apie C. Francko „Psichę“. Nors ir labai subtiliai čiurleno šis muzikinis pasakojimas, man jis pasirodė nuobodokas. Labiausiai pradžiugino „atradimas“, kad prancūzai XIX a. kūrė visiškai kitaip nei vokiečiai, prie kurių esame labai prisirišę, bent simfoninių koncertų programose. Trys pirmieji veikalai turėjo nemažai bendro: melodikos pobūdis, harmonija ir ypač instrumentuotė, kuri net ir tutti vietose išlieka skaidri. Labai stipri Hectoro Berliozo įtaka. Apie ją šiaip jau puikiai žinome iš knygų, bet juk didžiausias malonumas tą atsekti pačiam.
 
M. Rubackytė į šią programą pateko neatsitiktinai. Pianistė ir dirigentas – seni pažįstami. Susipažino jie prieš du dešimtmečius, kai rengė radijo muzikos laidas. Atkurtos Nepriklausomybės pradžioje visi entuziastingai skelbė pasauliui apie Lietuvą ir jos kultūrą. M. Rubackytė tuomet parengė net 10 valandų laidų apie lietuvių muziką.
 
Dabar kviesdamas ją imtis C. Saint-Saenso Penktojo koncerto dirigentas patikino: „Jis Jums labai tiks.“ Tai išgirdau iš pačios pianistės. Spėju, kad A. Pâris turėjo omenyje nepaprastai tvirtą M. Rubackytės valią ir gebėjimą greitai išmokti nežinomą tekstą, taip pat – aukščiausio lygio virtuoziškumą, analitinį mąstymą, muzikinį skonį, vaizduotę, asmenybės žavesį... Esu tikra, jis girdėjo jos atliekamą C. Saint-Saenso Antrąjį koncertą g-moll, kurį pianistė yra skambinusi ir Vilniuje. Gal kas prisimena pašėlusio tempo finalą, kuriame praskrieja tarantela. Šio, penktojo (ir paskutinio) Saint-Saenso koncerto finalas – taip pat greito tempo kintančių įvykių kaleidoskopas, tik įvykiai kitokie, jiems perteikti reikia dar ir didžiulės fizinės jėgos, fortepijono skambesys vietomis asocijavosi su gamtos stichijos siautuliu. Pasirodo, šitokios jėgos M. Rubackytė irgi turi į valias. Ji meistriškai valdė stulbinamą garsų stichiją, staigiai pereidama į trapų piano ar švelnias garsų bangeles. Taip pat įtaigiai su didžiuliu polėkiu ji skambino ir pirmąsias dvi koncerto dalis, labai raiškiai artikuliuodama muzikinių vaizdų kaitą, išgaunamo garso tembrą (buvo tokių skambesių, tarsi būtų grojama senoviniu instrumentu). Į tai akimirksniu reagavo maestro A. Pâris diriguojamas orkestras. Jo ir solistės duetas buvo idealus, nors kūrinys ritmo ir tempo, staigios nuotaikų kaitos požiūriu – labai sudėtingas. Regis, dėl to jis labai retai ir atliekamas. Su jo techniniais sunkumais imasi galynėtis tik vienas kitas pianistas, o juk dar sunkiau – logiškai ir kartu vaizdingai pateikti savitą muzikos vyksmą. Čia ramiai nepafilosofuosi, turi atidirbti „iš peties“.
 
C. Saint-Saensas buvo koncertuojantis pianistas virtuozas. Kaip jam pačiam sekėsi šią muziką skambinti, nesužinosime niekados. Arturas Rubinsteinas jaunystėje labai dažnai grojo Antrąjį koncertą, sukeldavo ovacijas. Kartą Paryžiuje jo interpretacijos klausėsi ir pats kompozitorius, po koncerto pasakęs du žodžius: „Buvo gerai.“ Bet tuo metu Saint-Saensas pats jau nebegrojo.
 
Nepamirškime, kad XIX a. – ne tik muzikos virtuozų, bet ir didelių archeologinių atradimų, tolimų egzotiškų kelionių, madingo orientalizmo laikotarpis. Jam priklauso ir C. Saint-Saenso egiptietiškas koncertas. Vienoje tolimoje kelionėje kompozitorius išbuvo net trejus metus, tada aplankė ir Egiptą, apžiūrėjo Luksoro šventyklų griuvėsius (matė juos ne tokius, kaip mes dabar, jie dar buvo užpustyti smėlio). Jis labai domėjosi archeologija ir daugeliu kitų dalykų, nuo matematikos iki astronomijos. O vaikystėje buvo vunderkindas. Būdamas dešimties galėjo atmintinai paskambinti bet kurią iš 32 Ludwigo van Beethoveno sonatų.
 
Grįžtant prie M. Rubackytės egiptietiškojo kūrinio suvokimo, jutau, kad pianistė tikrai įrašė jį į platų XIX a. kultūros kontekstą. Bet kartu ji išliko šiuolaikiška, nenuspėjamai gyvybinga menininkė. Ir fantastiškai energinga: kitą dieną ji jau grojo L. van Beethoveno Fantaziją fortepijonui, chorui ir orkestrui Varšuvos filharmonijoje, kur vyko Elżbietos Pendereckos organizuojamo L. van Beethoveno Velykų festivalio iškilmingas pradžios koncertas.
 
Labai gerai, kad naujas didžiulis pianistės darbas buvo įrašytas, tad turėsime šveicarų firmos DORON kompaktinę plokštelę su dviem jos atliekamais C. Saint-Saenso koncertais.

 

Mūza Rubackytė ir Alainas Pâris. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Alainas Pâris. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Alainas Pâris ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.