Onutė Narbutaitė irJūratė Vyliūtė. M. Aleksos nuotr.
Balandžio 12 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija surengė geriausių 2012 m. muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmes.
Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kiekvieną pavasarį nuo 2004-ųjų. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. 2007 m. dviem premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas.
Šiemet Onos Narbutienės premija apdovanota Jūratė Vyliūtė už originaliai ir meistriškai atskleistą kūrėjo portretą knygoje „Gyvenimas-simfonija“. Ši knyga parašyta apie autorės gyvenimo draugą, kompozitorių Justiną Bašinską (1923–2003). Kaip iškilmėse kalbėjo muzikologė Jūratė Gustaitė, „Justino Bašinsko laimė, kad Jūratė buvo šalia, kad matė ar galėjo papasakoti, kaip radosi kūrinys, kaip kūrėjo dvasioje grumiasi demonai ir angelai, kaip tas kūrinys buvo vertinamas, ko jis iš tikrųjų vertas. Antroje knygos dalyje, pavadintoje „Mano vyras“, greta pagrindinio personažo vis labiau ryškėja antrasis – knygos autorė. Laiškeliai, dienoraščio fragmentai, prisiminimai – šviesūs ir skausmingi – tai atviras, nuoširdus, išmintingas, jautrus ir drąsus balsas, dėl kurio kūrėjo portretas tampa gyvas, tikras, suprantamas.“
Vytauto Landsbergio premija paskirta Edmundui Gedgaudui už fundamentalias kultūrino konteksto atodangas knygoje „Ona Narbutienė. Gyvenimo preliudai“. Kaip laudacijoje laureatui sakė muzikologė Vytautė Markeliūnienė, „Edmundas Gedgaudas – tikras, prigimtinis istorikas, nestokojantis nuovokos, kad rašant istoriją nepakanka vien išlikusių šaltinių, dokumentų perskaitymo. Praeities epochos, istoriniai tarpsniai bei kontekstai turi užvaldyti, žadinti jo vaizduotę, idant rastųsi istorinė gyvybė, jo tekstų tėkmėje virstanti sugestyviais „tikrovaizdžiais“. Kas juos sukuria? Antai – anų laikų fotografija ar ranka surašyta receptų knyga, kažkur stovėjęs rudas fortepijonas ar Vilniuje sklandę posakiai, pokarinio sąsiuvinio popieriaus paviršius ar kadais skambėjusio koncerto programa... Ar be viso to būtų galima įsikurti Onos Litvinaitės-Narbutienės (1930–2007) gyvenimo patirties paunksmėje?“
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanotas istorikas Rokas Radzevičiusuž dėmesį mažai tyrinėtiems Lietuvos muzikinės kultūros reiškiniams knygoje „Lietuvos roko pionieriai“. Pasak kompozitoriaus Šarūno Nako, „sunkiasvorei akademinei lietuvių muzikai seniai laikas išsiaiškinti santykius su lietuviškuoju roku. Juk lietuvių kompozitoriai įdomiausius dalykus pradėjo kurti tuo pačiu laiku, kai lietuvių roko muzikantai pasiekė savo apogėjų. Tik abiem atvejais tai liko beveik nepastebėta, nes vertintojų žvilgsniai tiek tada, tiek dabar niekaip nesusifokusuoja į tuometinę tikrovę, o ne pasakas apie ją.“
2012 m. muzikologų darbus vertino 8 ekspertų komisija: muzikologės Jūratė Gustaitė, Audronė Žiūraitytė, Vytautė Markeliūnienė, Živilė Stonytė-Tamaševičienė, Jūratė Katinaitė, pianistė Rūta Ibelhauptienė, kompozitoriai Šarūnas Nakas ir Ramūnas Motiekaitis.
