30 Druskomanijos akimirkų. 4 CD, LKS 006–009. Sud. Linas Paulauskis, Lukrecija Petkutė-Dailydienė. Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2014.
„Kai obelys žydi ir žmonės klega po priemiesčius, / Ir lakštingalas pačią ramina lyrika“, daugeliui muzikantų „naktį sapnuojas“ Druskininkai (citatos iš Kazio Binkio eilėraščio „Kol jaunas, o broli...“). Ten (tiesa, pastaraisiais metais dalis programos rodoma ir Vilniuje) jau 31-ą kartą vyksta festivalis, iš pradžių vadintas Jaunimo kamerinės muzikos dienomis, vėliau „Jauna muzika“, pastaraisiais metais, jauniausiųjų kartų valia tapo vadinamas „Druskomanija“. Festivalio rengėjai ir dalyviai yra vienos bendruomenės nariai – kompozitoriai, muzikologai ir jų bendražygiai atlikėjai. Pasirodymas šiame renginyje prilygsta profesiniam krikštui, kurį suteikia ne akademijos ir diplomai, o kolegos bei ypatingieji kurorto vandenys. Švenčiamas pavasarį, iš skrando išvilkus sielas ir paleidus ant vėjo į padanges (K. Binkis), festivalis tampa brangus kaip jaunystės muzikinių ir asmeninių nuotykių sentimentas.
Kompozitoriaus Algirdo Martinaičio kūrybos vakaras
Pokalbis su Zalcburgo tarptautinio fondo „Mozarteum“ prezidentu dr. Johannesu Honsigu-Erlenburgu
Pakviestas Lietuvos ir Austrijos draugijos balandžio 23–26 d. Vilniuje lankėsi Zalcburgo tarptautinio fondo „Mozarteum“ prezidentas dr. Johannesas Honsigas-Erlenburgas. Jis susitiko su LR Seimo Tarpparlamentinės grupės su Austrijos Respublika pirmininku dr. Arvydu Vidžiūnu, kartu su Zalcburgo Federacinės Žemės landtago delegacija dalyvavo ir pasisakė Seimo parengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Zalcburgo kultūrinio bendradarbiavimo 45-mečiui. Svečią priėmė LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, pokalbiuose dalyvavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė doc. dr. Judita Žukienė, LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos atstovai. LMTA Muzikos istorijos katedra (vedėja dr. Laima Budzinauskienė) kartu su Lietuvos ir Austrijos draugija surengė svečio susitikimą su akademijos bendruomene. Susirinkusieji J. Karoso salėje susidomėję klausėsi anksčiau Zalcburgo universitetui „Mozarteum“ priklausiusių vargonų kelionės į LMTA istorijos, kurią papasakojo prof. dr. Juozas Antanavičius ir doc. Gediminas Kviklys. Svečias savo pasisakyme apibūdino Fondo mokslinę tiriamąją veiklą, skiriamą Mozarto dokumentų ir kūrybos šiuolaikinėms studijoms, publikavimui internete, koncertinę ir muziejų veiklą. Pokalbio metu dr. Honsigas-Erlenburgas pakilo į sceną ir fortepijonu, esančiu greta Zalcburgo vargonų, paskambino žavias Mozarto variacijas „Ah! vous dirais-je, maman“ (K 265).
Profesorė Kornelija Kalinauskaitė švenčia 90-metį


Po festivalio „Kaunas Jazz 2015“
Festivalio metu buvau paklaustas: 25 metai džiazo festivaliui – tai daug ar mažai? Čia pat ir pagalvojau, kad žmogui tai, matyt, tik sąmoningo gyvenimo pradžia, o renginiui? Juk žinome pasaulyje esant ilgaamžių ne tik žmonių, bet ir festivalių, konkursų, kolektyvų. Na, ir pats džiazas dar nėra labai senas, tačiau koks jis įvairus, spalvingas, daugiaplanis, daugiabriaunis. Tai, matyt, ir 25-erių „Kaunas Jazz“ yra vis atsinaujinantis, besikeičiantis, tačiau tvirtėjantis ir solidėjantis. Čia visuomet surasi ir džiazo madų šou, ir vaikų piešinių aikštelę, ir kariliono koncertų, ir žydiškos muzikos Kauno sinagogoje, ir sakralinio džiazo šaltinį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, ir parodų, ir džiazo gatvę, ir dar daug gražių dalykų. Festivalis tiesiog veržte veržiasi į visuomenę, tokiu būdu didindamas „užkrėstųjų“ džiazu skaičių. Daugėja nemokamų koncertų, platėja erdvė jauniesiems Lietuvos muzikantams, demokratiškėja pati muzika. Tačiau bet kuriuo atveju įprasti koncertai salėse lieka, ir jie vis dėlto yra svarbiausi. Šiemet organizatoriai pristatė penkias gana ryškias džiazo žvaigždes, iš kurių trys jau lankėsi festivalyje anksčiau.
Kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo autorinis koncertas
Šarūno Nako „Apolono beprotybė“ festivalyje „Jauna muzika 2015“
Antikiniai mitologiniai siužetai amžini ir nemirtingi, jie atveria plačias galimybes muzikinėms metaforoms. Tą pastebėjo ir vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris. Taikydamas leitmotyvų, leitharmonijos sistemą Gesamtkunstwerk (sintetinis ateities meno kūrinys, jungiantis visas meno šakas: muziką, dramą, poeziją, šokį ir kt.) dramose, jis muzikiniais garsais sužadindavo antikiniame mite užkoduotas būsenas, nuotaikas. Tačiau kokias muzikines antikinio siužeto interpretacijas gali pasirinkti XXI a. kūrėjas?
Baigėsi Naujosios operos akcijos (NOA) festivalis
Atnaujinti muzikinius potyrius į įvairias Vilniaus erdves balandžio 2–19 d. kvietė 6-asis NOA festivalis. Tarsi nedeklaruodamas jokios jungiančios temos (anksčiau festivalis turėjo paantraštes – trumpametražių operų, šiuolaikinių, nanooperų, o šiemet tokių „etikečių“ atsisakė), vis dėlto savo spektakliais manifestavo operos žanro emancipaciją. Prisiminęs pirminę žodžio „opera“ reikšmę (lot. – veikalas), „naujosios operos“ festivalis sudėliojo programą iš įvairių žanrų veikalų. Tarp jų – muzikos, teatro ir vaizdo spektaklis (prie tokio pavadinimo galima prikibti – spektaklis juk ir reiškia „vaidinimas“ arba „reginys“, todėl keistokai skamba „vaizdo vaidinimas / reginys“, be to, teatro sąvoka bet kokiu atveju neapsieina be vaizdinių), garso vaidinimas, audiovizualinė paukščių stebėjimo kelionė, audiovizualinis projektas. Tiesa, keletas kūrinių įvardijant žanrą išlaikė ir „operos“ sąvoką – tai erdvinė monoopera tamsoje, nanoopera ir... tiesiog opera, žanro pavadinimu tarsi jau iškrentanti iš konteksto operos festivalyje (turimos galvoje „Geros dienos!“ ir „Skylė“). Jei jau operos sąvoka tokia plati, pažvelkime ir į patį festivalį kaip į vientisą veikalą – tarytum į operos žanrą.
Nauja kompaktinė plokštelė „Giovanni Battista Cocciola. „Deus, Deus meus“
Koncerto Nacionalinėje filharmonijoje akcentas – Vytauto Bacevičiaus muzika