Dr. J. Honsigas-Erlenburgas, Austrijos ambasadorium dr. J. Špicerisas ir styginių kvartetas „Mettis“
Pakviestas Lietuvos ir Austrijos draugijos balandžio 23–26 d. Vilniuje lankėsi Zalcburgo tarptautinio fondo „Mozarteum“ prezidentas dr. Johannesas Honsigas-Erlenburgas. Jis susitiko su LR Seimo Tarpparlamentinės grupės su Austrijos Respublika pirmininku dr. Arvydu Vidžiūnu, kartu su Zalcburgo Federacinės Žemės landtago delegacija dalyvavo ir pasisakė Seimo parengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Zalcburgo kultūrinio bendradarbiavimo 45-mečiui. Svečią priėmė LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, pokalbiuose dalyvavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prorektorė doc. dr. Judita Žukienė, LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas, renginių koordinatorius Vytautas Gailevičius, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė, Lietuvos ir Austrijos draugijos atstovai. LMTA Muzikos istorijos katedra (vedėja dr. Laima Budzinauskienė) kartu su Lietuvos ir Austrijos draugija surengė svečio susitikimą su akademijos bendruomene. Susirinkusieji J. Karoso salėje susidomėję klausėsi anksčiau Zalcburgo universitetui „Mozarteum“ priklausiusių vargonų kelionės į LMTA istorijos, kurią papasakojo prof. dr. Juozas Antanavičius ir doc. Gediminas Kviklys. Svečias savo pasisakyme apibūdino Fondo mokslinę tiriamąją veiklą, skiriamą Mozarto dokumentų ir kūrybos šiuolaikinėms studijoms, publikavimui internete, koncertinę ir muziejų veiklą. Pokalbio metu dr. Honsigas-Erlenburgas pakilo į sceną ir fortepijonu, esančiu greta Zalcburgo vargonų, paskambino žavias Mozarto variacijas „Ah! vous dirais-je, maman“ (K 265).
Besibaigiant vizitui Lietuvos ir Austrijos draugijos (LAD) prezidentas prof. Petras Kunca kalbino dr. Johannesą Honsigą-Erlenburgą, paprašydamas apibendrinti patirtus įspūdžius, aptartas bendradarbiavimo temas ir perspektyvas.
Įpusėjome penktą Lietuvos ir Zalcburgo kultūrinės partnerystės dešimtmetį. Su kokiais įspūdžiais Jūs pasitinkate šį pavasarį Vilniuje?
Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos ir Austrijos draugijai už draugišką priėmimą šiuo gražiu metų laiku. Mes su žmona Anna pirmą kartą lankomės Lietuvoje ir tai mums yra ypatingas gyvenimo įvykis. Manau, svarbiausi įspūdžiai, patirti dalyvaujant LR Seimo tarptautinėje konferencijoje, taip pat susitikime su LR kultūros ministru ir kitų kultūros institucijų vadovais, yra tokie, kad Lietuvos ryšiai su Austrija stiprėja ir mes drąsiai galime galvoti apie bendrų projektų kūrimą ir įgyvendinimą, kūrybiškai išbandyti naujas galimybes. Mūsų veiklą skatina ir neseniai Austrijos federacinės kanceliarijos ir Lietuvos kultūros ministerijos pasirašytas Austrijos ir Lietuvos sutarties memorandumas apie kultūrinį bendradarbiavimą kultūros ir meno srityse. Jau dabar kartu su Lietuvos ir Austrijos draugija pradedame įgyvendinti idėjas, kurios buvo aptartos per Jūsų, ponas Kunca, vizitą į Zalcburgo fondo „Mozarteum“ 100-mečio minėjimą pernai rudenį. Kitais metais minėsime 260-ąsias Mozarto gimimo metines ir jau turime numatę bendrų renginių planus.
Pokalbyje su LR kultūros ministru dalyvavo daugelis jūsų draugijos projektų rėmėjų ir aš pajutau palankų susidomėjimą fondo „Mozarteum“ ir LAD numatytai Mozarto originalaus smuiko prezentacijai Vilniuje. „Mozarteumo“ surengtos šio instrumento prezentacijos Niujorke (2013) ir Tokijuje (2014) sudomino visuomenę, pasaulio žiniasklaida joms skyrė nemažai dėmesio.
Mūsų smuiko mokyklos lygis aukštai vertinamas, tad žinia apie Mozarto smuiko prezentaciją būtų labai palankiai sutikta Lietuvos muzikos mokyklose (jų turime per šimtą). Daugybė žmonių galėtų išgirsti autentišką instrumento skambesį, kuris buvo patrauklus Mozarto ausiai, grojant talentingam Lietuvos jaunimui. Gal galėtumėte atskleisti kelis Mozarto smuiko istorijos momentus?
Pažinęs unikalią Lietuvos sostinės senamiesčio aurą, Valdovų rūmus, Filharmoniją, Muzikos ir teatro akademiją matau aiškias sąsajas su mūsų minimo instrumento epocha ir jo pristatymo galimybėmis. Jį pagamino italų smuikų meistras Pietro Antonio Dalla Costa 1764 m. Trevize, netoli Venecijos. Mozartas tuo smuiku grojo gyvendamas Vienoje. Tai puikiai iki mūsų dienų išsaugotas instrumentas. Costa buvo garsiųjų Kremonos, Šiaurės Italijos mokyklos, atstovų brolių Antonio ir Girolamo Amati mokinys. Instrumento autentiškumą patvirtino ekspertai. Jau teko patirti, kad kiekvienam, grojančiam juo kamerinę muziką ar su orkestru, smuikas suteikia didelį kūrybinį impulsą.
Su jaunimu siejame mintį suburti Lietuvos Mozarto orkestrą.
Mintis apie bendrą jaunimo muzikavimą yra puiki, ir aš linkiu, kad ją pasisektų įgyvendinti. Girdėjau, kad ir Zalcburge kalbama šia tema. Bendras Mozarto orkestras leistų nuolat prisiminti muzikavimo kokybės sampratos svarbą. Turint omenyje tokius LAD projekto partnerius kaip LMTA, Nacionalinę filharmoniją ir jūsų muzikos mokyklas, tikriausiai galime sakyti, kad turime visas galimybes sėkmingai šią mintį įgyvendinti. Be abejo, tokioms idėjoms reikia finansinės paramos. Manau, kai mes kartu pradėsime ieškoti finansavimo šaltinių, fondas „Mozarteum“ galėtų rimtai svarstyti galimybę palaikyti ir prisidėti prie tolesnių jūsų draugijos žingsnių šia kryptimi, tai būtų parama ir „Lietuvos Mozarto draugų“ veiklai.
Turint omenyje LMTA studijų kryptis, muzikos mokslininkams yra aktualu stiprinti ryšius su „Mozarteum“ kolegomis, planuojant bendrus Mozarto kūrybos tyrimus ir jų sklaidą. Tai padėtų šiuolaikiškai atskleisti neblėstantį Mozarto aktualumą ir žavesį.
Aš pastebėjau jūsų jaunimo žinių troškimą, kalbų mokėjimą, laisvą mintį ir sugebėjimą bendrauti. Įsitikinau, kad Lietuvoje auga puikus jaunimas, kuris tuoj pat įsijungs į mūsų bendrą veiklą. Štai dvi Muzikos istorijos katedros studentės Brigita ir Vaida padėjo surengti mūsų susitikimą su LMTA bendruomene. Rudenį du „Mozarteumo“ mokslininkai atvyks į LAD tarptautinio muzikų simpoziumo „Mozartas Lietuvoje – 45“ renginius.
Zalcburgo landtago pirmininkė dr. Brigitta Pallauf apibūdino mūsų šalių bendradarbiavimą kaip vieną sėkmingiausių pavyzdžių, kaip nuosekliai ir konceptualiai vykstantį procesą. Pone prezidente, ką Jūs apie tai manote?
Išgirdome tikrai gerų minčių apie naujų ryšių kūrimą, kitaip tariant, kultūrinių tiltų statybą. Tai politikos kryptis, iškelianti kultūros reikšmę mūsų visuomenėms, numatanti ir atverianti kultūros projektų finansavimo galimybes. Mano dėmesį atkreipė Seime eksponuojama Zalcburgo grafikų Hannes Engelhardt, Peterio ir Reginos Riedlių paroda „Laisvės kaina“ ir jos atidarymo metu skambėję LMTA studentų ir absolventų styginio kvarteto „Mettis“ akordai. Malonu buvo girdėti Lietuvoje nuolat prisimenamų ir gerbiamų Zalcburgo žmonių, stiprinančių abiejų šalių ryšius, pavardes: tai ilgametis Lietuvos garbės konsulas Zalcburge dr. Peteris Krönas, dabartinis garbės konsulas architektas Erichas Wagneris bei kiti. Ypatingu įvykiu konferencijoje tapo zalcburgiečio rašytojo ir lietuvių literatūros vertėjo Corneliuso Hello apdovanojimas Kultūros ministerijos Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Kultūros viceministrė Patricija Poderytė savo pranešime prisiminė ir prasmingą lietuvių menininkų veiklą šiandieniniame Zalcburge. Ten gyvena pianistės, universiteto „Mozarteum“ dėstytojos Irma Kliauzaitė, Gaiva Bandzinaitė, žinoma dirigentė Mirga Gražinytė, chorinių festivalių organizatorius Arūnas Pečiulis, taip pat nemažai lietuvių studijuoja pas „Mozarteumo“ profesorių, LMTA garbės daktarą Josefą Wallnigą.
Jei dar prisiminsime žymią dainininkę Liliją Šukytę, buvusią ilgametę universiteto „Mozarteum“ profesorę, tai turėsime gražų būrį talentingų lietuvių kilmės muzikų Zalcburgo kultūros padangėje. Todėl šiandien mūsų bendradarbiavimo saitai yra ypač prasmingi. Atsisveikindamas norėčiau dar kartą padėkoti už man parodytą dėmesį LR Seimo Tarpparlamentinės grupės su Austrija pirmininkui dr. Arvydui Vidžiūnui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, Lietuvos ir Austrijos draugijai, kultūrinių institucijų vadovams ir visiems jų padėjėjams, parengusiems mano vizitą.
Dėkoju už pokalbį.
Taip pat dėkoju visiems parėmusiems LAD projektą ir globojusiems svečius: Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondo direktorei Birutei Karosienei, UAB „Silberauto“ direktoriui Rimantui Stankevičiui, entuziastingiems LAD nariams – valdybos pirmininko pavaduotojai Kristinai Valentonienei, generalinei sekretorei Karmelai Rudaitienei, valdybos nariams prof. dr. Juozui Antanavičiui, Rostislavui Volodzko, taip pat prof. dr. Olegui Poliakovui, doc. Leonui Kižlai, LMTA Muzikos istorijos katedros vedėjai dr. Laimai Budzinauskienei, studentėms Brigitai Jurkonytei, Vaidai Urbietytei- Urmonienei, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų projektų vadovei Ritai Bacevičienei, muzikologei Ritai Nomicaitei.
Dr. J. Honsigas-Erlenburgas, Austrijos ambasadorium dr. J. Špicerisas ir styginių kvartetas „Mettis“Dr. J. Honsigas-Erlenburgas ir styginių kvartetas „Mettis“Pokalbis su Nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene
