7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„Flute Focus“

Festivalis „Druskomanija“ pristato: fleitininkė Ewa Liebchen

Paulina Nalivaikaitė
Nr. 19 (1298), 2019-05-10
Muzika
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.

„Druskomanijos” festivalio viešnia iš Lenkijos, fleitininkė Ewa Liebchen – viena ryškiausių šiuolaikinės muzikos atlikėjų. Muzikantė, įvaldžiusi fleitas nuo piccolo iki bosinės, aktyviai koncertuoja su šiuolaikinės muzikos ansambliais, kartu su kolega fleitininku Rafału Jędrzejewskiu yra įkūrę duetą „Flute o’clock“. E. Liebchen atlieka įvairių kūrėjų muziką, tačiau taip pat jai svarbu skatinti ir garsinti savo šalies kompozitorių kūrybą. Fleitininkė aktyviai bendradarbiauja su jaunosios ir viduriniosios kartos kompozitoriais ir gali pasidžiaugti specialiai jai sukurtų kūrinių gausa. Gegužės 11 d. Vilniuje, Kompozitorių namuose E. Liebchen surengs solinį pasirodymą „Flute Focus“, kuriame skambės lenkų, lietuvių ir kanadientės muzika fleitai ir elektronikai. Artėjant koncertui, pakalbinome atlikėją.

 

Ewa, esi susitelkusi išskirtinai į šiuolaikinės muzikos atlikimą. Tad pirmiausia įdomu paklausti, kuo ši muzika (ir jos atlikimas) Tau patrauklesnė už klasikinį repertuarą?

 

Tradicinį meninį ugdymą, mokymąsi muzikos mokykloje, po to – studijas muzikos akademijoje, meistriškumo kursus ir dirbtuves visuomet lydi tam tikras konkurencijos elementas ir nuolatinis lyginimas su kitais. Susiduriame su tuo pačiu repertuaru kaip ir daugelis kitų atlikėjų prieš mus ir po mūsų, tobuliname kiekvieną natą, kiekvieną interpretacijos niuansą. Grojimo tobulinimas tampa tikslu, o ne priemone. Man asmeniškai šiuolaikinė muzika tapo erdve, kur galiu laisvai save realizuoti kaip muzikantę: suteikiu kūriniams galutinę formą, darau įtaką jų skambesiui ir tam, kaip tuos kūrinius prisimins klausytojai – nėra jų atlikimo tradicijos, o šiuolaikinė atlikimo kalba suteikia neribotas galimybes.

 

XX a. (ypač antroje pusėje) Lenkijoje įsitvirtino stiprios šiuolaikinės muzikos tradicijos, kai kurios tendencijos (pvz., sonorizmas) paskatino atsirasti terminą „lenkų mokykla“, labiausiai siejamą su Krzysztofo Pendereckio muzika. Kokia situacija yra dabar? Kokias tendencijas pastebėjai lenkų šiuolaikinės muzikos scenoje, kokie kompozitoriai ryškiausi dabar?

 

Lenkų muzikos scena šiuo metu labai įvairi, bet manau, kad tokia tendencija vyrauja visoje Europoje. Galima paminėti viduriniosios kartos  kompozitorius, pvz., Pawełą Szymańskį ar Pawełą Mykietyną, tačiau ypač tarp jaunosios kartos turime daug įdomių menininkų. Kai kurie jų vis dar naudojasi klasikinėmis kūrybos priemonėmis, tačiau daugybė jaunų kūrėjų palieka šį kelią ir, pavyzdžiui, naudodami elektroniką, vaizdo įrašus ir kitas medijos priemones sukuria tarpdisciplinines garso instaliacijas ar kūrinius, aktyviai įtraukiančius suvokėją. Vis dažniau įkvepia nemuzikiniai, socialiniai ar žiniasklaidos kontekstai – „YouTube“, socialinė medija. Dažnai menas nebėra kūryba, bet apdorojimas.

 

Ar Tavo instrumentas – fleita – yra populiarus tarp šiuolaikinės muzikos kūrėjų?

 

Jau daugelį metų bendradarbiauju su kompozitoriais, kurie lenkų muzikos fleitai repertuarą praturtino daugybe kūrinių. Fleita dėl savo specifinio pūtimo tipo siūlo puikias garso galimybes, visada buvo ir tebėra įkvepianti kompozitorius. Tačiau, mano nuomone, labai svarbus yra tiesioginis atlikėjo ryšys su kompozitoriumi ir abipusis įkvėpimas.

 

Kokia yra Tavo tipinė publika? Kokie žmonės dažniausiai ateina paklausyti fleita atliekamos šiuolaikinės muzikos?

 

Manau, šiuo atveju galime kalbėti apibendrintai, apskritai apie šiuolaikinės muzikos suvokėją. Iš mano pastarųjų metų pastebėjimų atrodo, kad, be grynai muzikinės aplinkos, naujoji muzika patiria didžiulį susidomėjimą iš teatro žiūrovų. Bent jau taip nutiko Varšuvoje, kur dvi labiausiai pripažintos šiuolaikinio teatro trupės – Naujasis Krzysztofo Warlikowskio teatras ir TR Warszawa –dabar yra scenos, tuo pat metu vykdančios daugybę muzikinių projektų. Šios terpės įsismelkė į muzikos lauką ir publika natūraliai tuo pasekė.

 

Kokias priemones naudoji, kad praturtintum fleitos skambesį? Kokius, Tavo nuomone, privalumus (o gal trūkumus) tokiam subtiliam akustiniam instrumentui kaip fleita atnešė elektronika?

 

Atsiradus instrumento garso amplifikacijai, kompozitoriams patrauklios tapo visos, net ir pačios tyliausios ir subtiliausios grojimo technikos. Dabar klausytojas gali perskaityti ir išgirsti net ir intymiausią garsą, šlamesį, atgarsį ar bildesį. Įdomus tapo fiziologinis grojimo fleita aspektas, garso išgavimo procesas, atlikėjo kvėpavimas ar netyčiniai instrumento garsai.

 

O kokie kyla iššūkiai, atliekant šiuolaikinę muziką fleita?

 

Šiuolaikinei muzikai reikalinga gera klasikinio grojimo technika. Kiekvienas, kuris teigia kitaip, tiesiog nesupranta, ką sako. Šiuolaikines grojimo technikas dažniausiai sunku įvaldyti, jos reikalauja pratybų, kad galėtum laisvai jomis naudotis. Derinant naujas atlikimo technikas su klasikiniu skambesiu reikia daug aparato lankstumo – pūtimo, oro srauto valdymo ir kt.

 

Taip pat norėčiau pakalbėti apie koncerto programą. Grosi penkis kūrinius; gal galėtum trumpai juos pakomentuoti kaip atlikėja? Ir kas šioje programoje galėtų būti įdomiausia klausytojams?

 

Koncertą pradėsiu dviem moterų kūriniais – tą pačią kartą atstovaujančių kompozitorių, gyvenančių skirtingose pasaulio dalyse: tai Marta Śniady iš Lenkijos ir Bekah Simms iš Kanados. Abiejose kompozicijose naudojama elektronika, Martos pjesėje – ir vaizdo įrašas; manau, kad šis derinys gali būti įdomus. Po to grosiu du lietuvių kompozitorių kūrinius, prie kurių dirbdama esu labai laiminga: tai Ievos Parnarauskaitės ir Vytauto Germanavičiaus kompozicijos, kurias pasirinkau iš pateiktų atviro kvietimo pasiūlymų. Pabaigoje skambės kūrinys „Halny“, kurį parašė Sławomiras Kupczakas, kompozitorius, su kuriuo dirbu jau daugelį metų. „Halny“ yra titulinis kūrinys mano soliniame albume „Electric Sheep“, kuris buvo išleistas 2018 m. „Halny“ atstovaus Lenkijai 66-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje – šiuolaikinės muzikos radijo produkcijos konkurse – ir bus atliktas gegužės 13 d. Argentinoje.

 

Dėkoju už pokalbį.

 

Ewos Liebchen koncertas „Flute Focus“ – gegužės 11 d. 20 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius). Renginys nemokamas.

 

Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.
Ewa Liebchen. Organizatorių nuotr.