7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Skriski, skriski Lietuvėlėn (II)

Įspūdžiai iš tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“ koncertų

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 20 (1299), 2019-05-17
Muzika
Morta Kačionaitė, Olaf Andreas Strand,  Martin Solb Stangebye. Asmeninio archyvo nuotr.
Morta Kačionaitė, Olaf Andreas Strand, Martin Solb Stangebye. Asmeninio archyvo nuotr.

Pabaiga, pradžia Nr. 17, 2019-04-26

 

Yra manančiųjų, kad šių metų „Sugrįžimų“ koncertai dar įdomesni nei ankstesniųjų. Balandžio 15 d. puikios akustikos Taikomosios dailės ir dizaino (TDDM) salėje geriausias dovanas klausytojams teikė išskirtiniais gabumais ir aukštu profesiniu pasirengimu pasižymintys trys Norvegijos muzikos akademijos studentai. Klarnetą tobulai įvaldžiusi lietuvaitė Morta Kačionaitė šiemet kartu su violončelininku Martinu Solbu Stangebye bei pianistu Olafu Andreasu Strandu laimėjo Norvegijos muzikos akademijos kamerinės muzikos konkursą. Muzikų dinastijos atstovė, Antano Taločkos ir Algirdo Budrio mokinė, ne vieno tarptautinio konkurso laureatė, Morta pernai įstojo į Stokholmo (Švedija) Karališkąjį muzikos koledžą ir Norvegijos muzikos akademiją. Violončelininkas Martinas Solbu Stangebye pagal talentų programą mokėsi Oslo (Norvegija) „Barratt Due“ muzikos institute, Danijos Karališkojoje muzikos akademijoje, o nuo 2018 m., kaip ir Morta, studijuoja Norvegijos muzikos akademijoje. Šiuo metu jis yra Bergeno filharmonijos, Stavangerio, Kristiansando simfoninių orkestrų ir Pėčo (Vengrija) filharmonijos kviestinis muzikantas. Jauniausias koncerto dalyvis, 19-metis pianistas Olafas Andreas Strandas dalyvavo keliuose Norvegijos festivaliuose, tarptautiniame Viktorijos menų festivalyje Maltoje, grojo solo su Norvegijos radijo ir Trondheimo simfoniniais orkestrais.

 

Šie talentingi muzikai programos pradžioje jaunatviškai pakiliai, entuziastingai interpretavo ankstyvąjį Ludwigo van Beethoveno Trio B-dur, op. 11, o koncerto pabaigoje – vėlyvąjį Johanneso Brahmso kūrybos perlą – Trio a-moll, op. 114. Jau nuo pat pirmų frazių jautėsi, kaip skirtingų meninių individualybių atlikėjai sugeba puikiai derėti ansamblyje. Išskirtinis interpretacijų bruožas – entuziastingai, jaunatviškai ryškiai įsiplieskiančius epizodus staiga sutramdyti ramiais, tylutėliais, meditaciniais skambesiais. Tai ypač tiko Beethoveno Trio. Smagiai nuteikė nedidelis epizodas, kuriame jautrios, subtilios M. Kačionaitės ir išmintingo, ramaus violončelininko M. Solbu Stangebye muzikavimą ėmė gožti veržlusis pianistas, matyt, susižavėjęs savo partijos boso linijoje tokatiškai spyruokliuojančiais garsais. Martinas, iškėlęs ranką, net bandė raminti kolegą, tačiau tai nepadėjo, gal Olafas net nepastebėjo to rankos „plasnojimo“.

 

Stilistiškai analogiškai atliktas ir Brahmso Trio, kuriame buvo ryškiai interpretuojamos skirtingos keturių kūrinio dalių nuotaikos. Reikia tikėtis, kad ateityje šio Trio traktuotėje atlikėjai atras daugiau filosofinio apmąstymo, brandžios gilumos.

 

Labai aukštą profesinį lygį, virtuozinį pajėgumą M. Kačionaitė pademonstravo Jörgo Widmanno pjesėje „Fantasie“ klarnetui solo. Neįtikėtini efektai, ryški nuotaikų, dinamikos kaita nuo ppp iki ff, skirtingų vaizdinių įprasminimas stebino ir žavėjo. Šiai moderniai solo muzikai tiko ir atlikėjos treptelėjimai bei energingi kūno judesiai, ko patarčiau vengti, pavyzdžiui, grojant ansamblyje, nes atlikėjos lankstymasis sulig kiekviena fraze kiek trikdė Brahmso dramaturginę muzikos tėkmę ir blaškė klausytojų dėmesį.

 

Visai kitaip – subtiliai, švelniai – su Olafu Andreasu Morta interpretavo Balio Dvariono Valsą klarnetui ir fortepijonui. Šis koncertas buvo vienas ryškiausių festivalyje ir kėlė didžiausią emocinį jaudulį.

 

Balandžio 16 d. LR Užsienio reikalų ministerijoje klausytojai susidomėję išklausė keletą pranešimų konferencijoje „Kuriu Lietuvą kaip muziką“.

 

Balandžio 17 d. TDDM salėje koncertavo trys jauni vyrai, dviejų keliai susidūrė Amsterdamo konservatorijoje. Pianistas Augustinas Eidukonis, vėlgi muzikų šeimos atstovas, 2014 m. įstojo į Londono Karališkąją akademiją ir Liubeko muzikos akademiją, o 2017–2018 m. pagal „Erasmus“ mainų programą studijavo Amsterdamo konservatorijoje. Čia susipažino su Portugalijoje gimusiu fagotą studijuojančiu Marco António Couceiro Gonçalvesu ir pasiūlė kartu koncertuoti Lietuvoje. Augustino brolis violončelininkas Kasparas Eidukonis dabar studijuoja Briuselio Karališkojoje konservatorijoje.

 

Augustinas visą vakarą skambino solo, akompanavo arba buvo kamerinių kūrinių atlikimo dalyvis. Koncerto programą jis pradėjo „kietu riešutėliu“ – kruopščiai išanalizuota Johanno Sebastiano Bacho Partita Nr. 3 a-moll, kurioje jautėsi pirmo atlikimo jaudulys. Sklandžiai jam sekėsi akompanuoti fagotininkui M. A. Gonçalvesui, kuris gražiu instrumento tembru interpretavo Balio Dvariono Temą su variacijomis fagotui ir fortepijonui. Kasparas su broliu Augustinu dėmesingai, nuotaikingai pagriežė prancūzų vargonininko ir kompozitoriaus Léono Boëllmanno ne aukščiausio meniškumo Sonatą violončelei ir fortepijonui a-moll, op. 40.

 

Fagotininkas iš Portugalijos su A. Eidukoniu sėkmingai atliko Alexandre’o Tansmano Sonatiną, kurios fortepijono partija grindžiama gana sudėtingais virtuoziniais pasažais (beje, fortepijonas kartais stelbė fagotą). Abu atlikėjai stengėsi dinamikos prasme įvairiai traktuoti šį kūrinį, nors jo muzika nelabai išradinga. Gražiai nuskambėjo jautriai šių muzikantų bisui atliktas Eugène Jancourt’o „Nocturne d’apres John Field“, op. 124, fagotui ir klavyrui.

 

Smagus koncertas įvyko balandžio 23 d. Vilniaus rotušėje. Išaugusiu savo profesiniu potencialu publiką džiugino mecosopranas Miglė Žaliukaitė-Limantas iš JAV, kuriai atliekant duetus ir tercetus talkino Lietuvos dainininkai: Natalija Katilienė (sopranas) bei Deividas Staponkus (baritonas). Jis jausmingai dainavo ir solo – Roberto Schumanno „Dvi venecijiečių dainas“ (iš ciklo „Mirtos“, op. 25). Visą vakarą fortepijonu akompanavo patyrusi koncertmeisterė Eglė Perkumaitė, o vieną šios skambios akustikos salės sieną tapybos darbais papuošė Miglės sutuoktinis Martynas Limantas.

 

Buvusi „Liepaitė“ M. Žaliukaitė-Limantas studijas baigė Bostono Naujosios Anglijos konservatorijoje (Masačusetso valstija). Vėliau studijavo Eastmano muzikos mokykloje Ročesteryje (Niujorko valstija). Solistę remia Ročesterio Lietuvių paveldo bendruomenė. Nuo 2017 m. Miglė studijuoja Bostono universitete. Ji organizuoja ir dalyvauja daugelyje koncertų bei paramos rečitalių Ročesteryje ir Lietuvoje.

 

Su N. Katiliene M. Žaliukaitė-Limantas duetu padainavo Brahmso „Keturis duetus“, op. 61, ir André Messager Blanš Mari ir Mari Blanš duetą iš muzikinės komedijos „Mažieji Mišu“ bei Helenos ir Floristano duetą iš operetės „Veronika“, kurio metu abi vokalistės daug vaidino, išdykavo. Gaila, kad skardus N. Katilienės sopranas vis stelbė švelnesnį mecosoprano tembrą. Garso balanso prasme geriau sekėsi Miglės duetai su D. Staponkumi. Wolfgango Amadeus Mozarto duete „Il core vi dono“ iš operos „Visos jos tokios“ bei Dvariono „Oi, užkilokit vartelius“ sklandžiai derėjo ne tik traktuotės, bet ir tembrai. Panašiai nuskambėjo tercetas „Soave sia il vento“ iš tos pačios Mozarto operos, kuriame taip pat norėjosi girdėti ne forsuotų garsų skambesį, o daugiau lengvumo, grakštumo.

 

Ryškiausiai M. Žaliukaitė-Limantas savo gebėjimus atskleidė kameriniame repertuare. Išraiškingai atliko Schumanno vokalinį ciklą „Karalienės Marijos Stiuart eilėraščiai“, op. 135, įdomiai, nuotaikingai ir su vaidybos elementais traktavo lietuviško repertuaro subtilybes Kazimiero Viktoro Banaičio dainoje „Atsiminimas“, Konrado Kavecko „Na tai kas“ bei Konstancijos Brundzaitės „Jei nebūtų saulės. Trys puslapiai iš Salomėjos Nėries dienoraščio“. Savo energingą prigimtį Miglė pabrėžė drąsiai, įžūliai atlikusi Georges’o Bizet Habanerą iš operos „Karmen“, ypač – Williamo Bolcomo dainą „Pakvaišusi moteris“ iš ciklo „Įkvėpsiu kalnų oro“ bei to paties autoriaus „George“ iš ciklo „Kabareto dainos“ – vaikščiodama po salę, šūkčiodama, persirenginėdama, mėtydama peruką, keisdama balso tembrą bei dinamiką.

 

Jauniausių festivalio dalyvių pasirodymams buvo skirti jaukūs Stasio Vainiūno namai. Balandžio 24 d. savo pasiekimus čia demonstravo žinomų atlikėjų ir pedagogų – pianisto Aido Puodžiuko ir smuikininko Dainiaus Puodžiuko – ugdytiniai. Tobulinęsi bei koncertuojantys įvairiose pasaulio šalyse, po keleto metų veiklos JAV sugrįžę į Tėvynę, Puodžiukai šiame koncerte parodė savo pedagoginio darbo vaisius. Išgirdome gana sudėtingus kūrinius, reikalaujančius profesinės brandos. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Viktorija Viršilaitė užtikrintai, susikaupusi solo pagriežė dvi dalis Bacho Partitos smuikui Nr. 1 h-moll ir Fritzo Kreislerio Rečitatyvą ir scherzo. LMTA magistrantė Agata Ursul dar brandžiau traktavo Bacho Partitos smuikui solo Nr. 2 d-moll Čakoną.

 

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktokė pianistė Gabrielė Agilė Bajoraitė maksimaliai sukaupusi dėmesį paskambino Albano Bergo Sonatą, op. 1, ir Fryderyko Chopino Scherzo Nr. 2 b-moll, op. 31. Koncertą vedęs ir daug įdomios informacijos pateikęs muzikologas Vaclovas Juodpusis pasidžiaugė suradęs duomenų, kad šios Bergo Sonatos premjera Austrijoje įvyko 1911 m., būtent tą pačią dieną, kaip ir koncertas. Palinkėkime šioms jaunoms atlikėjoms ir toliau taip kantriai tobulinti savo gebėjimus.

 

Balandžio 26 d. TDDM koncertavo tarptautinis kolektyvas iš Nyderlandų „Edson Ensemble“: Remi J. Edson (Remigijus Kažukauskas, fleita), Antonas Jakimenko (klarnetas), Ūla Klebanovaitė (smuikas), Audinga Musteikytė (altas), Gediminas Steponavičius (kontrabosas). Šiuo metu keturi iš jų tobulinasi Amsterdamo konservatorijoje, o ansamblio vadovas R. Kažukauskas Utrechto konservatorijoje baigė džiazinio atlikimo ir klasikinės fleitos antrąsias bakalauro studijas bei magistrantūrą. Jis dar koncertuoja su Nyderlandų fleitų ansambliu „Blow Up“, fusion grupe „Tyranni Flock“. Kaip rašoma „Sugrįžimų“ buklete, „Edson Ensemble“ įkurtas 2013 m. Utrechto konservatorijoje. Kolektyvui teko groti įvairaus žanro muziką, keisti kolegas, pritaikyti naujų instrumentuočių, todėl repertuaras aprėpia įvairių stilių muziką – nuo romantinės iki postmoderniosios, džiazo bei specialiai jiems rašytų ir paties R. Kažukausko aranžuotų kūrinių. Šiam sezonui ansamblis parengė džiazinę programą iš mažai girdėtų kūrinių ir pačių rašytų kompozicijų.

 

Visus programos Vilniuje kūrinius aranžavo ar adaptavo R. Kažukauskas, o antra koncerto dalis prasidėjo nuotaikingu jo kūriniu „Dear Baloo“. Gaila, kad pirmoje koncerto dalyje atliktos įvairių garsių autorių (Johno Coltrane’o, Vince’o Mendozos, Jorio Roelofo, Chicko Corea, Charlesio Minguso) kompozicijos skambėjo panašiai, gan monotoniškai, be kūrybinės ugnelės. Per koncerto pertrauką paaiškėjo, jog atlikėjai labai užimti studijomis, gyvena skirtingose vietose ir sunkiai randa laiko drauge pagroti, o į koncertą Vilniuje vos spėjo atvykti. Kelionės nuovargis, matyt, nespėjo nuslūgti. Kur kas gyvybingiau šie puikūs profesionalai muzikavo antroje koncerto dalyje – įvairesne dinamika, ryškesnėmis kulminacijomis, įtaigesne ritmika. Koncerto pabaigoje nuskambėjo Duke’o Ellingtono „The Single Petal of a Rose“, jį nuotaikingai atliko R. Kažukauskas su G. Steponavičiumi, be kurio energingo ir meistriško muzikavimo nebūtų įmanoma džiaugtis įmantriais ritmais per visą koncertą.

 

Pasaulio lietuvių metams skirto XXI tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ iškilmingas uždarymo koncertas įvyko balandžio 30 d. LR Vyriausybės rūmuose. Darbščių ir profesionalių Lietuvos muzikų rėmimo fondo darbuotojų pastangas prisidėti prie talentingų Lietuvos muzikų sugrįžimo savo apsilankymu ir sveikinimo kalbomis pagerbė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, iki renginio pabaigos pasiliko kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. LMRF direktorė ir festivalio sumanytoja Liucija Stulgienė kvietė įsigilinti į „Sugrįžimų“ svarbą ir finansiškai prisidėti prie galimybių organizuoti šiuos festivalius ir ateityje, nes kol kas menkai suprantama, kad be svaresnės paramos šis ypatingos reikšmės renginys gali neišlikti.

 

Koncertas nudžiugino įvairiais aspektais: jaunos pianistės, dabar besidarbuojančios Barselonoje, Paulinos Dūmanaitės įkvėptu, prasmingu įspūdingų kūrinių atlikimu; patyrusių profesionalų –Dresdeno filharmonijos styginių kvarteto įtaigiu, precizišku muzikos paveldo „perlų“ traktavimu; meistrišku japonų kilmės pianistės, Dresdeno C.M. von Weberio muzikos akademijos profesorės Rieko Yoshizumi skambinimu.

 

Koncerto programą pradėjo lietuviai. Tarptautinių konkursų laureatas tenoras Edgaras Davidovičius jautriai, kameriniu stiliumi padainavo Skalno dainą „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“. Jam subtiliai akompanavo patyręs koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras. Po įspūdingo P. Dūmanaitės pasirodymo jie panašiai įsijautę atliko Algimanto Bražinsko „Ugnelę“, Algimanto Raudonikio „Švelnumą“, Franzo Leháro Sučongo ariją iš operetės „Šypsenų šalis“ ir Salvatore’s Cardillo „Catari, catari“ („Core ’ngrato“).

 

Temperamentingai, su ugnele Paulina paskambino Isaaco Albénizo „Uostą“, subtiliai Dvariono Valsą g-moll, o Chopino Scherzo cis-moll, op. 39, dar labiau atskleidė stipriąsias jos talento savybes – gebėjimą įsijausti iki pačių muzikos gelmių, perteikti turinį, vientisai dramaturgiškai sujungti visą muzikos tėkmę. Ne be reikalo prieš koncertą kultūros ministras M. Kvietkauskas P. Dūmanaitę apdovanojo kasmetine „Jaunojo muzikos atlikėjo“ premija.

 

Antroje koncerto dalyje griežė Dresdeno filharmonijos styginių kvartetas, kuriam išėjus į sceną pasigedome jo įkūrėjos, gerai Lietuvoje pažįstamos smuikininkės Dalios Stulgytės-Richter. Pasirodo, dėl peties operacijos ji tik atlydėjo savo kolegas į Lietuvą, o savo pirmojo smuiko partiją patikėjo kolegei, Dresdeno filharmonijos simfoninio orkestro (beje, Dalia yra šio orkestro koncertmeisterė) smuikininkei Deborai Jungnickel, kuri puikiai įsiliejo į šį kolektyvą. Antro smuiko partiją griežia Denise Nittel (Austrija), altu išskirtinai gražiu tembru muzikuoja Matanas Gilitchensky (Izraelis), violončele – Hansas-Ludwigas Raatzas (Vokietija). Visi jie – įvairių prestižinių konkursų laureatai. D. Stulgytė-Richter kolegas išmokė griežti ir Čiurlionio Styginių kvartetą c-moll, girdėjome Allegro moderato dalį. Reikia pripažinti, kad muzika liejosi labai gaiviai ir gražiai. Kiek blankesnį įspūdį paliko Gabrielio Fauré Fortepijoninio kvarteto Nr. 1 c-moll, op. 15, pirma dalis Allegro molto moderato, nes beveik nesigirdėjo fortepijono partijos. Fortepijono dangtis buvo vos pravertas, garsas sklido silpnai, todėl liejosi tik išraiškingas stygininkų muzikavimas. Visai kitaip suskambo romantiškas Schumanno keturių įspūdingų dalių Fortepijoninis kvintetas Es-dur, op. 44. Aukštai pakėlus fortepijono dangtį, jau girdėjosi profesorės R. Yoshizumi ansambliškai tiksliai atliekama virtuozinė, labai sudėtinga fortepijono partija. Kvartetui griežiant visada žavi labai gražus, puikiai suderintų instrumentų skambesys, taurus, preciziškas muzikavimas, išraiškingas tarpusavio bendravimas sklandžiai perimant temų pravedimus, ryškiai, profesionaliai pateikiama kūrinio forma.

 

Dieną prieš šį koncertą, balandžio 29-ąją, Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje D. Stulgytė-Richter, M. Gilitchensky ir H.-L. Raatzas vedė atviras meistriškumo pamokas, į kurias susirinko daug klausytojų. Ten šie muzikai įrodė, kad puikiai dirba pedagoginį darbą, moka gražiai bendrauti su vaikais, įkvėpti jiems meilę muzikai. Tikėkimės, kad mūsų valdžia supras „Sugrįžimų“ svarbą ir kitais metais vėl sulauksime gausaus talentingų muzikų būrio. Būtina padėkoti festivalio globėjams, rėmėjams, partneriams, o ypač – Rasai ir Kaziui Starkevičiams, Reginai Gytei Narušienei ir Šarūnui Biručiui.

Morta Kačionaitė, Olaf Andreas Strand,  Martin Solb Stangebye. Asmeninio archyvo nuotr.
Morta Kačionaitė, Olaf Andreas Strand, Martin Solb Stangebye. Asmeninio archyvo nuotr.
„Edson ensemble“. A. Duobienės nuotr.
„Edson ensemble“. A. Duobienės nuotr.