Tyrimas nustatė, kad kultūrinio gyvenimo dalyviai yra pilietiškesni ir laimingesni

Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas gyventojų tyrimas apie kultūros produktų ir paslaugų vartojimą, jų prieinamumą ir kokybę atskleidė, kad aktyviausiai į kultūrą įsitraukia Kauno ir Klaipėdos miestų bei Alytaus apskrities gyventojai, o kultūros prieinamumas geriau nei vidutiniškai vertinamas Vilniuje ir Kaune, kultūros kokybė – Vilniuje ir Kauno bei Alytaus apskrityse.

Padaugėjo gyvai kultūrą vartojančių gyventojų

Tyrimo autorė dr. Laima Nevinskaitė teigė, kad kultūros vartojimas išlieka absoliutus, tik 23 žmonės iš tyrime dalyvavusių 3307 nurodė nevartojantys kultūros paslaugų. 97 proc. apklaustųjų žiūri filmus, 93 proc. skaito knygas ir periodinę spaudą, 85 proc. lankė scenos menų renginius arba žiūrėjo jų įrašus. Tyrėja pastebėjo, kad, palyginti su 2020 m., išaugo domėjimasis architektūros renginiais, gyvas muziejų lankymas, šiek tiek sumažėjo naudojimasis bibliotekų paslaugomis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad padaugėjo žmonių, kurie gyvai vartojo bent keturias kultūros paslaugas. Nors šiek tiek sumažėjo dalyvavimas kultūroje, t.y. mažesnė dalis gyventojų savanoriavo, užsiėmė labdaringomis ar bendruomeninėmis veiklomis, bendrai įsitraukimas į kultūrą padidėjo.

Gyventojai ir toliau palankiai vertina kultūros prieinamumą ir kokybę

Kultūros prieinamumo ir kokybės vertinimo rodikliai, palyginti su 2020 m. tyrimo duomenimis, nesikeitė. 2023 m. 66 proc. apklaustų gyventojų palankiai vertino kultūros produktų prieinamumą, o 67 proc. – kokybę. Geriausiai jie vertino viešųjų bibliotekų, filmų ir muziejų prieinamumą, prasčiausiai – archyvų. Vis dėlto palyginus su 2020 m., archyvų prieinamumas išaugo 12 proc., muziejų – 10 proc., o knygų ir spaudos – sumažėjo 10 proc.

Gyvai prieinamas turinys vertinamas geriau negu skaitmeninis

2023 m. tyrimas atskleidė, kad gyvai prieinamu turiniu patenkinti 57 proc., o skaitmeniniu – 45 proc. apklaustų gyventojų. Viešųjų bibliotekų, muziejų, scenos menų, filmų, knygų ir spaudos prieinamumas gyvai vertinamas geriau nei skaitmeninis. Išsiskyrė tik archyvai, kurių tiek skaitmeninis, tiek gyvas turinys vertintas vienodai.

Panaši situacija išryškėjo ir vertinant gyvo bei skaitmeninio turinio kokybę. 62 proc. respondentų nurodė, kad buvo patenkinti kultūros paslaugų kokybe, o 43 proc. – skaitmeninio turinio kokybe. Jie geriausiai įvertino kino filmų skaitmeninio turinio kokybę, blogiausiai – archyvų.

Sustiprėjo gyventojų pilietiškumas

Šių metų tyrime išliko ir ankstesniuose pastebėta tendencija, kad beveik 9 iš 10 apklaustų gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai, o 8 iš 10 pritarė, kad jų asmeninis tapatumas yra tvirtai susijęs su Lietuvos kultūra. Taip pat išaugo ir ne lietuvių tautybės gyventojų, teigiančių, kad jų asmeninis tapatumas susijęs su Lietuvos kultūra, dalis. Nevinskaitė pastebi, kad padaugėjo gyventojų, lankiusių istorinės atminties įprasminimo renginius. Pasak jos, šiuos pokyčius būtų galima sieti su Ukrainos įvykiais, tačiau tai gali būti ir ilgalaikės tendencijos atspindys. Tyrėja akcentavo, jog kultūrą vartojantys žmonės dažniau pritarė teiginiui, kad jų tapatumas yra susijęs su Lietuvos kultūra.

Laikas, susidomėjimo stoka ir kaina – kliūtys įsilieti į kultūrinį gyvenimą

Kaip pagrindines kliūtis įsilieti į kultūrinį gyvenimą gyventojai nurodė laiko, intereso stoką, taip pat kainą, tačiau bendrai šios problemos mažėja. Tyrimas atskleidė, kad 2023 m. mažiau žmonių nei 2020 m. intereso stoką įvardijo kaip kliūtį. Taip pat sumažėjo ir gyventojų, teigiančių, kad nedalyvauja kultūriniame gyvenime dėl paslaugų kainos. O apie penktadalį žmonių teigė, kad jokių kliūčių dalyvauti kultūroje nemato.

Ir toliau išliko ryški socialinė atskirtis tarp aktyviau ir mažiau aktyviai kultūrą vartojančių ir į ją įsitraukiančių, palankiau ar mažiau palankiai ją vertinančių gyventojų. Ją galėjo nulemti išsilavinimo, pajamų, užimamų pareigų skirtumai, taip pat ir tai, ar dalyvavimas kultūroje perduodamas iš kartos į kartą.

Aktyviai kultūriniame gyvenime veikiantys žmonės yra laimingesni

KOG instituto įkūrėjas ir partneris Domantas Gailius atkreipė dėmesį, kad palanki kultūrinė aplinka vaikystėje galėjo lemti tiek kultūros vartojimą, tiek dalyvavimą tolesniame žmogaus gyvenime. Tyrimas atskleidė, kad tarp aktyviai dalyvavusiųjų kultūroje beveik nebuvo žmonių, kurie augo nepalankiame kultūriniame kontekste, o net ketvirtadalis „kultūros dar neatradusių“ apklaustų gyventojų augo būtent tokioje aplinkoje.

Jis pastebėjo, kad vartojantys kultūrą ar ją kuriantys gyventojai buvo laimingesni, turėjo platesnį socialinį ratą, daugiau iš jų pritarė, kad jų asmeninis tapatumas tvirtai susijęs su Lietuvos kultūra. Tokie gyventojai dažniau padėjo žmonėms, priklausantiems kitai tautinei, religinei ar socialinei grupei, bei pritarė, kad visuomenei naudinga, kai ji sudaryta iš skirtingoms kultūroms priklausančių žmonių.