Kinas

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Pastebėjau, kad kuo menkesnė asmeninė patirtis, tuo labiau žmogus ją sureikšmina. Gal prie to prisideda gyvenimas psichologų ir psichoterapeutų papėdėje, gal nuo mažens ugdytas savo svarbos suvokimas, bet nepamanykite, kad tai seno žmogaus priekaištai savimi susirūpinusiems filmų kūrėjams. Tiesiog tokių autobiografinių dramų kine pastaraisiais metais tiek daug, kad jų monotonija pradeda erzinti.

Augustė Nalivaikė

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio nacionalinė programa

19-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, vykęs sausio 21–27 d., pateikė vertą dėmesio programą. Apžvelgiame nacionalinę programą, kurioje įvyko dešimt lietuviško trumpojo kino premjerų.

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su Jurgiu Matulevičiumi

Po pasaulinės premjeros Tarptautiniame Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje ir ten „Kritikų pasirinkimo“ programoje pelnyto apdovanojimo už geriausią filmą naujausias režisieriaus Jurgio Matulevičiaus kūrinys „Kinų jūra“ pasiekė Lietuvos kino ekranus. Tai antras režisieriaus ilgametražis vaidybinis filmas, sukurtas po sėkmingo debiuto pagal Antano Škėmos kūrybą „Izaokas“ (2018), pelniusio Europos kino akademijos nominaciją, taip pat po dokumentinės juostos „Auksinis flakonas“ (2021), kelių trumpametražių filmų. „Kinų jūra“ – pirma lietuviška bendra kino gamyba su Taivanu. Filmas buvo filmuojamas Lietuvoje, Lenkijoje ir Taivane. Vaidmenis jame atlieka žinomi kino aktoriai – ne tik lietuvių (Marius Repšys, Severija Janušauskaitė, Vaidotas Martinaitis), bet ir Taivano. „Kinų jūra“ pasakoja kovos menų čempiono Osvaldo istoriją. Po nelaimingo atsitikimo, visų atstumtas, jis glaudžiasi restorane „Kinų jūra“, globojamas savininko Ju-Longo (Jag Huang). Osvaldas svajoja pradėti naują gyvenimą, įsimyli paslaptingą moterį Skaistę, tačiau vėl pats viską sugriauna. Apie premjerą kalbamės su režisieriumi Jurgiu Matulevičiumi.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Didysis Martis“

Įdomu, kad atskirai nusprendę dirbti broliai Safdie 2025 m. abu pristatė filmus apie sportininkus (nors turbūt tai nėra geriausias apibūdinimas). Benny Safdie „Triuškinančią mašiną“ apie mišrių kovos menų atstovą Marką Kerrą Lietuvos kino teatruose buvo galima pamatyti pernai, dabar atėjo eilė ir Josho Safdie „Didžiajam Marčiui“ („Marty Supreme“, Suomija, JAV, 2025).

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Badautojų namelis“

Filmas „Badautojų namelis“ (Lietuva, Čekija, Latvija, 2025) turi mažai bendro su tuo, kas vyko 1991-ųjų sausį Vilniuje, Simono Konarskio gatvėje, šalia sovietų armijos okupuoto Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Tai ne svarbaus įvykio rekonstrukcija, o greičiau scenaristo ir režisieriaus Karolio Kaupinio fantazija apie lūžio laikus, kai prasidėjo Lietuvos politinė, socialinė transformacija ir ėmė formuotis naujoji lietuviška tapatybė.

Gediminas Kukta

Trumpos kino recenzijos

Metų pradžioje kino teatruose kaip niekad daug gerų filmų. Ekranus pasiekė „Oskarų“ nominantai, į repertuarus sugrįžo rudenį vos kelis kartus parodyti kino festivalių numylėtiniai, netrūksta lietuviškų premjerų. O kur dar „Netflixas“. Šį kartą apžvelgiu kelis mažiau apkalbėtus didžiųjų ir mažųjų ekranų reginius.

Aistė Račaitytė

Pokalbis su festivalio „Pirmoji banga“ organizatoriais Aleksu Gilaičiu ir Dmitrijumi Gluščevskiu

Jubiliejinės, 10-osios, „Pirmosios bangos“ proga Aistė Račaitytė susitiko su festivalio organizatoriais Aleksu Gilaičiu ir Dmitrijumi Gluščevskiu aptarti drąsiai, išradingai kino jaunystei skirto festivalio bei jo istorijos. Pokalbis pakrypo prie kur kas platesnių kino kultūros klausimų, paliekant maloniai aprėpiamo – devynių seansų – festivalio programos aptarimą patiems žiūrovams. Žaismingesnė nei bet kada programa kviečia švęsti ankstyvąjį kiną ir iki jo vedusias praktikas bei nuosekliai šią kultūrą Letuvoje puoselėjantį dviejų draugų festivalį. Kaip ir kasmet, ne tik archyvinio kino rodymui, bet ir platesniems kino paveldo klausimams skirtas festivalis kviečia ir į filmų programą praplečiančią konferenciją. Šį kartą jos fokuse – pačios ankstyviausios kino apraiškos, bus skaitomi garsių kino paveldo specialistų pranešimai apie magiškuosius žibintus, gėles kine ir pirmuosius bandymus stebinti judančia spalva, apie amžininkus pralenkusius Georges’o Mélièso eksperimentus ir dar daugiau.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Net jei nemėgstate prisiminti mokyklos ir niekad nesutiktumėte ten sugrįžti, vokiečių režisieriaus Ilkero Çatako filmą „Mokytojų kambarys“ (LRT Plius, 12 d. 21.33) pasižiūrėti verta. Jis įtrauks, jei to ir nesitikite. Juolab kad tai, pasak režisieriaus, filmas apie mūsų laiką, apie visuomenę, kurioje gyvename.

Pokalbis su dokumentinio kino režisieriumi Maciejumi Drygu

Maciejus Drygas (gimęs 1956 m.) – vienas žymiausių Lenkijos dokumentinio kino kūrėjų. Baigęs kino režisūros studijas Maskvoje, dirbo Krzysztofo Zanussi ir Krzysztofo Kieślowskio asistentu. Jis yra įvairius apdovanojimus pelniusių filmų „Išgirsk mano šauksmą“ („Uslyszcie mój krzyk“, 1991), „Nesvarumo būsena“ („Stan niewazkosci“, 1994), „Viena diena Lenkijos Liaudies Respublikoje“ („Jeden dzień w PRL“, 2006) ir kt. autorius.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Slaptasis agentas“

Po peržiūros pagalvojau, kad į „Slaptąjį agentą“ („O Agente Secreto“, rež. Kleber Mendonça Filho, Brazilija, Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, 2025) verta eiti nieko apie jį nežinant. Vėl būti apgautam, net ir paties pavadinimo, – vienas jo žiūrėjimo malonumų. Kaip ir tai, kad kiekvienu kadru režisierius deklaruoja meilę kinui ir, nepaisant nieko, tikėjimą žmonija.