Kinas

Santa Lingevičiūtė

Didysis Holivudo vakaras

Vieša paslaptis, kad „Oskarai“ iš tikrųjų atspindi ne kino meną, o pačią Holivudo industriją – jos prioritetus, rinkodarą ir galios balansą. Šių metų nominacijos tai tik patvirtina. Viena vertus, tarp favoritų atsirado ambicingų projektų – nuo Paulo Thomo Andersono politinės dramos „Mūšis po mūšio“ („One Battle After Another“, JAV) iki Ryano Cooglerio siaubo trilerio „Nusidėjėliai“ („Sinners“, JAV, Australija, Kanada), kurį kritikai vadina netikėtu žanro ir istorinio pasakojimo deriniu.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Sukčiai – ir didžiosios literatūros, ir masinės kultūros mėgstami personažai. Pasakoje apie naujus karaliaus drabužius jų darbą gražiai aprašė Hansas Kristianas Andersenas. Dabartiniai karaliai ir karalienės sau audžia patys, tik stinga berniukų, kurie pasakytų, jog jie nuogi, juolab kad ir tais karaliais besidžiaugianti liaudis linkusi dėvėti tokius pat drabužius. Bet išminties reikia visais laikais, todėl klasika lieka klasika, o prie tokios priskirčiau ir Steveno Spielbergo filmą „Pagauk, jei gali“ (TV3, 14 d. 22 val.).

Santa Lingevičiūtė

„Oskarų“ nominacijos dokumentikos ir užsienio filmo kategorijose

Metų pradžioje paskelbtos 98-ųjų „Oskarų“ nominacijos – labiau techninė kino industrijos metų kulminacija, kurios reikšmė daug kam vis dar matuojama ne tik statulėlių skaičiumi, bet ir tuo, ką jos sako apie mūsų laikmetį. Šiemet – ne išimtis: kino kritikai ir žiūrovai ne tik aptarinėja stipriausių (ne vien meniniu požiūriu) filmų triumfą, bet ir kelia klausimą, ką iš tikrųjų reiškia būti „Oskaro“ nominantu XXI amžiaus kontekste.

Dėmesio verti „Kino pavasario“ filmai

Pratusiems kartu su „Kino pavasariu“ sekti naujienas rekomenduojame žadinančius norą diskutuoti – dviprasmiški, nelygūs filmai kartais įdomesni už patinkančius visiems.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Receptas paprastas: paimti garsią praeities figūrą, pakviesti ją (jį) vaidinti populiarius aktorius, pakeičiant jų įprastą įvaizdį, pavyzdžiui, seksualumo įsikūnijimą paverčiant pavargusia, pilka moterimi. Gerai tiks padidinta nosis ar priaugti kilogramai, veido bruožus keičiantis grimas. Tokie filmai dažnai sulaukia „Oskarų“ dėmesio. Bet ne visada. Taip atsitiko su Ellen Kuros filmu „Tiesos kadras. Lee“ (LNK, 11 d. 21.55), nė per milimetrą neperžengiančiu biografinių filmų nubrėžtų ribų.

Mantė Valiūnaitė

76-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis

Sniegą pakeitė lietus. Potsdamo aikštė ištuštėjo. Nemokama kava baigėsi. Seansai dar tebevyksta, bet pabaigos jausmas užliejo antrąjį Berlinalės savaitgalį. Ne visi šeštadienio vakarą paskelbti nugalėtojai šįkart įtiko, bet nuskambėjo ne viena puiki kalba, o lūkuriuojant su drauge paskutinio seanso sutiktos dvi mielos merginos iš Turkijos palengvino kartėlį, kurį paliko Berlinalės žiuri sprendimai.

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Nėra kitos išeities“

Filmo „Nėra kitos išeities“ („Eojjeolsuga eobsda“, rež. Park Chan-wook, Pietų Korėja, 2025) saldi įžanginė scena turi karikatūros atspalvį. Vadovu popieriaus gamykloje dirbantis Mansu (Lee Byung-hun) jaučiasi turintis viską, ko reikia. Visą gyvenimą jis daug ir sunkiai dirbo, nusipirko namą, kuriame užaugo, o dabar savo paties išpuoselėtame sode kepa darbdavio atsiųstą ungurį ir šypsosi šeimai – žmonai ir dviem vaikams. Tik užslenkantys tamsūs debesys ir fone skambantis Mozartas sufleruoja, kad ši idilė ilgai netruks.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Įsijungiu LRT žinias ir išgirstu, kad žiemos olimpiadoje įvyko „istorinis debiutas“. Lietuvių debiutantė tiesiai į kamerą sako, kad jos pasirodymas buvo tobulas. Mergina užėmė 27 vietą tarp 29 sportininkių, bet žodį „tobulas“ pakartojo kelis kartus. Kuklumas, žinoma, žmogų puošia, bet gyvenu ilgai ir ne kartą teko įsitikinti, kad savo tobulumu patikėję tautiečiai ir tautietės yra neįtikėtinai nuobodūs.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Angliškai May-December vadinamos poros, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas. Panašios lietuviškos idiomos nėra, todėl Toddo Hayneso filmas virto „Praeities šešėliu“ (LRT Plius, 26 d. 21.33). Toks pavadinimas tiktų daugumai trilerių, šnipų filmų ar melodramų. Kita vertus, jis apibūdina filmo pradžios atmosferą, kai aktorė Elizabet (Natalie Portman) atvyksta susitikti su būsimos savo herojės prototipe Greis (Julianne Moore), o ši atidaro šaldytuvą ir gali pasirodyti, kad iš ten tuoj ištrūks pabaisa.

Mantė Valiūnaitė

76-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis

Prisimenu, kad rašydama apie praėjusių metų Kanų kino festivalį sakiau, jog atidaryti jį debiutiniu filmu, sukurtu moters režisierės, galėjo būti sveikintinas festivalio atvirumo gestas, bet jis nuvylė savo banalumu. Berlinalė niekada nevengė būti politiškai angažuotas festivalis, tad ir šiais metais atsidarė afganistanietės režisierės Shahrbanoo Sadat filmu „Nėra gerų vyrų“ („No Good Men“), kurį būtų galima apibūdinti kaip politišką romantinę komediją. Festivalio gestas – aiškus ir svarbus, ir man šįkart visai nesinori rašyti to BET, kurį, būdama kino kritikė, jau beveik automatiškai rinkau klaviatūroje.