Autorius: Justinas Šuliokas
Justinas Šuliokas
Be dramų
Nauji filmai – „Skyrybos karo metu“
Visi tarsi intuityviai jaučiame, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. kažkas turėjo fundamentaliai pasikeisti ne tik pasaulio tvarkoje, bet ir mūsų kasdienybėje – bet kas ir kaip? Jau praėjo gana nemažai laiko ir apslūgus patriotinio kičo bangai net keli filmai pastaruoju metu pasitelkia karą Ukrainoje kaip foną ar siužetinį veiksnį istorijose apie milenialsų ennui. Metų pradžioje matėme Gabrielės Urbonaitės „Renovaciją“ – joje ukrainietis personažas funkcionavo kaip tam tikra autentiškesnės tikrovės užuomina, o dabar po sandansų mus pasiekė ir Andriaus Blaževičiaus „Skyrybos karo metu“.
Justinas Šuliokas
Po dvidešimties metų
Nauji filmai – „Ir velnias dėvi Prada 2“
Lygiai prieš 20 metų Endė (Anne Hathaway) norėjo būti rimta žurnalistė, tačiau iš reikalo įsidarbino mados žurnale ir bandė įtikinti savo reiklią, valdingą bosę Mirandą (Meryl Streep), kad yra šio to verta. Nuo tada praėjo daug laiko, dabar Endė yra rimta žurnalistė – bet iš reikalo įsidarbina mados žurnale ir bando įtikti savo reikliai, valdingai bosei Mirandai.
Justinas Šuliokas
Hygge Vilniaus daugiabutyje
Nauji filmai – „Renovacija“
Itin pažįstama situacija: su antra puse pagaliau įsikeli į naują butą, lentynose pagal spalvą išsidėlioji knygas, ant palangės susistatai augalus, prie rašomojo stalo pasidedi Eamesų kėdę (kad ir neoriginalią) – susikuri savo svajonių namus. Ir tada prasideda daugiabučio renovacija.
Justinas Šuliokas
Repšys ir jūra
Nauji filmai – „Kinų jūra“
„Kinų jūra“ filmo pavadinime nurodo restoraną, kuriame glaudžiasi pagrindinis veikėjas Osvaldas (Marius Repšys) – regis, be jį valdančios kinų šeimos sutikimo, – kol bando susiklijuoti savo sudužusį gyvenimą. Bet kartu tai ir centrinė filmo metafora, kaip paaiškina Osvaldo artimiausias draugas Ju-Longas (Jag Huang), stovėdamas prie didžiulės užtvankos: „Kinų jūra. Man reikia priplaukti kitą pusę.“
Justinas Šuliokas
Juodoji Pandoros dėžė
Nauji filmai – „Įsikūnijimas. Ugnis ir pelenai“
Nuo pirmojo „Avataro“ (tiksliau, „Įsikūnijimo“, kaip jo niekas nevadina) praėjo pusantro dešimtmečio, maždaug tiek pat laiko kaip ir Jameso Camerono filmų visatoje, Pandoros planetoje, kur vietiniai naviai toliau priešinasi žemiečių („dangaus žmonių“, kaip juos vadina pandoriečiai, arba labiau paniekinamai „rausvaodžių“) planams kolonizuoti ir išnaudoti jų planetą. Abi laiko slinktys neišvengiamai susijusios ir verčia galvoti apie per tą laiką pasikeitusį technologinį ir politinį kontekstą, kuris atsispindi ir filmuose.
Justinas Šuliokas
Kas turi teisę atleisti?
Nauji filmai – „Irena“
Aprašydama Adolfo Eichmanno teismą Jeruzalėje Hannah Arendt užsimena, kaip nelengva įtaigiai papasakoti istoriją. Patosas, obskurantizmas ir klišės, kurių pernelyg paranku griebtis siekiant sukurti dramatišką momentą, pasiekia priešingą efektą.
Justinas Šuliokas
Amerikiečiai Varšuvoje
Nauji filmai – „Tikras skausmas“
Aktoriaus Jesse’io Eisenbergo parašytas ir režisuotas „Tikras skausmas“ („A Real Pain“, JAV, Lenkija, 2024) yra protinga ir taikli komedija apie susvetimėjimą ir trumpai sėkmingą bandymą vėl atrasti ryšį, sekanti pažįstama JAV indie tradicija, savo tonu ir emocine trajektorija primenanti tokius žanro klasikos pavyzdžius kaip „Mažoji mis“ (2006) ar neseni „Atstumtieji“ (2023). Vis dėlto mūsų auditoriją jis pirmiausia užkabina tuo, kad didžioji dalis veiksmo vyksta Lenkijoje, labai pažįstamose ir beveik savose vietose Varšuvoje bei Liubline.
Justinas Šuliokas
Netragiškas herojus
Nauji filmai – „Prezidentas“
Na kodėl net einant ketvirtajam nepriklausomybės dešimtmečiui vis dar turime apsimesti, kad vien aukštas valstybinis postas padaro žmogų kažkuo įdomų arba kad nepakeliamai nuobodus dviejų valandų jo šlovinimas yra išsamus ir visapusiškas portretas, o ne propaganda? Greičiausiai todėl, kad keliaklupsčiavimas autoritetui ir oficialiam konsensusui – bei lėkštas viską į juoda–balta redukuojantis mąstymas – nėra išskirtinai sovietmečio savybė, o šauniai gyvuoja net ir tariamai laisvose visuomenėse.
Justinas Šuliokas
Ne visai beviltiški nevykėliai
Nauji filmai – „Tikslas – įvartis“
Filmams kartais pakenkia pernelyg dideli lūkesčiai, dėl kurių juos pamačius galima reakcija dažnai būna „tikėjausi daugiau“ (man atrodo, kad nuo to nukentėjo, pavyzdžiui, Alfonso Cuaróno „Gravitacija“ ar Damieno Chazelle’o „Kalifornijos svajos“). Arba priešingai – ribotų ambicijų, „nedidelis“ filmas maloniai nustebina, nes tiesiog nieko nelauki.
