François Ozonas – tobulas imitatorius. Jis gali atkurti bet kurį kino stilių, bet kartu į kino istoriją pažvelgti postmodernisto akimis. Kęsdamas kovido pandemijos ribojimus režisierius sugalvojo pažvelgti į 4-ąjį dešimtmetį, pasitelkęs prisiminimus apie populiarų to laikotarpio aktorių bei režisierių Sachą Guitry ir 1939-asiais Jeano Renoiro sukurtas „Žaidimo taisykles“. Georges’o Berro ir Louis Verneuilo 1934 m. parašytos komedijos „Mano nusikaltimas“ (LRT Plius, šįvakar, 10 d., 21.30) siužetas neįmantrus. Jauna, graži, bet nelabai talentinga aktorė Madlen (Nadia Tereszkiewicz) apkaltinama nužudžiusi ją išprievartauti bandžiusį garsų prodiuserį. Madlen gina jos draugė advokatė Polin (Rebecca Marder). Abi tampa kovos prieš mizoginų dominavimą simboliu, bet nebyliojo kino žvaigždė Odeta (Isabelle Huppert) apkaltina drauges pasisavinus jos žmogžudystę, turėjusią sugrąžinti aktorei buvusią šlovę. Ne vienam žiūrovui gal net pasirodys, kad Ozonas išjuokia feminizmą ir feministes, tačiau filmą persmelkia švelni ironija, nors režisierius ir demaskuoja daugumas bei mažumas ar teismo reginį stebinčią visuomenę. Gal Ozonas ir cinikas, bet jis iš tų tarnaujančių idealizmui.
Pasiilgusiems tikros klasikos – didžiojo lenkų kino vizionieriaus Wojciecho Haso „Kilpa“ (LRT Plius, 11 d. 21 val.). 1958-ųjų pradžioje ekranuose pasirodžiusi lenkiškai film noir atmainai priskiriama psichologinė drama – pirmas ilgametražis vaidybinis režisieriaus filmas, ir nors LRT neinformuoja (bent jau manęs) apie savo planus, norėčiau tikėti, kad tai Haso retrospektyvos pradžia, juk su jo „Rankraščiu, rastu Saragosoje“ ar „Klepsidros sanatorija“ užaugo ne viena sinefilų karta.
„Kilpos“ herojus – alkoholikas Kuba (Gustaw Holoubek). Jis su visais susipykęs ir sudėtingai išgyvenama vienatvė jam yra tiesus kelias į savižudybę. Hasas rodo vieną veikėjo gyvenimo dieną, kai jis laukia apsilankymo pas gydytoją. Bet Kubos depresija tik maskuoja paslaptingą jo gyvenimo dramą. „Kilpa“ – ne tiek nesugebančio susidoroti su priklausomybe alkoholiko studija, kiek pasakojimas apie žmogų, nebematantį gyvenimo prasmės.
„Kilpos“ pagrindas – rašytojo ir scenaristo Mareko Hłasko (1934–1969) apsakymas. Hłasko – viena lenkų literatūros legendų, vidurinės mokyklos nebaigęs savamokslis rašytojas, dažnai keitęs darbovietes klajūnas, alkoholikas, gražuolis moterų numylėtinis, emigrantas.
Stebiuosi grafomanų įžūlumu – toks jausmas, kad jie nebeišlenda iš televizijų, socialinių tinklų ar interneto tinklalapių, jų žodžiais jau prabyla ir lietuviškų filmų herojai. Kad grafomanams ne tik Lietuvoje sudaromos šiltadaržio sąlygos, liudija ir du šios savaitės filmai.
Franciso Lawrence’o „Vanduo drambliams“ (LRT, 12 d. 21.50) sukurtas pagal tokios Saros Gruen bestselerį. Šis buvo parašytas JAV nacionaliniam romano rašymo mėnesio konkursui. Tai toks konkursas, kai per mėnesį reikia parašyti 50 tūkstančių žodžių romaną. Kad „Vanduo drambliams“ anksčiau ar vėliau bus ekranizuotas, nekilo abejonių.
Sumanymas gali suvilioti sinefilą – Didžioji depresija ir cirkas apaugo kino legendomis bei sukelia daugybę asociacijų. Deja, nepaisant kelių įsimenančių, įtaigių, kaip visada meistriškai operatoriaus Rodrigo Prieto nufilmuotų kadrų, nieko originalaus, vertingo ar jaudinančio filme nėra. Tai žaidimas klišėmis su lėkšta pabaiga. Filmo herojus Jakobas (Robert Pattinson) per automobilio avariją žuvus tėvams lieka be nieko – veterinarijos klinika įkeista bankui. Tėvai niekad neatsisakė padėti susirgusiems gyvūnams, o Jakobas paveldėjo ne tik veterinaro talentą, bet ir širdies gerumą. Didžiosios depresijos įkarštyje Jakobas gauna darbą, kurį išmano ir mėgsta. Cirke jis sutinka gražuolę Marleną (Reese Witherspoon) ir nusprendžia, kad ji yra „graži moteris, todėl nusipelnė gražaus gyvenimo“.
Kelios filmo pabaigos aiškina tai, kas ir taip aišku, bet kartu supranti, koks paprastas šių dienų bestselerio receptas: meilės istorijos, gyvūnų kančios, pagarbos tautinėms bei kitoms mažumoms ir teisybės triumfo visai pakanka. Juokingiausia, kad filme tai rodoma be galo rimtai.
Pradėjęs žiūrėti Jade Halley Bartlett filmą „Numylėtinė“ (TV1, 12 d. 00.40) pamaniau, kad pasakojimas apie aštuoniolikmetę rašytoją Kairo (Jenna Ortego), kuri kreipiasi patarimo į kūrybinio rašymo mokytoją Milerį (garsusis Hobitas Martinas Freemanas), bet galiausiai tarp jų užsimezga pavojingas ryšys, yra parodija. Tik kad režisierė į viską žiūri rimtai, net į tai, kad Kairo perskaitė ir beveik moka atmintinai Jameso Joyce’o „Finegano budynę“, ar į jos norą prarasti nekaltybę su intelektualu. Toks filmo provincijoje yra tik Mileris – nuoroda į klasiką Henry Millerį, žinoma, ne atsitiktinė. Vis dėlto baisiausia filme, kad jis grūste prigrūstas pakilių žodžių ir dialogų. Galėčiau pacituoti, tik, bijau, pamanysite, kad apgaudinėju, nes cituoju lietuvius.
Filmo „Turtuolių gripas“ (LNK, šįvakar, 10 d., 21 val.) režisieriaus Galdero Gaztelu-Urrutia pilietiniam patosui esu linkęs pritarti, bet nuliūdino perdėtas filmo paprastumas. Režisierius nukelia į netolimą ateitį, kai dėl nežinomų priežasčių staiga pradeda mirti turtingi ir įtakingi žmonės. Pasaulio tvarka griūva visai kaip dabar, o „Turtuolių gripo“ herojė – jauna karjeristė Lora – pagaliau tampa turtinga. Pačiupusi rankinę su brangenybėmis ji bėga iš Londono pas gimines Barselonoje. Bet paslaptingas virusas ją pasiveja ir čia. Suprantu, kad turčių nemėgsta net ir viešai besižavintieji svetimais turtais, tik neaišku, kodėl kelių ar net dešimties galingų arba įtakingų niekšų mirtis turi sukelti pasaulinį chaosą, visų karą su visais, sistemos žlugimą. Tai vyksta mūsų akyse ir be jokio viruso.
Kad gyvenimas atrodytų saldesnis, siūlau nepražiopsoti Phillipo Noyce’o juodosios komedijos „Čarlis kulka“ (LNK, 12 d. 22 val.). Pierce’as Brosnanas čia vaidina šaltakraujį žudiką Čarlį Sviftą, pramintą Kulka. Jis tarnauja mafijos bosui Stenui (paskutinis Holivudo legendos Jameso Caano pasirodymas ekrane), bet šio atsikratyti nusprendė jo konkurentas, tad Čarliui teks keršyti. Netikėtai jam padės ciniška taksidermistė Marsė (Morena Baccarin). Jei pamanėte, kad tai filmas, skirtas pensininkams, gal ir neklystate, bet juk pensininkai moka išrinkti dovaną ne tik taksidermistei.
Jūsų – Jonas Ūbis
