Autorius: Lina Žukauskaitė
Lina Žukauskaitė
Esame pernelyg susitelkę į vakarietišką kino suvokimo tradiciją
Pokalbis su ankstyvojo kino tyrėja ir kuratore Giovanna Fossati
„Kino archyvus matau kaip kino istorijos laboratoriją, atveriančią pamirštus ir iki šiol tinkamai neapmąstytus jos suvokimo būdus“, – sako italų ankstyvojo kino tyrėja ir archyvarė Giovanna Fossati. Kovo pabaigoje Fossati ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ kvietimu viešėjo Vilniuje, kur surengė Peterio Delpeuto juostos „Lyriškasis nitratas“ („Lyrisch nitraat“, 1991) peržiūrą, Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje skaitė dvi paskaitas apie mokslines ir kūrybines kino archyvų panaudojimo galimybes bei jų įkontekstinimą platesniame audiovizualinio paveldo lauke ir pristatė filmo „Karo prakeikti“ („Maudite soit la guerre“, rež. Alfred Machin, 1914) seansą „Skalvijos“ kino centre.
Lina Žukauskaitė
Sunku būti suaugusiam
Pokalbis su režisiere Dovile Gasiūnaite
Režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmų pasaulį kuria niuansuotos vizualinių ir psichologinių pustonių dermės. Jos debiutinio ilgametražio filmo „Narcizas“ (2012) pagrindinį veikėją slegia vidinės tuštumos ir beprasmybės suvokimo jausmas. Antroje ilgametražėje juostoje „Danka“ (2025) lemties neišvengiamybė persikelia į aplinką, kurioje penkiolikmetei mergaitei tenka spręsti nevaikiškus klausimus, o geresnio gyvenimo viltis blyksteli tik kaip žieminę kepurę puošiantis blizgutis. „Dankos“ pasaulinė premjera įvyko Talino kino festivalyje, kuriame filmas įvertintas lygiagrečiai rengiamo jaunimo ir vaikų festivalio „The Just Film“ didžiuoju prizu. Pasikalbėti apie sudėtingą vaiko virsmą suaugusiuoju susitikome prieš filmo premjerą „Kino pavasaryje“.
Lina Žukauskaitė
Gyvas
Pokalbis su Zane Balčus ir Kristapu Epneru
„Man labai patinka gyventi, patinka būti laimingam, patinka žaisti – galbūt esu žaismingas žmogus“, – yra sakęs vienas garsiausių latvių režisierių Ansis Epneras (1937–2003).
Lina Žukauskaitė
Laiko suvaržyta būtis
VDFF pristato Peterio Liechti retrospektyvą
„Filmas, laukiantis manęs studijoje, atrodo tūkstantį kartų tikresnis nei vaizdas pro ligoninės langą. Vaizdai pinasi, virsdami nauja meninio sumanymo vizija. Klausimas, ar pavyks palaikyti tempą.“ Tai Peterio Liechti įrašas dienoraštyje prieš mirtį 2014 m. kovą.
15-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) pristato šveicarų eksperimentinio kino kūrėjo Peterio Liechti (1951–2014) retrospektyvą, kurioje – aštuoni dokumentiniai filmai ir instaliacija „Dedikacijos. Nebaigtas Peterio Liechti filmas“ („Dedications – Peter Liechtis unvollendeter Film“, 2016). Kalbamės su festivalio viešnia režisieriaus našle ir kūrybine partnere Jolanda Gsponer.
