Du Yasujiro Ozu šedevrai
Nuo kovo 4 d. virtualioje „Skalvijos“ kino salėje galima pasižiūrėti du japonų kino klasiko Yasujiro Ozu (1903–1963) filmus – „Vėlyvas pavasaris“ („Banshun“, 1949) ir „Tokijo apysaka“ („Tokyo monogatari“, 1953).
Krėsle prie televizoriaus
Psichiatrai ir psichologai su baime laukia pandemijos pabaigos, užtat įvairių bažnyčių ar sektų atstovai, regis, tik trina rankas. Jų poreikis neabejotinai išaugs. Bet ne todėl noriu dar kartą parekomenduoti Paulo Thomo Andersono „Mokytoją“ (LNK, 9 d. 22.30), nors filmas gali tapti ir perspėjimu.
Jakutų kino fenomenas
Kiekvieno kino festivalio rengėjai svajoja atrasti ir pristatyti naują nacionalinę kinematografiją. Regis, dar visai neseniai pasaulis sužinojo apie Irano ar Taivano kiną, festivalių kuratoriai siūlė domėtis Filipinuose ar Pietų Korėjoje sukurtais filmais. Vis dėlto tokios pažintys tęsiasi jau kelis dešimtmečius ir, ko gero, nieko nebestebina.
„Karlsono kinas“ – tai specialiai šeimoms su mažamečiais vaikais sukurtas filmų, dirbtuvėlių ir pokalbių su režisieriais ciklas, dešimt metų savaitgaliais vykęs „Skalvijoje“. Vaikai žiūrėjo filmus, buvo supažindinami su vaidybinio, dokumentinio kino ir animacijos ypatybėmis, diskutavo apie tai, ką pamatė.
Rodo „Žiemos ekranai“
Regis, tai, kas vadinama prancūziška komedija, Lietuvoje vis dar turi paklausą. Nuo pat savo atsiradimo šis žanras keitėsi ištisą šimtmetį, bet jo dabartinė tradicija susiformavo kine jau atsiradus garsui.
Krėsle prie televizoriaus
Gal kalta pandemija, bet anksčiau nerodytų filmų televizijų programose padaugėjo. Tik nežinau, ar televizorius, internetas, gausūs serialai ir kitokios virtualios pramogos vis dar džiugina akis ir ausis. Bet pabandykime įsigilinti į kelis šios savaitės pasakojimus.
Geriausi 2020-ųjų serialai
Jeigu neseniai paskelbtas „Auksinio gaublio“ nominacijas kaip visada vadintume apšilimu prieš „Oskarus“, mat nemažai filmų dažniausiai dubliuojasi, tai laukia liūdnas etapas, kai ne vienas nominantus, o vėliau ir nugalėtojus palydės ne tik ovacijomis, bet ir necenzūrine leksika.
Dar kartą apie Europos pabaigą
Vasario 10 d. Maskvoje leidžiamas dienraštis „Novaja gazeta“ paskelbė garsaus rusų teatro režisieriaus, filmų ir serialų autoriaus Konstantino Bogomolovo manifestą, pavadintą „Europos vagystė 2.0“ („Pochiščenije Jevropy 2.0“).
Rudenį kino teatruose prasidėjusi programa „Trumpas kinas. Lietuviški filmukai vaikams“ kviečia mažuosius kino žiūrovus pasinerti į nuotykių kupiną pasaulį per namų kino platformų ekranus. Trys lietuviški animaciniai filmai rodomi „ŽMONĖS Cinema“ ir „Skalvijos“ virtualioje salėje.
Krėsle prie televizoriaus
Iš pradžių Martino McDonagh filmas „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ (TV3, 20 d. 22.40) pasakoja istoriją taip, kad ji atrodo sudėliota iš stereotipų: veiksmo vieta – JAV provincijos miestelis, kuriame, regis, dar gyvi visi steigiamieji mitai, vietiniai policininkai – rasistai ir homofobai, kunigas atspindi bendruomenės veidmainystę, o pagrindinė veikėja Mildred (Frances McDormand) negali susitaikyti, kad praėjus jau septyniems mėnesiams vis dar nerastas jos paauglės dukters žudikas.