Iš „Kino pavasario“ dienoraščio
Noktiurno žanras atsirado dar viduramžiais. Tada tai buvo katalikų mišių dalis, atliekama tarp vidurnakčio ir paryčių, kai pradeda švisti. XVIII a. noktiurnas virto kameriniu kūriniu, atliekamu gryname ore. Bet jau kitame šimtmetyje jis tapo romantizmo vizitine kortele. Pasak muzikos istorikų, romantikai mėgo naktį – laiką, kai atsiveria siela, kai galima svajoti, galvoti ir grožėtis gamta nakties tyloje.
Krėsle prie televizoriaus
Televizijos žmonės vis dažniau primena mano kompiuterį. Jis kartais apsimeta gyvu ir sugrįžus prie pradėto teksto išmeta kažką panašaus į „Malonu vėl matyti“. Taip ir televizijos laidų vedėjai stengiasi būti malonūs, mandagūs, bet jų klausydamasis imu abejoti, ar tai gyvas žmogus, ką jau kalbėti apie velykinius cukrinius kunigėlius, kurie jau nuo kovo pradžios šmėkščioja laidų anonsuose. Tai suprantama, juk netrukus Velykos ir vėl užlies mišių, bažnytinio kičo ir šventinių koncertų banga.
„7md“ rekomenduoja
Virtualioje „Skalvijos“ kino salėje galima pasižiūrėti vieną svarbiausių Jeano-Luco Godard’o filmų – 1962 m. sukurtą „Gyventi savo gyvenimą“ („Vivre sa vie“). Filmas rodomas su lietuviškais subtitrais. Godard’as garsėja tuo, kad dažnai naudoja citatas. Filmuose jis cituoja Robert’ą Bressoną, Carlą Theodorą Dreyerį, visus įmanomus amerikiečių filmų žanrus, įvairiausius tekstus, kuria filmus-koliažus. Pateikiame skirtingų autorių – kino kritikų, režisierių ir teoretikų – citatas iš jų tekstų, skirtų filmui „Gyventi savo gyvenimą“.
Ką pamatė piktos kino kritikės
Prasidėjo dar vienas karantininis pavasaris, kartu su juo – ir vėl virtualus „Kino pavasaris“. Šįkart programa mažesnė. Gal ir gerai, bus galimybė nepasiklysti filmuose ir daugiau jų pamatyti. Kiną galėsite žiūrėti ne tik namie, mat, jei esate kiek prakutęs homo neoliberalus, tai galėsite daryti ir viešbutyje, už parą pakloję nemenką sumą.
Krėsle prie televizoriaus
Knygos „Bloga moteris ir naujoji femme fatale šiuolaikiniame kine“ („The Nasty Woman and the Neo Femme Fatale in Contemporary Cinema“) autorė Agnieszka Piotrowska mano, kad šiuolaikiniuose filmuose ir serialuose apstu naujo tipo veikėjų, kurios vis drąsiau kovoja su patriarchatu.
Dešimt virtualaus „Kino pavasario“ filmų
Šią savaitę prasideda virtualus „Kino pavasaris“. Jo programoje galima rasti ir pernykščių, ir jau šiemet pasirodžiusių filmų. Programų daug, filmų taip pat. Atradimų žada ir retrospektyva, bet dalis kūrinių lauks, kada atsidarys kino teatrai. Išrinkome filmus, kurie gali sudominti smalsius kino žiūrovus, juolab kad smalsumo, regis, lietuvių visuomenei stinga. Šedevrai dabar vis retesni, bet originalių ar įdomių, skatinančių mąstyti filmų dar galima rasti, kad ir šio „Kino pavasario“ programoje.
Sugrąžinta atmintis
Nuo kovo 11 d. platformose „ŽMONĖS Cinema“, „Kino fondas“, „Telia“, „Cgates“ ir virtualioje „Skalvijos“ kino salėje galima pamatyti Andrejaus Končialovskio filmą „Brangūs draugai!“ („Dorogije tovarišči!“, Rusija, 2020). Šis filmas pernai pelnė Venecijos kino festivalio apdovanojimą, Rusija jį pristatė „Oskarui“.
Karantino skaitiniai. Kovas
Agnieszkos Holland filmas „Šarlatanas“ atsidūrė trumpajame „Oskarų“ kandidatų sąraše – filmą pristatė Čekija. Jis gali tapti trečiu šiam apdovanojimui nominuotu režisierės filmu. Prieš tai skirtingais metais jau buvo nominuoti „Karti pjūtis“ ir „Tamsoje“. Krzysztofas Kwiatkowskis interviu leidiniui „Gazeta Wyborcza“ paklausė Holland, ar jai svarbūs tokie apdovanojimai. Holland žodžiais, „asmeniškai nebūtinai, apdovanojimai nekeičia mano požiūrio į juos. Bet jie svarbūs filmui. Kiekvienas filmas yra kaip naujas vaikas: dovanos vyresnėliams nepagerina jo gyvenimo. Todėl džiaugiuosi reklamine parama, kurią „Šarlatanui“ suteiks trumpasis sąrašas. Dėl tos pačios priežasties būčiau laiminga, jei tai virstų nominacija.“
Berlinalės laureatai
Tarptautinis Berlyno kino festivalis šiemet suskilo į dvi dalis. Pirmoji, virtualios peržiūros, skirtos kino kritikams ir profesionalams, vyko vasario 1–5 dienomis. Filmų peržiūros kino teatruose, prizų teikimo ceremonijos ir kiti festivalio gyvenimo malonumai nusikelia į birželį.
Krėsle prie televizoriaus
Filmą „Vasaros paukščiai“ (TV3, 13 d. 22.39) kūrė garsus duetas iš Lotynų Amerikos – Ciro Guerra ir Cristina Gallego. Filmas prasideda beveik kaip dokumentinis – senas indėnas piemuo mėlyno dangaus fone dainuoja apie garbę, praradimą ir godulį. Ties 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių riba Kolumbijos pakraštyje gyvena sena ir garbinga šeima.