„Nepatogaus kino“ konkursinė programa
„Radikaliam pokyčiui reikia radikalaus veiksmo“ – tokį skambų šūkį šįmet pasirinko festivalis „Nepatogus kinas“. Vargu ar dabartinei susiskaldžiusiai visuomenei dar trūksta radikalumo, juo labiau kad visiškai nebeegzistuoja in between nuomonė... Aišku, toks šūkis patrauks ir suvilios ne vieną gatvės praeivį bent jau pasidomėti, kas per festivalis tas „Nepatogus kinas“.
Krėsle prie televizoriaus
Tokių sėkmingų filmų kaip George’o Roy’aus Hillo „Apgaulė“ (LRT, šiąnakt, 23 d. 00.15) kino istorijoje nedaug. 1973-iaisiais pasirodęs filmas, kurio herojai – 4-ojo dešimtmečio sukčiai, trokštantys atkeršyti už draugo mirtį, pelnė septynis „Oskarus“, originalus filmo pavadinimas „The Sting“ tapo šnekamosios kalbos dalimi, o Roberto Redfordo ir Paulo Newmano duetas iki šiol atrodo nepralenktas, kad ir kaip Quentinas Tarantino stengtųsi įrodyti, jog jiems prilygsta Leonardo DiCaprio ir Bradas Pittas jo filme „Vieną kartą Holivude“.
Nauji filmai – „Mirtis palauks“
Laukti naujo filmo apie agento 007 nuotykius – visada malonu, net jei žinai, kad Danielis Craigas Džeimsą Bondą jame vaidina paskutinį kartą. Cary Joji Fukunagos „Mirtis palauks“ („No Time to Die“, JAV, D. Britanija, 2021) – ilgas, beveik tris valandas trunkantis atsisveikinimas su jo Bondu, kuris jau pradžios titruose, skambant Billie Eilish dainai, pradeda įgyti antikinio herojaus bruožų.
Prasidėjo tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis
Festivalyje „Nepatogus kinas“ bus rodoma daugiau nei penkiasdešimt geriausių pastarųjų metų dokumentinių filmų žmogaus teisių, politikos, aplinkosaugos ir socialinėmis temomis. 15-ojo festivalio programą sudarė Narius Kairys, Vladas Rožėnas ir Dovilė Grigaliūnaitė. „7 meno dienoms“ jie išskyrė ryškiausius arba asmeniškai labiausiai įsiminusius filmus.
Europos kino akademija paskelbė, kad šių metų gruodžio 11 d. Berlyne vyksiančioje 34-ojoje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje vengrų režisierei Mártai Mészáros bus įteiktas apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Tai pirmas kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas režisierei moteriai iš Vidurio Europos regiono.
Krėsle prie televizoriaus
Komercinis kinas neatsisako minties šviesti liaudies masių, nesvarbu, kokiame žemyne jos gyventų. Pastaraisiais metais dažnai pasirenkamos katastrofų, siaubo, apokaliptinio filmo konvencijos. Kalbėdami apie grėsmę žmonijai, tokie filmai dažniausiai aiškina ekologiško gyvenimo taisykles.
Pokalbis su režisieriumi Vytautu Puidoku
„Nepatogaus kino“ festivalyje įvyks antrojo Vytauto Puidoko dokumentinio filmo „Pasienio paukščiai“ premjera. Šia proga su režisieriumi kalbasi kultūros istorikė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė.
Giedrė Žickytė apie „Šuolį“
Apkeliavęs per 40 tarptautinių festivalių įvairiuose žemynuose, pelnęs apdovanojimų ir publikos dėmesį, dokumentinis filmas „Šuolis“ pasiekė ir Lietuvos kino teatrų ekranus. Režisierės Giedrės Žickytės filmas pasakoja sovietų laivo radisto Simo Kudirkos istoriją. 1970 m. jis peršoko į JAV pakrančių apsaugos laivą, prašydamas politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Tai sukėlė didelį politinį rezonansą, visuomenės protestus. Su režisiere Žickyte kalbamės apie ilgai trukusį šio filmo kūrimo procesą bei kitus jos projektus.
Prie Lietuvos ir Lenkijos sienos tęsiasi pabėgėlių drama, kuri, be abejo, sulauks – gal ir ne Lietuvoje – jai skirtų filmų. Apie ją Gdynėje, atsiimdama Lenkijos vaidybinių filmų festivalio „Platininius liūtus“ už viso gyvenimo kūrybą, pasisakė Agnieszka Holland: „Mano filmai kalbėjo apie panieką ir neapykantą, apie žmones dalijančius režimus, apie politikus, kurie žaidžia baime ir manipuliuoja visuomenės nuomone, apie korumpuotą žiniasklaidą.
Nauji filmai – „Laisvasis Gajus“
„Aš čia atėjau kramtyti gumos ir spardyti subinių... ir man jau pasibaigė guma“, – įžengęs į banką sako pagrindinis filmo „Jie gyvi“ („They Live“, 1988) herojus Nada. Filme, kurį filosofas Slavojus Žižekas pavadino užmirštu kairiojo Holivudo šedevru, pasakojama apie slapta tikrovę užvaldžiusius ateivius, kurių tikrąją formą įmanoma pamatyti tik per specialius tamsintus akinius. Be abejo, toks banalus naratyvas kūriniui slapta padeda perteikti kapitalizmo ir vartotojiškumo kritiką.