Kino naujienos trumpai

Europos kino akademija apdovanos Mártą Mészáros už gyvenimo nuopelnus

Europos kino akademija paskelbė, kad šių metų gruodžio 11 d. Berlyne vyksiančioje 34-ojoje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje vengrų režisierei Mártai Mészáros bus įteiktas apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Tai pirmas kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas režisierei moteriai iš Vidurio Europos regiono.

Márta Mészáros gimė 1931 m. Vengrijoje, bet užaugo Sovietų Sąjungoje, kur jos tėvas dingo per stalinistinius valymus prieš pat motinos mirtį. Mészáros buvo apgyvendinta našlaičių prieglaudoje ir tik po Antrojo pasaulinio karo grįžo į gimtąją Vengriją. 1956 m. Maskvoje baigė Kinematografijos institutą. 6–7-ajame dešimtmetyje Bukarešte ir Budapešte kūrė dokumentinius bei mokslo populiarinamuosius filmus.

1968 m. sukūrė savo pirmą pilnametražį filmą „Mergina“ („Eltávozott nap“) apie jaunos moters šeimos paieškas. Tai buvo pirmas Vengrijoje moters režisuotas vaidybinis filmas. Tarptautinis proveržis įvyko 1975 m., kai ji Berlyne laimėjo „Auksinį lokį“ už filmą „Įvaikinimas“ („Örökbefogadás“) apie dviejų moterų tarpusavio ryšį.

Mészáros kinas visuomet ne tik išsiskyrė dėmesiu moterų problemoms patriarchalinėje visuomenėje, tačiau taip pat suteikė balsą nepriklausomoms ir sudėtingoms moterims.

Filmas „Devyni mėnesiai“ („Kilenc hónap“, 1976), pasakojantis apie moterį, kuri nori gyventi savo gyvenimą, būti laisva, jaustis visavertė ir reikšti savo jausmus, laimėjo FIPRESCI prizą Kanuose. Po jo buvo filmas „Beveik kaip namie“ („Olyan, mint otthon“), kuris 1978 m. pelnė San Sebastiano „Sidabrinę kriauklę“. 1980 m. Mészáros grįžo į Kanų konkursinę programą su filmu „Paveldėtoja“ („Örökség“) apie meilės trikampį didžiosios istorijos kontekste.

Mészáros filmuose dažnai perteikiami jos pačios ir jos šeimos išgyvenimai, bene labiausiai tai matoma „Dienoraščio“ filmuose. Pirmajame iš jų, „Dienoraštis mano vaikams“ („Napló gyermekeimnek“), susipažįstame su paaugle Juli, našlaite, siekiančia tapti nepriklausoma moterimi. Filmas 1984 m. laimėjo Kanų Didįjį prizą. „Dienoraštis mano mylimiesiems“ („Napló szerelmeimnek“, 1987) nukelia Juli į Maskvą, kur ji studijuoja kiną, ir atgal į Vengriją 1956-ųjų sukilimo metais. Filmas apdovanotas „Sidabriniu lokiu“ Berlyne. „Dienoraštis mano tėvams“ („Napló apámnak, anyámnak“) – bene politiškiausias trilogijos filmas, jame Mészáros preciziškai jungia archyvinę medžiagą su inscenizacijomis, taip dar kartą apmąstydama asmeninio gyvenimo ir didžiosios istorijos santykį. Šis filmas Viaredžo festivalyje pelnė „EuropaCinema Platinum“ apdovanojimą.

Ji taip pat sukūrė filmą apie Imre Nagy, pagrindinį 1956 m. Vengrijos revoliucijos veikėją, „Nepalaidotasis“ („A temetetlen halott“, 2004).

Anksčiau Europos kino akademija paskelbė, kad garbės apdovanojimą už indėlį į pasaulio kino meną šiemet įteiks danų režisierei Susanne Bier.

Marios Schrader filmas „Aš tavo vyras“ triumfavo per Vokietijos kino apdovanojimus

Režisierės Marios Schrader romantinė komedija „Aš tavo vyras“ („Ich bin dein Mensch“) Vokietijos kino apdovanojimų ceremonijoje laimėjo „Auksinę Lolą“ už geriausią filmą. Schrader, ką tik pelniusi „Emmy“ už serialą „Neortodoksiška“, buvo apdovanota už geriausią režisūrą. „Aš tavo vyras“, sukurtas pagal Emmos Braslavsky apsakymą, taip pat pelnė „Lolą“ už geriausią scenarijų, Maren Eggert, sukūrusi pagrindinį vaidmenį, – už aktorės darbą. Filmas tapo Vokietijos kandidatu į „Oskarą“ geriausiam užsienio kalba sukurtam filmui.

Už geriausią aktoriaus darbą apdovanotas Oliveris Masucci, sukūręs legendinio vokiečių režisieriaus Rainerio Wernerio Fassbinderio vaidmenį Oskaro Roehlerio filme „Enfant terrible“.

Geriausio dokumentinio filmo apdovanojimas atiteko Mariai Speth už filmą „Ponas Bachmanas ir jo klasė“ („Herr Bachmann und seine Klasse“), kuriame pasakojama apie netradicinį mokytoją ir jo šeštos klasės mokinius, daugiausia iš imigrantų šeimų.

Lorna Ishema pripažinta geriausia antrojo plano aktore už vaidmenį Sarah Blasskiewitz filme „Brangioji Ivie“ („Ivie wie Ivie“), kuriame ji vaidina merginą, po tėvo mirties ieškančią savo šaknų. Thorstenas Mertenas atsiėmė geriausio antrojo plano aktoriaus apdovanojimą už vaidmenį Johanneso Naberio politinėje satyroje „Siurprizas“ („Curveball“), kuriame pasakojama apie tai, kaip Irako karas buvo pradėtas remiantis tik suklastotais žvalgybos duomenimis, dalyvaujant Vokietijos vyriausybei bei Vokietijos slaptosioms tarnyboms.

Timo Fehlbaumo postapokaliptinė mokslinės fantastikos drama „Kolonija“ („Tides“) pelnė keturias „Lolas“: už geriausius specialiuosius efektus, dailininko, kompozitoriaus darbą ir grimą. Geriausiu operatoriumi tapo Hanno Lentzas už darbą Dominiko Grafo filme „ Fabianas, arba Pasivaikščiojimas su šunimis“ („Fabian oder Der Gang vor die Hunde“). Už montažą apdovanota Claudia Wolscht.

„Oskarų“ peripetijos

Ispanija pasirinko Fernando Leóno de Aranoa satyrą „Geras viršininkas“ („El buen patrón“) atstovauti šaliai 2021 m. „Oskarų“ apdovanojimuose geriausio tarptautinio filmo kategorijoje. Filme pasakojama apie gamyklos savininką, susiduriantį su ekonominėmis problemomis, nepatenkintais darbuotojais ir stiprėjančiais kultūriniais konfliktais. Pagrindinį vaidmenį kuria Javieras Bardemas, jau pelnęs „Oskarą“ už vaidmenį brolių Coenų filme „ Šioje šalyje nėra vietos senukams“.

Vengrija pasirinko Péterio Bergendy siaubo filmą „Post Mortem“, kurio veiksmas vyksta Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Filmo premjera įvyko praėjusių metų Varšuvos kino festivalyje, jis rodytas Ispanijos Sitgeso festivalyje ir keliuose tarptautiniuose fantastinių filmų festivaliuose. Per Vengrijos kino apdovanojimus jis pelnė keturis trofėjus: už geriausią operatoriaus darbą, montažą, grimą ir dailininko darbą.

Filme pasakojama apie fotografą Tomą (Viktor Klem), klajojantį po Vengriją šaltą 1918 m. žiemą, kai šalį nusiaubė Pirmojo pasaulinio karo žudynės ir ispaniškojo gripo epidemija. Jis sutinka dešimtmetę našlaitę Aną (Fruzsina Hais) ir abu prisiglaudžia kaime, kuriame, kaip paaiškėja, vaidenasi. Kartu jie bando išsiaiškinti priežastis, dėl kurių dvasios grįžo į žemę, siautėdamos iš įniršio.

Parengė Ilona Vitkauskaitė