Lietuvių premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje
Neretai nutinka taip, jog žiūrint jaunosios kartos filmus, kad ir trumpametražius, galima sutrikti ir išvis nieko nesuprasti, mat sukišama labai daug (kad ir gražių) idėjų, bet galutinis rezultatas atrodo išsikvėpęs. Tokiu atveju kino kritikams belieka skaldyti malkas.
Krėsle prie televizoriaus
Kai televizoriaus ekrane matau politikų ir politikių, ministrų ir ministrių veidus, kai klausausi jų negyvos, plastmasinės kalbos, jų primityvių argumentų, apima bejėgiškumo jausmas ir neviltis. Jei prieš trisdešimt metų kas būtų pasakęs, kad lietuviai nuoširdžiai pamils komunistę aukštosios partinės mokyklos dėstytoją, būčiau pasukiojęs prie smilkinio pirštą. Dabar taip pat nuoširdžiai mylimi nacionalistai, homofobai ar tiesiog apgailėtini fašistėliai.
Prasideda „Lokys, liūtas ir šakelė“
Spalio 5–10 d. Lietuvos kino teatruose – speciali programa-festivalis „Lokys, liūtas ir šakelė“. Bus parodyti naujausi filmai iš pernykščių ir šių metų didžiausių kino festivalių: Kanų, Venecijos, Berlinalės. „Kad žiūrovams nereikėtų blaškytis po repertuarą, atrinkome vienuolika filmų iš pagrindinių pasaulio kino festivalių. Daugumą filmų bus galima pamatyti anksčiau, nei filmų premjeros įvyks jų sukūrimo šalyse“, – sako programos sudarytoja Giedrė Krikščiūnaitė, daugiau nei dešimt metų Lietuvoje rodanti festivalinius filmus ir vadovaujanti platinimo kompanijai „A-One Films Baltic“.
46-ojo Lenkijos vaidybinių filmų festivalio Gdynėje laureatai
Važiuodama į Gdynę žinojau, kad 46-asis Lenkijos vaidybinių filmų festivalis liudys kartų kaitą, – net šeši pilnametražiai debiutai ir trys antrieji filmai atrinkti į pagrindinį festivalio konkursą. Buvo smalsu, kaip jauni režisieriai suvokia dabarties problemas, bet, prisipažinsiu, nesitikėjau, kad lenkų kūrėjai festivalyje taip atvirai pademonstruos nesirengiantys taikstytis su valdančiųjų siekiu skaldyti tautą.
Krėsle prie televizoriaus
Roy’aus Anderssono filmas „Apie begalybę“ („LRT Plius“, šįvakar, spalio 1 d. 21.30) – dar vienas režisieriaus bandymas suvokti, kas yra žmogus, jo kasdienybė, vienatvė ir neviltis. Keista, bet pandemijos patirtis, regis, sustiprina Anderssono mintį, kad tik suvokę būties trapumą sugebame įvertinti tai, ką turime. Priešingai nei dauguma kino moralistų, režisierius nepamokslauja, neaiškina, kaip reikia gyventi.
1931–1932 m. avangardo menininkų Stefano ir Franciszkos Themersonų kurtas filmas „Europa“ ilgai laikytas dingusiu. Neseniai jis atrastas Vokietijos Bundesarchiv, Federaliniame archyve. Filmo premjera su naujai įrašytu garsu numatoma spalio 5 d. Londono kino festivalyje. Tai vadinama vienu didžiausių pastarųjų metų kino atradimų.
Nauji filmai – „Šuolis“
Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ (Lietuva, Latvija, 2020) prasideda Šaltojo karo kronikos epizodais. Jie taikliai apibūdina situaciją, į kurią pateko JAV prezidentas Richardas Nixonas, kai atgal į SSRS buvo sugrąžintas prieglobsčio paprašęs lietuvis jūreivis. Bet iš tikrųjų filmas prasideda dramatiškais prisiminimais. Nors praėjo pusšimtis metų, Simas Kudirka gerai prisimena tą šaltą 1970-ųjų lapkričio dieną, kai jis peršoko iš laivo „Tarybų Lietuva“ denio į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“.
Krėsle prie televizoriaus
Barry Selas buvo keleivinių lėktuvų lakūnas, dirbęs ir CŽV, ir Medeljino narkotikų karteliui. Kontrabanda vežiodamas narkotikus ir būdamas slaptasis informatorius, jis užsidirbo milijonus ir sumaniai pasinaudojo 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių JAV politikos balaganu. Sealo istoriją Limanas pagardina žiupsneliu nostalgijos – VHS poetika persmelkia filmą, jo ritmas įtraukiantis, bet asmenybei vietos nelieka. Nors, kita vertus, ar Cruise’as ją suvaidintų?
Jessica Beshir apie „Faya Dayi“
Kurdama dokumentinį filmą „Faya Dayi“ Jessica Beshir iš sufijų imamų mokėsi kitaip suvokti laiką ir iš naujo atrasti prieš daugelį metų paliktus namus – Etiopiją. Juostos centre – arabinis dusūnas (khatas, lot. Catha edulis), augalas, sukeliantis euforiją bei priklausomybę. Tūkstantmečius susijęs su religija, dabar jis yra priemonė išgyventi šalyje, apimtoje socialinių ir politinių neramumų. Nespalvotame filme, kurį pagrindinėje programoje pristato rugsėjo 23 d. prasidedantis 18-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), susipina ekonominės, socialinės realijos ir mistika. Pateikiame pokalbį su filmo kūrėja.
Minint Stanisławo Lemo šimtmetį
Lenkija ir pasaulis šiemet mini Stanisławo Lemo šimtmetį. Ką tik Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, įvyko „Soliario“ premjera, pakartotinai lietuviškai išleistas romanas, pagal kurį sukurtas ir spektaklis, ir garsus Andrejaus Tarkovskio filmas. Lemo kūrinius ekranizavo Andrzejus Wajda, daug kitų režisierių, pastatytas ir ne vienas spektaklis. Apie tai pastaruoju metu daug rašoma ir kalbama. Pateikiame kelių tekstų, pasirodžiusių tinklalapyje cultura.pl, apžvalgą.