Kino naujienos trumpai

Agnieszka Holland apie nepaprastąją padėtį ir situaciją pasienyje

Prie Lietuvos ir Lenkijos sienos tęsiasi pabėgėlių drama, kuri, be abejo, sulauks – gal ir ne Lietuvoje – jai skirtų filmų. Apie ją Gdynėje, atsiimdama Lenkijos vaidybinių filmų festivalio „Platininius liūtus“ už viso gyvenimo kūrybą, pasisakė Agnieszka Holland: „Mano filmai kalbėjo apie panieką ir neapykantą, apie žmones dalijančius režimus, apie politikus, kurie žaidžia baime ir manipuliuoja visuomenės nuomone, apie korumpuotą žiniasklaidą. Suvokiau, kad tas laikas ne praėjo, bet užmigo ir gali pabusti, jei nebūsime budrūs. Deja, tai vyksta. Holokausto ir gulagų skiepas nebeveikia. Dabar man sunku džiaugtis mūsų švente, kai lygiai tas pats, ką rodžiau savo filmuose, vyksta netoliese, prie mūsų sienos, kur žmonės miršta miške tik todėl, kad yra „kiti“. Tai vyksta su mūsų leidimu. Jokia demokratinė valstybė negali leisti, kad beginkliai ir nekalti žmonės mirtų prie jos sienų. Mirtų tylėdami, kaip mano filmų herojai. Nesutinku, kad pasienio tarnyba vaidintų Berlyno sienos apsaugininkus, o vietiniai žmonės – skundikus: jie turi skambinti policijai, prieš paduodami alkstantiems duonos riekę. Nepaprastoji padėtis buvo įvesta, kad neliktų įkalčių. Turiu vilties, kad žmogiškumas liks mums svarbiausias.“

Prisimenant Melviną Van Peeblesą (1932–2021)

Rugsėjo 21 d., sulaukęs 89-erių, mirė afroamerikiečių kino krikštatėviu ir Amerikos nepriklausomo kino pradininku vadinamas Melvinas Van Peeblesas, kurio kūryba padėjo įžiebti 8-ojo dešimtmečio pradžios blaxploitation bangą ir dar ilgai darė įtaką kino kūrėjams. Van Peeblesas rašė knygas, statė spektaklius, kūrė muziką, tačiau labiausiai yra žinomas dėl savo trečiojo vaidybinio filmo „Saldi niekšo Svytbeko daina“ („Sweet Sweetback’s Baadasssss Song“, 1971), kuris tik pasirodęs sulaukė nevienareikšmių vertinimų, sukėlė aštrias diskusijas ir tapo nacionaliniu hitu. Filmas buvo skirtas „visiems juodaodžiams broliams ir seserims, kuriems jau įgriso Žmogus“ (taip vadinti baltaodžiai). Van Peeblesas ne tik parašė filmo scenarijų, režisavo, sukūrė muziką ir pagrindinį vaidmenį, bet ir pats surinko pinigų filmo gamybai. „Saldi niekšo Svytbeko daina“ parodė, kad juodaodis režisierius gali perteikti labai asmenišką viziją plačiai auditorijai. Nuožmiai nepriklausomo Van Peebleso palikimas matomas kai kuriuose ryškiausiuose pastarojo pusės amžiaus afroamerikiečių filmuose – nuo Spike’o Lee „Jai šito verkiant reikia“ (1986) iki Barry Jenkinso „Mėnesienos“ (2016).

Melvinas Peeblesas gimė 1932 m. rugpjūčio 21 d. Čikagoje, vėliau savo pavardę papildė „Van“. Baigęs anglų literatūros studijas užsirašė į JAV karines oro pajėgas ir trejus metus tarnavo šturmanu. Po tarnybos kariuomenėje persikėlė į Meksiką ir dirbo portretų tapytoju, vėliau persikėlė į San Fransiską, kur pradėjo rašyti apsakymus ir kurti trumpametražius filmus. Netrukus Van Peeblesas išvyko į Holivudą, tačiau jam buvo pasiūlytas tik studijos lifto operatoriaus darbas. Nusivylęs jis persikėlė į Olandiją, ten baigė astronomijos kursus ir kartu studijavo Olandijos nacionaliniame teatre. Galiausiai metė studijas ir persikėlė į Paryžių. Čia prie teatrų dainavo už auką, rašė į žurnalus straipsnius apie nusikaltimus ir padėjo redaguoti humoro žurnalą. Jis greitai išmoko prancūzų kalbą ir parašė keletą romanų. Pagal vieną jų sukūrė vaidybinį filmą „Leidimas“ (žinomas dviem pavadinimais: „La permission“ ir „The Story of a Three-Day Pass“, 1968), pasakojantį apie afroamerikiečio kareivio ir prancūzės romaną. Filmas 1967 m. San Fransisko kino festivalyje pelnė kritikų apdovanojimą ir Van Peeblesas atkreipė Holivudo dėmesį. Jį prisivilioja „Columbia Pictures“, ir režisierius sukuria vienintelį savo filmografijoje studijinį filmą „Arbūzų žmogus“ („Watermelon Man“, 1970). Šioje satyroje komikas Godfrey Cambridge’as vaidina baltaodį rasistą, kuris vieną diena atsibunda juodaodžiu. „Columbia Pictures“ norėjo, kad Van Peeblesas nufilmuotų alternatyvias filmo pabaigas – vieną, kurioje pagrindinis veikėjas taptų juodaodžiu kovotoju, ir kitą, kurioje jis sužinotų, kad visa tai tebuvo sapnas. Van Peeblesas sakė „pamiršęs“ nufilmuoti antrąją pabaigą.

Van Peeblesas mirė likus kelioms dienoms iki Niujorko kino festivalio, kuriame paminėtas filmo „Saldi niekšo Svytbeko daina“ penkiasdešimtmetis. „Criterion Collection“ neseniai išleido rinkinį „ Melvin Van Peebles: Essential Films“. Kitais metais Brodvėjuje taip pat planuojama atgaivinti jo pjesę „Ain’t Supposed to Die a Natural Death“, kurios prodiuseris – sūnus Mario Van Peeblesas.

„Apple“ laimėjo konkursą dėl Jono Wattso trilerio

„Apple Original Films“ laimėjo Holivudo konkursą dėl Jono Wattso trilerio su George’u Clooney ir Bradu Pittu. Wattsas rašys scenarijų, režisuos ir prodiusuos filmą. Clooney ir Pittas atliks pagrindinius vaidmenis ir prodiusuos per savo kompanijas „Smokehouse Pictures“ ir „Plan B Entertainment“. Projekto ašimi taps du sukčiai, kuriems pavesta atlikti tą patį darbą.

Pastarąjį kartą Clooney ir Pittas kartu filmavosi „Oušeno“ trilogijoje, taip pat yra vaidinę brolių Coenų filme „Perskaityk ir sudegink“. Praėjusią savaitę „The Hollywood Reporter“ atskleidė, kad dėl Wattso filmo kilo pasiūlymų šėlsmas: „Apple“ dėl teisių į filmo „Žmogus-voras: grįžimas namo“ režisieriaus paketą varžėsi su „Sony“, „Netflix“ ir „Lionsgate“.

Tai dar vienas „Apple Original Films“ laimėjimas. Pradedanti studija, turinti „gilias“ kišenes, vis plečia filmų sąrašą, įskaitant Antoine’o Fuqua filmą „Emancipation“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Willas Smithas; Martino Scorsese’s „Killers of the Flower Moon“ su Leonardo DiCaprio ir Robertu De Niro; „Spirited“ – muzikinę klasikinės Charleso Dickenso šventinės istorijos interpretaciją, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka Willas Ferrellas, Ryanas Reynoldsas ir Octavia Spencer; taip pat – „Raymond and Ray“, kuriame išvysime Ewaną McGregorą ir Ethaną Hawke’ą.

Parengė Ilona Vitkauskaitė