Krėsle prie televizoriaus
Didvyriais dabar tapti lengva – užtenka sudominti socialinius tinklus ar žiniasklaidą kokiu nors nekasdienišku poelgiu, kad ir surinkti svetimas šiukšles, arba pelnyti medalį kokiose nors sporto varžybose. Bet užimti paskutinę vietą pasaulyje – tikrai sudėtinga. Todėl lietuvių futbolininkai taip pat yra didvyriai. Kino kūrėjai tokius mėgsta. Filmų didvyriais vis dažniau tampa ir kontroversiškos asmenybės. Toks buvo Christinos Rosendahl filmo „Gerasis išdavikas“ (LRT Plius, spalio 6 d. 21.33) veikėjo prototipas – Danijos pasiuntinys JAV Henrikas Kauffmanas.
Prasideda „Lokys, liūtas ir šakelė“
Spalio 4–9 d. įvyks jau antrasis festivalis – speciali programa „Lokys, liūtas ir šakelė“. Ir šįkart organizatoriai nebando šokti aukščiau bambos, neformuluoja manieringų minčių ir sakinių norėdami pristatyti programą. Šioje – dvylika filmų, rodytų šių metų Kanuose, Venecijoje, Berlyne. Kadangi festivalis vyks tik penkias dienas, o filmų – 12, siūlome rekomendacijas „7 meno dienų“ skaitytojui. Rubeną Östlundą – šių metų „Auksinės palmės šakelės“ laureatą – aplenksiu, nes tai saugiausias variantas.
Pokalbis su Kristina Buožyte
Po beveik dešimtmečio pertraukos Kristina Buožytė į Lietuvos kino ekranus sugrįžta su mokslinės fantastikos filmu „Vesper“ („Vesper“, rež. Kristina Buožytė, Bruno Samper, Lietuva, Prancūzija, Belgija, 2022), jau sulaukusiu ne vieno teigiamo įvertinimo ir apdovanojimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Į ateitį nukeliantis filmas pasakoja 13-metės Vesper istoriją. Namuose ji slaugo sunkiai sergantį tėvą, o miško gilumoje vykdo biotechnologinius eksperimentus. Pasaulyje įsivyravęs skurdas ir socialinė segregacija tampa vidiniu Vesper stimulu ieškant būdo išgelbėti žmoniją. Apie filmą kalbamės su jo režisiere.








Mirė Jeanas-Lucas Godard’as (1930–2022)
1983 m. filmo „Vardas Karmen“ („Prénom Carmen“) spaudos konferencijoje Jeanas-Lucas Godard’as sakė: „Aš manau, kad kinas gali egzistuoti tik kaip meilės istorijos. Kariniai filmai – apie berniukų meilę ginklams, gangsterių filmai – apie berniukų meilę vagystėms... Mano galva, tai – kinas. Naujoji banga atnešė naujovių: Truffaut, Rivette’as, aš ir keli kiti režisieriai atnešėme kažką, ko nebėra, arba kas niekad neegzistavo kino istorijoje. Mes mylėjome kiną labiau nei moteris, labiau nei pinigus, labiau nei karą. Labiau už viską mes mylėjome kiną. Dažnai sakau, kad kinas privertė mane atrasti gyvenimą. Tam prireikė laiko. Man tai užėmė trisdešimt metų. Tik todėl, kad iš tikrųjų privalėjau peržengti ribas to, ką pats rodžiau ekrane.“
Krėsle prie televizoriaus
Apšvietos amžiaus idėjos suformuotam žmogui visuotinis dėmesys karalienės Elžbietos II laidotuvėms kelia nuostabą. Britus gal ir galiu suprasti, bet svetimos karalienės garbinimas Lietuvoje – tai jau provincialumo liudijimas. Kita vertus, lietuviai taip pat jau tapo reginio visuomenės dalimi. 1967 m. parašytoje knygoje „Spektaklio visuomenė“ Guy Debord’as sukūrė visuomenės viziją, kuri šį pirmadienį sklido iš beveik visų televizijų programų.
Pokalbis su „Branduolinės šeimos“ kūrėjais
Režisieriai Erin ir Travisas Wilkersonai su vaikais išsiruošia į kelionę. Jų rankose – žemėlapis su JAV atominių raketų paleidimo lokacijomis. Vilniaus dokumentinių filmų festivalio pagrindinėje programoje pristatomas filmas ,,Branduolinė šeima“ (,,Nuclear family“, Singapūras, JAV, 2021) prabyla apie nutylėtas ir nenutylėtas istorijas, jų įtaką šeimoms ir ,,branduolinių“ vietų sąsają su kolonijine šalies praeitimi.
Nauji filmai – „Trys tūkstančiai metų troškimų“
Australų režisierius George’as Milleris tarp kino gerbėjų geriausiai žinomas dėl „Pašėlusio Makso“ franšizės (regis, netolimoje ateityje mūsų laukia dar du jos filmai – tęsinys ir priešistorė). Bet režisieriaus karjeroje netrūksta neįprastų pasirinkimų, ir akivaizdu, kad savo jėgas jis mėgsta išbandyti įvairiuose žanruose – nuo siaubo komedijos „Istviko raganos“ iki animacinių filmų apie šokančius pingvinus „Linksmosios pėdutės“.
Pasirodė naujas žurnalo numeris
Šis „Kino“ žurnalo numeris – didesnio kino pasakojimo apie lietuviško kino raidą sklaidos dalis. Žurnalo redakcijoje publikacijai ruošiamas didelės apimties leidinys „Nacionalinio kino tapatybė: raida, asmenybės, kontekstai“. Tai tekstų apie kino raidą ir dabartį rinktinė, kurios autoriai – kritikės ir kritikai, aktyvūs žurnalo turinio formuotojai.
79-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus
Rugpjūčio 10 d. baigėsi 79-asis tarptautinis Venecijos kino festivalis. Po paskelbtų apdovanojimų nemažai kas internetiniuose portaluose stebėjosi, kad didieji favoritai liko be apdovanojimų, o „Auksinis liūtas“ atiteko dokumentininkei Laurai Poitras už filmą „Visas grožis ir kraujas“ („All the Beauty and the Bloodshed“, JAV). Režisierė dėkojo žiuri, kuriai vadovavo Julianne Moore, kad dokumentika taip pat traktuojama kaip kinas.
Krėsle prie televizoriaus
Šią savaitę laukia vienas šedevras, keli „Oskarai“ ir „Auksinis lokys“. Pastarąjį prieš kelerius metus gavo Irano režisieriaus Mohammado Rasouloufo filmas „Blogio nėra“ (LRT Plius, 22 d. 21.33). Tai keturios 150 min. trunkančios istorijos – variacija moralės ir mirties bausmės, asmens laisvės ir totalitarinės valdžios temomis. Režisieriui šios temos jau anksčiau užtraukė valdžios nemalonę ir apribojo jo meninę bei asmeninę laisvę.