7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Dokumentikos ruduo

Naujas žurnalo „Kinas“ numeris

Berlyno „Auksinį lokį“ pelnęs Mati Diop filmas „Dahomėja“, kurį rodė Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), kalba apie restituciją. Galima sakyti, tai ir pagrindinė šio numerio tema – bandome grąžinti skolas dokumentiniam kinui, kuris dažniau nepastebimas, jam skiriama mažiau dėmesio. Juk čia nėra blizgučių, skandalų ir kitokio triukšmo. Dokumentinis kinas retai siūlo eskapizmą, atvirkščiai – skatina pažinti tikrovę, nuo kurios esame linkę bėgti visais įmanomais būdais...

Elena Jasiūnaitė

Be herojų

Nauji filmai – „Džokeris: Folie à Deux“

2019 m. pasirodęs „Džokeris“ Venecijos kino festivalyje laimėjo „Auksinį liūtą“. Filmas buvo neįprastas reiškinys ne tik festivalių auditorijai, bet ir visam komiksų filmų pasauliui. Pirmą kartą ekrane vietoj supergaliomis ir technologijomis disponuojančio, savo nusikaltimus kruopščiai suplanuojančio blogio genijaus atsidūrė tiesiog žmogus – silpnas, neišsilavinęs, stokojantis humoro jausmo, sužalotas motinos, menkinamas visuomenės, kankinamas psichikos ligos, skendintis skurde ir negebantis kontroliuoti savo smurto protrūkių.

„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
„Džokeris: Folie à Deux“
Jonas Ūbis

Pabaigos išvakarės

Krėsle prie televizoriaus

Bijau rinkimų į Seimą rezultatų, nors gerai suprantu, kad mažai, provincialiai, patriarchališkai, vis dar XIX a. nacionalinės valstybės idėjas puoselėjančiai šaliai posūkis į kraštutinę dešinę beveik neišvengiamas. Pernelyg ilgai niekintas išsilavinimas, kultūros ministrais buvo skiriami su ja nieko bendro neturintys veikėjai, o gerai apmokami patriotai giedojo giesmes apie tyrą Lietuvą. Dabar toji tyroji tikisi revanšo ir laukti liko nedaug. Pirmadienį galime atsibusti kitoje šalyje. Tada ir paaiškės, ar po trisdešimties nepriklausomybės metų lietuviai tapo pilietine visuomene.

„Tylos zona“
„Tylos zona“
„Šviežiena“
„Šviežiena“
„Patvirtinta kopija“
„Patvirtinta kopija“
Santa Lingevičiūtė

Pasiklydęs laike

Nauji filmai – „Substancija“

Kanų laureatai į kino sales pradėjo vilioti vis daugiau Lietuvos žiūrovų, o kur dar internetuose skelbiami aukšti filmų reitingai. Vienas tokių – režisierės Coralie Fargeat „Substancija“ („The Substance“, Prancūzija, D. Britanija, 2024), Kanuose apdovanotas už scenarijų. Žiūrint filmą neapleido jausmas, kad scenarijus sutilpo į maždaug vieną A4 formato lapą. Tai nė kiek nestebintų – šiandien juk viskas turi būti pateikta kuo aiškiau, trumpiau, patraukliau, blizgiau, skandalingiau.

„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
„Substancija“
Živilė Pipinytė

Tikrovė – reginys ar prisiminimas?

Iš VDFF dienoraščio

Dokumentinis filmas gali būti geras arba blogas, įdomus arba nuobodus, originalus arba manieringas. Jis gali sužadinti jausmus arba priversti susimąstyti. Užduoti klausimus arba į juos atsakyti. Dokumentinis kinas nuo pat atsiradimo žadėjo kitokį požiūrį į realybę. Originalus filmo kūrėjo žvilgsnis į jį supančią tikrovę ar žmones lieka didžiausia jo vertybė. Didesnė nei dabar tokia madinga edukacinė filmų vertė.

„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Menus Plaisirs“ – Troisgros šeima“
„Juoda“
„Juoda“
„Juoda“
„Juoda“
„Mus tebelaikantis ledas“
„Mus tebelaikantis ledas“
Vitalij Binevič

Baimė ir drebėjimas

Apie transliacijos platformą „Shudder“

Kai pačiu „einamiausiu“ laiku užėjau į kino salę ir išvydau joje sėdinčius tris žiūrovus, supratau, kad tuoj pamatysiu tikrai ypatingą kūrinį. Šią nuojautą sustiprino ir filmo titruose pasirodęs „Shudder“ įmonės pavadinimas. 2015 m. įkurta ir vien tik siaubo kinui skirta transliacijos platforma Lietuvoje kol kas nėra prieinama (čia galėtų būti jūsų VPN reklama!), tačiau joje talpinama produkcija sulaukia vis daugiau kino mylėtojų dėmesio. Atkreipęs dėmesį į keturis, mano galva, įdomius platformoje esančius filmus, straipsnyje aptarsiu kompanijos „Shudder“ platinamą kino produkciją ir jos kūrybinius ieškojimus.

„Gimimas / atgimimas“
„Gimimas / atgimimas“
„Vėlyvas vakaras su velniu“
„Vėlyvas vakaras su velniu“
„Stop kadras“
„Stop kadras“
„Žvėriška prigimtis“
„Žvėriška prigimtis“
Jonas Ūbis

Brandaus kapitalizmo romantika ir kitokie nutikimai

Krėsle prie televizoriaus

Dmytro Sukholytkyy-Sobchuko filmas „Pamfiras“ (LRT Plius, 10 d. 21.33) – vienas svarbiausių pastarųjų metų ukrainiečių filmų. Pradėtas kurti dar prieš pandemiją, „Pamfiras“ buvo baigtas jau prasidėjus karui. Jo premjera vyko Kanuose. Bukovinos miglose, paslaptingose vietinių apeigose skendintis „Pamfiro“ pasaulis – tai netikėtas Ukrainos provincijos portretas ir kartu universalus pasakojimas apie meilę. Apie sūnų, kuris nori būti kaip tėvas, ir apie tėvą, kuris padarys viską, kad sūnus nesektų jo pėdomis.

„Pamfiras“
„Pamfiras“
„Graži moteris“
„Graži moteris“
„Hipnotikai“
„Hipnotikai“
„Marlou“
„Marlou“

Vidinės ir išorinės kovos

„Nepatogaus kino“ programos sudarytojų rekomendacijos

Spalio 8–27 d. vyksiantis festivalis „Nepatogus kinas“ parodys daugiau nei 50 filmų žmogaus teisių, politikos, aplinkosaugos ir socialinėmis temomis. Visus filmus pamatyti gali būti sudėtinga, tad tradiciškai paprašėme festivalio programos sudarytojų „7 meno dienų“ skaitytojams pristatyti po kelis labiausiai įsiminusius filmus.

„Fauna“
„Fauna“
„Juodoji demokratija“
„Juodoji demokratija“
„Bazė“
„Bazė“
„Mano pavogtoji planeta“
„Mano pavogtoji planeta“
„Antipsychotic“
„Antipsychotic“
„Emperor“
„Emperor“

Moterų pasaulis

„Lokys, liūtas ir šakelė“

Spalio 4–13 dienomis vyksiančio šiuolaikinio kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ programoje – trys filmai, sukurti moterų. Visi jie apie moterų pasaulį – labai skirtingą, užtat itin solidarų. Siūlome paskaityti interviu su režisierėmis Noémie Merlant („Balkonetės“), Ariane Labed („Rugsėja sako“) ir Lola Arias („Buenos Airių panos“).

„Balkonetės“
„Balkonetės“
„Rugsėja sako“
„Rugsėja sako“
„Rugsėja sako“
„Rugsėja sako“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
„Buenos Airių panos“
Živilė Pipinytė

Giminės

Nauji filmai – „Sesės“

Laurynas Bareiša jau pripratino, kad jo filmuose būtinai atsitiks kažkas blogo. „Dembavą“ (2014) įkvėpė realus įvykis, kai padegto automobilio bagažinėje žuvo išprievartauta mergina. Prievartos nuojautos kupina ir trumpametražė „Pirtis“ (2017) apie šiurpias paauglių linksmybes. Nerimastingos Kauno priemiestyje dingusios mergaitės paieškos filme „Kaukazas“ (2018) baigėsi gerai, bet konstatavo ksenofobijos pritvinkusią atmosferą. „Atkūrimo“ (2020) personažas policininkams rodė, kaip nužudė žmogų. Pastarasis filmas – lyg įžanga į „Piligrimus“ (2021), pasakojimą apie tai, kaip prievarta, nusikaltimai žaloja aukų artimuosius, lyg aidas veikia jų gyvenimus.

„Sesės“
„Sesės“
„Sesės“
„Sesės“
„Sesės“
„Sesės“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas