7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Domina tamsios temos

Magnusas von Hornas apie „Merginą su adata“

Magnusas von Hornas gimė 1983 m. Geteborge, baigė Lodzės kino mokyklą ir liko gyventi Lenkijoje. Visi trys jo vaidybiniai ilgametražiai filmai sulaukė tarptautinių kino festivalių dėmesio, jie rodyti ir Lietuvoje. Šiemet „Scanorama“ pristato režisieriaus filmą „Mergina su adata“ („Pigen med nålen“, Danija, Lenkija, Švedija), kurio premjera įvyko Kanų konkursinėje programoje ir kuris rudenį Gdynėje vykstančiame Lenkų vaidybinių filmų festivalyje surinko bene daugiausia prizų, tarp jų „Sidabrinius liūtus“ bei apdovanojimus už geriausią operatoriaus darbą, muziką, kostiumus, scenografiją ir už geriausią antrojo plano moters vaidmenį danų aktorei Trine Dyrholm.

Magnus von Horn
Magnus von Horn
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Kadras iš filmo „Mergina su adata“
Ignas Zalieckas

Nenutrūkstantis ryšys

Lietuviškas kinas Prancūzijoje

Smagu pradėti nuo minties, kad lietuviškas kinas užima vis svarbesnę vietą prancūziškoje aplinkoje. Tai galima drąsiai sakyti, net jei neminėtume Jono Meko ar kitų prancūzams pažįstamų mūsų šalies režisierių. Lietuvos kultūros sezonas, akivaizdu, suteikė papildomą impulsą dar didesniam frankofoniškos auditorijos, kritikų ir kultūrinių institucijų, tokių kaip Pompidou meno centras, dėmesiui pritraukti. Per filmų peržiūras, retrospektyvas ir diskusijas visoje Prancūzijoje lietuvių kinas atskleidžia savo gilumą, nagrinėdamas tapatybės ir atminties temas, kurios stipriai rezonuoja šiandieniniame pasaulyje.

„Ūkų ūkai“
„Ūkų ūkai“
„Rašytojas“
„Rašytojas“
„Šuolis“
„Šuolis“
Jonas Ūbis

Ornitologai žino atsakymus

Krėsle prie televizoriaus

Pabūsiu seksistas: George’as Clooney – labai gražus vyras ir geras aktorius. Bet sensta ir gražūs vyrai (ne tik pažadų nesilaikančios lietuvių socialdemokratės), todėl, manau, Clooney rūpi tapti režisieriumi, juolab kad vaidino pas geriausius ir galėjo iš jų mokytis. „Švelnus baras“ (LRT, 17 d. 22 val.) – trečias jo režisuotas filmas, kurio pagrindu tapo amerikiečių žurnalisto, rašytojo, Pulitzerio premijos laureato J.R. Moehringerio autobiografinis romanas.

„Švelnus baras“
„Švelnus baras“
„Saulėlydis“
„Saulėlydis“
„Gravitacija“
„Gravitacija“
„Amerikos gyvūnai“
„Amerikos gyvūnai“
Elena Jasiūnaitė

Meilė ties atminties riba

Nauji filmai – „Atmintis“

Režisieriaus Michelio Franco filmai įprastai kelia asociacijas su pasakojimais apie žiaurią realybę. Jie šokiruojantys, brutalūs, personažų pasaulis – be gėrio, atjautos ar teisybės, jų laimė laikina ir apgavi, o nesėkmė visada tyko už kampo. Vis dėlto aštuntasis ilgametražis režisieriaus filmas „Atmintis“ („Memory“, JAV, Meksika, 2023) yra kitoks, siūlantis viltį, net jei ši ir labai trapi.

„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
„Atmintis“
Živilė Pipinytė

Neatsargios komedijos

„Scanorama“ rodo tris klasikinius gruzinų filmus

Gruzinų kino fenomenas – mįslingas kino istorijos reiškinys. Sunku suprasti, kaip mažoje „Gruzija-film“ kino studijoje vienu metu galėjo dirbti ir nacionalinio kino idėją puoselėti tiek daug skirtingų režisierių. Jie kūrė įvairių stilių, žanrų ir kino kalbos filmus, kuriuose susiliejo poezija, filosofija, humoras ir unikali gruzinų kultūra. Filmai buvo skirtingi, bet visi pasižymėjo laisva jų kūrėjų dvasia. Ne vieną žiūrovą tie filmai skatino ilgėtis niekad nematytos mitinės Gruzijos. Šiemet „Scanorama“ tęsia pažintį su klasikiniu gruzinų kinu ir pristato tris filmus, kuriuos 7–8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukūrė Tengizas Abuladzė ir Otaras Joselianis. Jie bus rodomi 35 mm juostoje.

„Meldimas“
„Meldimas“
„Troškimų medis“
„Troškimų medis“
„Troškimų medis“
„Troškimų medis“
„Gyveno strazdas giesmininkas“
„Gyveno strazdas giesmininkas“
„Gyveno strazdas giesmininkas“
„Gyveno strazdas giesmininkas“
„Gyveno strazdas giesmininkas“
„Gyveno strazdas giesmininkas“
Santa Lingevičiūtė

Milijardieriai irgi verkia, arba kalta aplinka

Nauji filmai – „Mokinys“

Šiandien geriausia produkto reklama – iš oro sukeltas skandalas, skatinantis visuomenę ir įvairiausius influencerius šurmuliuoti internetinėje realybėje. Apskritai, regis, gyvename nuo skandalo iki skandalo. Net nebesvarbu, ar produktas kokybiškas, niekam tai neįdomu, svarbiausia – drumsti ir taip seklius vandenis. Štai naujausias Ali Abbasi filmas „Mokinys“ („The Apprentice“, Kanada, Danija, Airija, 2024), kurio premjera įvyko Kanuose, – dvigubai skandalingas: pirmiausia dėl pasirinkto herojaus, antra – dėl esą teisinių trukdžių ir grasinimų prieš filmui pasirodant.

„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
„Mokinys“
Jonas Ūbis

Iššaudytos fanfaros

Krėsle prie televizoriaus

Žinau, kad fanfaros nešaudo, nes trimitas ar juo atliekama muzika šaudyti negali. Bet frazė, kuria netrukus po rinkimų „Dienos temą“ su šalies prezidentu pradėjo LRT žurnalistė, simboliškai apibūdina groteskišką situaciją, kurioje atsidūrė Lietuva. Kai meluoja ir rinkimus laimėjusieji, ir aukščiausia valdžia, o naivūs rinkėjai krapšto pakaušį, taip ir nesuprasdami, ar pykti, ar juoktis. Galiu tik pasišaipyti iš apgautųjų, patikėjusių pseudokairiąja partija, kuri, regis, niekad nevykdė savo pažadų, o jos pirmininkė įžeidė ne vieną pagyvenusią moterį, pasakiusi, kad būdama šešiasdešimt ketverių yra ligota pensininkė ir gerai jausis tik Europos Parlamento globos namuose. Laimėjusi partija tą melą prarijo ir net palaikė. Todėl neabejoju, kad, žiūrint į naujai išrinktą Seimą ar būsimą Vyriausybę, ilgam išliks svetimos gėdos jausmas. Gal net ketverius metus.

„Fargo“
„Fargo“
„Košmarų skersgatvis“
„Košmarų skersgatvis“
„Nauja praeitis“
„Nauja praeitis“
„Maža, lėta, bet užsispyrusi Keiko“
„Maža, lėta, bet užsispyrusi Keiko“
Santa Lingevičiūtė

Coppolos sapnas

Nauji filmai – „Megalopolis“

Kalbėdamas apie kiną ir konkrečiai savo filmus, Francis Fordas Coppola užsiminė, kad laikas yra jo kino objektas. Taip, kine manipuliuoti laiku galima kaip tik nori, tačiau realybėje jis niekam nepavaldus. Regis, legendinis aštuoniasdešimt penkerių režisierius nuoširdžiai tiki, kad naujausias jo filmas „Megalopolis“ (JAV, 2024) yra magnum opus, deja, tuo abejoja tikrai ne vienas. Pasak Coppolos, šis megaepas, kuriuo tikėjo tik jis vienas, atkartos „Šių dienų apokalipsės“ likimą (1979) – bus žiūrimas ir permąstomas vis iš naujo, kol taps klasika. Tik kyla klausimas, ar galima dukart įžengti į tą pačią gyvenimo upę. Laikas parodys.

„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“
„Megalopolis“

Kur pabėgti nuo neaiškios ateities

Devyni „Scanoramos“ filmai

Šiųmetės „Scanoramos“ programa derina šiuolaikinius filmus ir senojo kino nostalgiją. Nors, palyginus Franzui Kafkai skirtos retrospektyvos ar didžiųjų gruzinų Otaro Joselianio, Tengizo Abuladzės, Lanos Gogoberidzės programos filmus, ne vienam žiūrovui gali kilti klausimas, kas iš tikrųjų yra šiuolaikinis kinas. Tas, kurio kūrėjai plėtoja dabar populiarias seksualinio išnaudojimo, postkolonializmo ir pan. temas arba pateikia viena į kitą gana panašias brendimo istorijas, ar tas, kurio paprastuose pasakojimuose galime išvysti save, panardintus į laiko tėkmę, o jo autoriai eksperimentuoja su kino kalba.

„Antras veiksmas“
„Antras veiksmas“
„Grand Tour“
„Grand Tour“
„Imperija“
„Imperija“
„Mano naujieji draugai“
„Mano naujieji draugai“
„Mergina su adata“
„Mergina su adata“
„Motina ir dukra, arba Naktis nėra amžina“
„Motina ir dukra, arba Naktis nėra amžina“
„Pavojaus zona“
„Pavojaus zona“
„Redakcija“
„Redakcija“
Elena Jasiūnaitė

Eilės kasdienybei

Nauji filmai – „Keliautojos poreikiai“

Hong Sang-soo filmų herojai, daugiausia korėjiečiai, kalbasi, vartoja alkoholį, yra mandagūs ir galų gale šiek tiek atsiskleidžia parodydami, kas slypi jų viduje. Pats režisierius, Europos kino festivalių favoritas, kasmet pristatantis bent po vieną juostą, juokauja vis iš naujo kuriantis tą patį filmą (juose dažnai matomi net tie patys aktoriai). Ir vis dėlto kiekvienas jo filmas unikalus, bent jau emocija, kurią palieka. Sang-soo yra (banalios) kasdienybės meistras, sukūręs savo filosofiją, ne tik personažus, bet ir žiūrovą mokantis būti čia ir dabar. Tai filmai, kuriuos lengviau jausti nei apie juos kalbėti.

„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas